Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adolfas DamušisGimė 1908 m birželio 16 d Toščica Mogiliovo gubernijaMirė 2003 m vasario 27 d 94 metai VilniusPalaidotas
Adolfas Damušis
| Adolfas Damušis | |
|---|---|
| Gimė | 1908 m. birželio 16 d. Toščica, Mogiliovo gubernija |
| Mirė | 2003 m. vasario 27 d. (94 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Pšibilskytė-Damušienė |
| Vaikai | Vytenis Damušis, Saulius Damušis, Indrė Marija Damušytė, Gintė Bernadeta Damušytė-Damušis |
| Veikla | chemikas, rezistentas |
| Alma mater | 1934 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Adolfas Damušis (iki 1939 m. Domaševičius, 1908 m. birželio 16 d. Toščica, Mogiliovo gubernija – 2003 m. vasario 27 d. Vilniuje) – Lietuvos chemikas, mokslininkas išradėjas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas.
Biografija
1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. 1928 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakultetą ir liko jame dirbti. 1937 m. gruodžio 26 d. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje susituokė su Jadvyga Pšibilskyte (1915–2010).1940 m. kovo 4 d. apgynė disertaciją „Aliuminio ir geležies deginių santykio įtaka į cemento susitraukimą bei brinkimą atmosferos drėgnumui kintant“, inžinerijos daktaras.
Nuo 1940 m. Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1942–1943 m. Technologijos fakulteto (nuo 1943 m. kovo mėn. veikė nelegaliai) dekanas. 1944 m. birželio 16 d. gestapo suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, 1945 m. balandžio 14 d. amerikiečių kariuomenės išlaisvintas. 1947 m. pradžioje apsigyveno JAV. 1964 m. išrinktas LKMA akademiku. 1997 m. birželio 12 d. su žmona grįžo į Lietuvą. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Mokslinė veikla
Profesorius Pranas Jodelė paskatino susidomėti cemento gamybos galimybėmis Lietuvoje. 1936–1940 m. vasaromis prie Kauno ir Papilės-Akmenės bei Karpėnų-Vegėsių apylinkėse tyrė kreidos ir klinčių klodus, o žiemą medžiagas analizavo laboratorijoje. 1937–1938 m. specializavosi Vokietijos, Čekoslovakijos, Suomijos cemento fabrikuose. Bandomąjį žaliavų vagoną buvo nugabenęs į fabriką Vokietijoje. Atlikęs tyrinėjimus ir apskaičiavimus, 1939 m. parengė cemento fabriko Skirsnemunėje projektą, pagal jį 1940 m. gegužės mėn. pradėta pirmojo cemento fabriko Lietuvoje statyba. Buvo tikėtasi, kad 1941 m. vasarą fabrikas jau pradės veikti, deja, baigti darbus sutrukdė sovietų okupacija ir karas. Naujojoje Akmenėje cemento gamykla pradėjo veikti tik 1952 m.
1947–1957 m. dirbo „Sherwin-Williams“ bendrovėje Klyvlende, 1957–1973 m. „BASF Wyandotte“ chemijos bendrovėje Detroite. Sulaukęs 65 metų ir išėjęs į pensiją, buvo pakviestas į Detroito universitetą. 1973–1983 m. universiteto profesorius, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius. 24 išradimai patentuoti JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. 1989 m. pasirašė VDU atkūrimo aktą. Jo archyvas saugomas Lietuvos išeivijos institute Kaune.
Visuomeninė-politinė veikla
1931 m. už tautininkų režimo uždraustos moksleivių ateitininkų veiklos organizavimą pusei metų buvo uždarytas Varnių koncentracijos stovykloje. 1932 m. inžinierių ateitininkų korporacijos „Grandis“ įkūrėjas. 1933 m. po lietuvių katalikų jaunimo „Pavasaris“ sąjungos kongreso dviem mėnesiams karo komendanto ištremtas į Panevėžį pas tėvus. Neištikimybės tautai ir valstybei pretekstu neįsileistas karinei tarnybai į karo mokyklą.
1941 m. Lietuvos aktyvistų fronto karinio štabo vadas, vienas Birželio sukilimo Kaune organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios Vyriausybės pramonės ministras. 1941–1944 m. pasipriešinimo judėjime atstovavo Lietuvių frontui. 1943 m. Vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, 1943–1944 m. vicepirmininkas. Už pasipriešinimo nacių okupacinei valdžiai organizavimą 1944–1945 m. nacių kalintas Vokietijoje, Bairoite, šiaurinėje Bavarijoje. Išėjęs į laisvę, surado šeimą ir apsigyveno Kempteno DP stovykloje, dirbo lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1945 m. įkurtos Lietuvos rezistencijos buvusių politinių kalinių sąjungos vienas kūrėjų ir vadovų.
1946–1952 m. Ateitininkų federacijos vyriausiasis vadas, 1957–1964 m. ir 1977–1983 m. tarybos pirmininkas. 1947–1950 m. ir 1966–1969 m. Lietuvių fronto bičiulių sambūrio pirmininkas. 1948–1954 m. Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininkas, 1954–1955 m. pirmininkas. 1957 m. įsteigė JAV lietuvių jaunimo stovyklą „Dainava“ ir jai kelis dešimtmečius vadovavo. 1985–1987 m. Vykdomojo komiteto Lietuvos krikšto 600 m. sukakčiai paminėti pirmininko pavaduotojas. Aktyviai dalyvavo sovietų okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje, daug rašė į užsienio lietuvių spaudą. Vienas radijo stoties „Laisvoji Europa“ redaktorių.
Bibliografija
- Uretaninės dangos: dangų apdorojimas (Urethane Coatings: Treatise on Coatings), 1967 m.
- Sandarikliai (Sealants). – Reinhold, 1967. – 382 p.
- Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940–1959 m. Trečiasis leidimas – Vilnius: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos filialas, 1991. – 94 p. (pirmasis leidimas 1988 m. JAV; antrasis pataisytas leidimas 1990 m. Kaune)
- Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo policijos dokumentuose, 1989 m.
- Lietuvos rezistencija prieš sovietų ir nacių agresiją (Lithuania Against Soviet and Nazi Agression). – Brooklyn: American Foundation for Lithuanian Research, 1998. – 342 p.
- Žvilgsnis, nukreiptas į idealų aukštumas: Adolfo Damušio tekstai: straipsnių rinkinys / Vytauto Didžiojo universitetas. Lietuvių išeivijos institutas (sud. Ilona Strumickienė). – Vilnius: Versus aureus, 2009. – 398 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-234-2
Įvertinimas
- 1981 m. Stasio Šalkauskio premija
- 1984 m. Šv. Silvestro ordinas (Vatikanas)
- 1994 m. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius
- 1997 m. kovo 26 d. VDU garbės daktaras
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
Atminimo įamžinimas
- 2004 m. prie Ateitininkų šalpos fondo įkurtas Adolfo Damušio atminimo fondas, skirtas jo kūrinių leidimui ir platinimui.
- 2005 m. birželio 16 d. KTU Cheminės technologijos fakultete (Radvilėnų pl. 19) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Stasys Žirgulis).
- 2009 m. birželio 20 d. VDU pastato (K. Donelaičio g. 52) antrajame aukšte atidengtas Birželio sukilimo vadovų portretų skulptūrinis bareljefas. Jame įamžinti šeši tarpukario VDU profesoriai ir studentai, svarbiausi Lietuvos aktyvistų fronto vadovai: Vytautas Bulvičius, Adolfas Damušis, Juozas Vėbra, Leonas Prapuolenis, Pilypas Narutis ir Juozas Ambrazevičius (skulpt. Stasys Žirgulis).
Šaltiniai
- Adolfas Damušis: nuo laisvės kovotojo iki visuomenininko // XXI amžius, 2008-07-02, Nr. 50 (1643)[neveikianti nuoroda]
- Atsisveikinant su Jadvyga Damušiene // Lietuvos žinios, 2010-08-06[neveikianti nuoroda]
- Prof. Adolfas Damušis (1908–2003) mokslininkas, kovotojas dėl Lietuvos laisvės, visuomenės veikėjas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Juozas Kojelis: Adolfas Damušis – rezistentas, mokslininkas, visuomenininkas, džentelmenas politikas, 2008-06-15
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5344
- http://www.vdu.lt/lt/catalog/show/30/46[neveikianti nuoroda]
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DAMU%D0IS%20ADOLFAS[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
- Adolfas Damušis – valstybininkas // Lietuvos žinios, 2008-06-16[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adolfas Damušis, Kas yra Adolfas Damušis? Ką reiškia Adolfas Damušis?
Adolfas DamusisGime 1908 m birzelio 16 d Toscica Mogiliovo gubernijaMire 2003 m vasario 27 d 94 metai VilniusPalaidotas a Petrasiunu kapinesSutuoktinis e Jadvyga Psibilskyte DamusieneVaikai Vytenis Damusis Saulius Damusis Indre Marija Damusyte Ginte Bernadeta Damusyte DamusisVeikla chemikas rezistentasAlma mater 1934 m Vytauto Didziojo universitetas Adolfas Damusis iki 1939 m Domasevicius 1908 m birzelio 16 d Toscica Mogiliovo gubernija 2003 m vasario 27 d Vilniuje Lietuvos chemikas mokslininkas isradejas pasipriesinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams rezimams veikejas Lietuvos laikinosios Vyriausybes posedis Kaune Pirmininkauja Juozas Ambrazevicius is kaires Jonas Matulionis Juozas Senkus Balys Vitkus Pranas Vainauskas Vytautas Landsbergis Zemkalnis Is desines Stasys Rastikis Adolfas Damusis Juozas Pajaujis Leonas Prapuolenis Mecislovas Mackevicius Biografija1920 m su tevais grįzo į Lietuva 1928 m baige Panevezio gimnazija 1934 m baige Vytauto Didziojo universiteto VDU Technikos fakulteta ir liko jame dirbti 1937 m gruodzio 26 d Kybartu Eucharistinio Isganytojo baznycioje susituoke su Jadvyga Psibilskyte 1915 2010 1940 m kovo 4 d apgyne disertacija Aliuminio ir gelezies deginiu santykio įtaka į cemento susitraukima bei brinkima atmosferos dregnumui kintant inzinerijos daktaras Nuo 1940 m Neorganines chemijos katedros vedejas 1942 1943 m Technologijos fakulteto nuo 1943 m kovo men veike nelegaliai dekanas 1944 m birzelio 16 d gestapo suimtas ir isveztas į koncentracijos stovykla Vokietijoje 1945 m balandzio 14 d amerikieciu kariuomenes islaisvintas 1947 m pradzioje apsigyveno JAV 1964 m isrinktas LKMA akademiku 1997 m birzelio 12 d su zmona grįzo į Lietuva Palaidotas Petrasiunu kapinese Kaune Moksline veiklaProfesorius Pranas Jodele paskatino susidometi cemento gamybos galimybemis Lietuvoje 1936 1940 m vasaromis prie Kauno ir Papiles Akmenes bei Karpenu Vegesiu apylinkese tyre kreidos ir klinciu klodus o ziema medziagas analizavo laboratorijoje 1937 1938 m specializavosi Vokietijos Cekoslovakijos Suomijos cemento fabrikuose Bandomajį zaliavu vagona buvo nugabenes į fabrika Vokietijoje Atlikes tyrinejimus ir apskaiciavimus 1939 m parenge cemento fabriko Skirsnemuneje projekta pagal jį 1940 m geguzes men pradeta pirmojo cemento fabriko Lietuvoje statyba Buvo tiketasi kad 1941 m vasara fabrikas jau prades veikti deja baigti darbus sutrukde sovietu okupacija ir karas Naujojoje Akmeneje cemento gamykla pradejo veikti tik 1952 m 1947 1957 m dirbo Sherwin Williams bendroveje Klyvlende 1957 1973 m BASF Wyandotte chemijos bendroveje Detroite Sulaukes 65 metu ir isejes į pensija buvo pakviestas į Detroito universiteta 1973 1983 m universiteto profesorius Polimeru tyrimo instituto vicedirektorius 24 isradimai patentuoti JAV Kanadoje Anglijoje ir Prancuzijoje 1989 m pasirase VDU atkurimo akta Jo archyvas saugomas Lietuvos iseivijos institute Kaune Visuomenine politine veikla1931 m uz tautininku rezimo uzdraustos moksleiviu ateitininku veiklos organizavima pusei metu buvo uzdarytas Varniu koncentracijos stovykloje 1932 m inzinieriu ateitininku korporacijos Grandis įkurejas 1933 m po lietuviu kataliku jaunimo Pavasaris sajungos kongreso dviem menesiams karo komendanto istremtas į Panevezį pas tevus Neistikimybes tautai ir valstybei pretekstu neįsileistas karinei tarnybai į karo mokykla 1941 m Lietuvos aktyvistu fronto karinio stabo vadas vienas Birzelio sukilimo Kaune organizatoriu ir vadovu Lietuvos laikinosios Vyriausybes pramones ministras 1941 1944 m pasipriesinimo judejime atstovavo Lietuviu frontui 1943 m Vienas Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto organizatoriu 1943 1944 m vicepirmininkas Uz pasipriesinimo naciu okupacinei valdziai organizavima 1944 1945 m naciu kalintas Vokietijoje Bairoite siaurineje Bavarijoje Isejes į laisve surado seima ir apsigyveno Kempteno DP stovykloje dirbo lietuviu gimnazijos direktoriumi 1945 m įkurtos Lietuvos rezistencijos buvusiu politiniu kaliniu sajungos vienas kureju ir vadovu 1946 1952 m Ateitininku federacijos vyriausiasis vadas 1957 1964 m ir 1977 1983 m tarybos pirmininkas 1947 1950 m ir 1966 1969 m Lietuviu fronto biciuliu samburio pirmininkas 1948 1954 m Amerikos lietuviu Romos kataliku federacijos vicepirmininkas 1954 1955 m pirmininkas 1957 m įsteige JAV lietuviu jaunimo stovykla Dainava ir jai kelis desimtmecius vadovavo 1985 1987 m Vykdomojo komiteto Lietuvos kriksto 600 m sukakciai pamineti pirmininko pavaduotojas Aktyviai dalyvavo sovietu okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje daug rase į uzsienio lietuviu spauda Vienas radijo stoties Laisvoji Europa redaktoriu BibliografijaUretanines dangos dangu apdorojimas Urethane Coatings Treatise on Coatings 1967 m Sandarikliai Sealants Reinhold 1967 382 p Lietuvos gyventoju aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 1959 m Treciasis leidimas Vilnius Į Laisve fondo Lietuvos filialas 1991 94 p pirmasis leidimas 1988 m JAV antrasis pataisytas leidimas 1990 m Kaune Lietuviu pogrindis vokieciu saugumo policijos dokumentuose 1989 m Lietuvos rezistencija pries sovietu ir naciu agresija Lithuania Against Soviet and Nazi Agression Brooklyn American Foundation for Lithuanian Research 1998 342 p Zvilgsnis nukreiptas į idealu aukstumas Adolfo Damusio tekstai straipsniu rinkinys Vytauto Didziojo universitetas Lietuviu iseivijos institutas sud Ilona Strumickiene Vilnius Versus aureus 2009 398 p iliustr ISBN 978 9955 34 234 2Įvertinimas1981 m Stasio Salkauskio premija 1984 m Sv Silvestro ordinas Vatikanas 1994 m Vycio Kryziaus ordino Komandoro kryzius 1997 m kovo 26 d VDU garbes daktaras 2000 m Lietuvos nepriklausomybes medalisAtminimo įamzinimas2004 m prie Ateitininku salpos fondo įkurtas Adolfo Damusio atminimo fondas skirtas jo kuriniu leidimui ir platinimui 2005 m birzelio 16 d KTU Chemines technologijos fakultete Radvilenu pl 19 atidengta memorialine lenta su bareljefu skulpt Stasys Zirgulis 2009 m birzelio 20 d VDU pastato K Donelaicio g 52 antrajame aukste atidengtas Birzelio sukilimo vadovu portretu skulpturinis bareljefas Jame įamzinti sesi tarpukario VDU profesoriai ir studentai svarbiausi Lietuvos aktyvistu fronto vadovai Vytautas Bulvicius Adolfas Damusis Juozas Vebra Leonas Prapuolenis Pilypas Narutis ir Juozas Ambrazevicius skulpt Stasys Zirgulis SaltiniaiAdolfas Damusis nuo laisves kovotojo iki visuomenininko XXI amzius 2008 07 02 Nr 50 1643 neveikianti nuoroda Atsisveikinant su Jadvyga Damusiene Lietuvos zinios 2010 08 06 neveikianti nuoroda Prof Adolfas Damusis 1908 2003 mokslininkas kovotojas del Lietuvos laisves visuomenes veikejas Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Juozas Kojelis Adolfas Damusis rezistentas mokslininkas visuomenininkas dzentelmenas politikas 2008 06 15 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 5344 http www vdu lt lt catalog show 30 46 neveikianti nuoroda http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 293024 http atminimas kvb lt asmenvardis php asm DAMU D0IS 20ADOLFAS neveikianti nuoroda NuorodosAdolfas Damusis valstybininkas Lietuvos zinios 2008 06 16 neveikianti nuoroda