Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 39 7 9 š pl 23 1 49 92 r ilg 54 652194 š pl 23 0305333 r ilg 54 652194 23 0305333 Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrin
Vilkaviškio gimnazija
54°39′7.9″ š. pl. 23°1′49.92″ r. ilg. / 54.652194°š. pl. 23.0305333°r. ilg.
| Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla |
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi mokykla Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g. 58, vykdanti pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 302430288. Steigėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba. Pavadinta poetės ir pedagogės Salomėjos Nėries vardu.
Istorija
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Vilkaviškyje katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija pradėjo veikti 1918 m. lapkričio 15 d., nors organizaciniai darbai vyko dar vokiečių okupacijos metais. Patalpos mokymui nuomotos Sodų g. Nr. 1, Juozo Plečkaičio ir Karolio Šelferio namuose. Šiose patalpose dar prieš karą glaudėsi ir rusiškoji berniukų gimnazija, nors trumpam ji buvo įsikūrusi ir vokiečio Hafo namuose, Vilniaus gatvėje. Karo pabaigoje komitetas gimnazijai organizuoti įpareigojo kunigą V. Vaičiulį apie būsimą draugijos gimnaziją paskelbti iš bažnyčios sakyklos.
Iš pradžių organizuotos dvi klasės: į pirmąją susirinko 31, į antrąją – 13 moksleivių. Gimnazijai vadovauti paskirtas matematikos mokytojas Steponas Vaitkevičius. Pirmieji mokytojai buvo: dr. J. Kudirka, kun. A. Dailidė, M. Rakutytė, M. Vitkauskas. 1919 m. balandžio 18 d. į Švietimo ministeriją nusiųstas prašymas leisti Vilkaviškyje atidaryti trečią, ketvirtą ir penktą klases. Nors buvo daug norinčių į jas stoti, bet gegužės 4 d. atsiųstame atsakyme rašyta: „…dėlei stokos prityrusių mokytojų, geresnio mokyklos sutvarkymo ir mokymo normavimo žvilgsniu, ji randa mokyklos augimą nenatūraliu būdu negeistinu ir atidaryti 1919–1920 m.m. ketvirtos ir penktos klasės neleidžia. Švietimo Ministras J. Tūbelis“.
1919 m. gegužės 13 d. gimnazijos direktorius S. Vaitkevičius ir „Žiburio“ centro valdybos įgaliotinis Vilkaviškyje kun. V. Vaičiulis pakartotinai kreipėsi į švietimo ministrą J.Tūbelį leisti atidaryti ketvirtą ir penktą klases. Po šio prašymo iš Švietimo ministerijos buvo atsiųstas Juozas Balčikonis. Susipažinęs su sąlygomis vietoje, jis padarė išvadą: „…mokiniai moka kursą vidutiniškai. Norinčių stoti į aukštesnes klases yra daug ir nuolat girdėti gyventojų nepasitenkinimas, kad klasių yra mažai. Leisti kitur – per brangiai atseina gyvenimas. Galima rengti veikusios rusų gimnazijos pastate… Todėl draudimą atidaryti papildomus skyrius Vilkaviškio gimnazija laiko sau labai pažeminančiu, kadangi pakraščių gimnazijos skelbia aukštesnių klasių atidengimą“. Pagaliau 1919 m. gegužės 29 d. Švietimo ministerija leido atidaryti ketvirtą ir penktą klases su sąlyga, „jei atsiras užtektinas mokinių skaičius“. 1919 m. rugpjūčio 25 d. buvo papildomai atidaryta tik ketvirtoji klasė, nes į penktąją neatsirado pakankamai mokinių. Nuo 1919 m. gimnazija ėmė nuomoti visą pastatą. Savininkams per metus reikėjo mokėti 6800 rub. (auksinų). Paskutinioji, aštuntoji, gimnazijos klasė buvo atidaryta 1923 m. rugsėjo mėnesį, gimnazija buvo iki galo sukomplektuota. 1924 m. vasarą ją baigė pirmoji trylikos abiturientų laida. Iš viso 1923–1924 m. gimnazijoje mokėsi 420 mokinių.
Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija priklausė katalikiškajai „Žiburio“ draugijai. Mokiniai už mokslą per pusmetį turėjo mokėti 75 litus (nuo 1922 m.). Nuo mokesčio iš dalies (15 proc.) buvo atleidžiami tik neturtingų tėvų vaikai ir labai gerai besimokantys, visiškai mokėti nereikėjo valstybės tarnautojų (tarp jų ir mokytojų) vaikams. 1922 m. įrengti fizikos ir gamtos kabinetai, prie gimnazijos veikė suaugusiųjų bendrojo lavinimo kursai, kuriuos iš pradžių lankė 45 žmonės. Augo ir mokytojų skaičius, 1923–1924 m.m. jų kartu su tarnautojais dirbo penkiolika.
1923 m. gimnazija pradėjo vystytis iš klasikinės, su dėstoma lotynų kalba į realinę, su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu. Specialiu dalyku 1925–1926 m. pasirinkta agronomija. Dalijant Vilkaviškio dvaro žemes „Žiburio“ gimnazijai teko du hektarai. Agronomijos disciplina buvo mokoma ne vien tik teoriškai, bet ir praktiškai. Gimnazistai dirbo gimnazijai priklausomuose laukuose. Jie augino kviečius, miežius, avižas, daržoves, tačiau derliai buvo nedideli.
1927 m. gimnaziją baigė pirmoji realistų laida. 1927 m. rugpjūčio 25 d. gimnazijai ėmė vadovauti naujas direktorius, matematikas Antanas Juška. Nuo pat pirmųjų dienų jis pradėjo pertvarkymus. Pedagogų posėdžių protokoluose atsispindi reikalavimai visam pedagogų kolektyvui – dirbti sutelktai, kiekvienam žinoti ir vykdyti savo pareigas. 1927 m. rugsėjį buvo sudaryti valdymo, mokymo ir auklėjimo organai: Pedagogų tarybos prezidiumas, klasių auklėtojų kolegija, Meno komisija, Sveikatos komisija. Per klasėse iš mokinių išrinktus prezidiumus iš trijų asmenų ir seniūnus buvo įvesta mokinių savivalda. 1928 m. lapkričio 11 d. švenčiant gimnazijos 10-metį pašventinta gimnazijos vėliava. Švenčiant 20-ties metų jubiliejų, gimnazija galėjo didžiuotis 279 išleistais abiturientais.
1930 m. sausio 10 d. gimnazija suvalstybinta. Pirmuoju Vilkaviškio valdžios gimnazijos direktoriumi sausio 16 d. paskirtas Matas Krikščiūnas, vicedirektoriumi vasario 20 d. išrinktas kunigas Augustinas Vaitickaitis. 1930 m. lapkričio 29 d. įsakymu B/Nr. 73 Švietimo ministerija Vilkaviškio gimnazijai nuo gruodžio 1 d. suteikė dr. Jono Basanavičiaus vardą. 1937 m. rugsėjo 15 d. dr. Jono Basanavičiaus gimnazijos paskutiniuoju direktoriumi nepriklausomos Lietuvos metais tapo Stasys Paliulis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
Nuo 1940 m. spalio 1 d. dokumentuose Vilkaviškio gimnazija vadinama Vilkaviškio vidurine mokykla. Uždarius Marijampolės Marijonų gimnaziją dalis mokinių persikėlė į Vilkaviškį. Prasidėjus karui, jau 1941 m. liepos 31 d. gimnazijos direktoriumi paskirtas istorijos mokytojas Jonas Vosylius. Nuo 1944 m. gimnazijai vadovavo Vaclovas Kavaliauskas. Per 26 gimnazijos veiklos metus dirbo apie 130 pedagogų.
1945 m. pavasarį praūžus karo audrai, gimnazija vėl pradėjo veikti Sodų gatvėje, dabartinės bibliotekos pastate. 1946 m. pavasarį gimnazija išsiplėtė, nes dalis klasių buvo perkeltos į patalpas, esančias J. Basanavičiaus gatvėje. Jas imta vadinti centrinėmis. 1945–1949 m. mokykla vadinta Vilkaviškio gimnazija, 1949–1954 m. – Vilkaviškio vidurinė mokykla. 1954 m. lapkričio mėn. mokyklai buvo suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.
1957 m. Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje įvyko pirmasis Kauno, Vilniaus ir Vilkaviškio mokyklų, pavadintų Salomėjos Nėries vardu, draugystės vakaras. Vėliau šie vakarai – susitikimai tapo tradiciniai, be to, prisijungė Lazdijų Motiejaus Gustaičio vidurinė mokykla. 1960 m. išplėstos centrinės patalpos, pristatytas trečias aukštas. 1969 m. gruodžio mėn. Vilkaviškyje, Vienybės gatvėje, pastatytas naujas pastatas, į kurį persikėlė Salomėjos Nėries vidurinė mokykla.
1984 m. lietuvių kalbos mokytojų O. Urbonienės, R. Alkevičienės ir R. Šlivinskienės iniciatyva įkurtas Salomėjos Nėries atminimo muziejus. Jame vyksta lietuvių literatūros pamokos, literatūrinės popietės.
2019 m. prijungta Paežerių pagrindinė mokykla.
Direktoriai
- 1918-1926 Steponas Vaitkevičius
- 1926-1930 Antanas Juška
- 1930-1931 Matas Krikščiūnas
- 1931-1934 Jonas Eidinas
- 1934-1937 Antanas Žilinskas
- 1937-1940 Stasys Paliulis
- 1940-1941 Jonas Mažeika
- 1941-1944 Jonas Vosylius
- 1944 Vaclovas Kavaliauskas
- 1944-1945 Juozas Dapkūnas
- 1945-1946 Juozas Paukštys
- 1946-1948 Jonas Bielevičius
- 1948-1950 Valerija Vaitkevičienė
- 1950-1956 Petrė Šulskaitė
- 1956-1958 Palmira Romanenkienė
- 1958-1960 Vytautas Štarolis
- 1960-1967 Leonas Kumpys
- 1967-1991 Jonas Čekanavičius
- 1991-1992 Antanas Žilinskas
- 1992-1993 Adas Jonas Bernota
- 1993-2000 Birutė Urbutienė
- 2000-2003 Stasys Ferencas
- nuo 2004 m. Daina Juškauskienė
Žymūs mokytojai
- Salys Šemerys, poetas
Žymūs mokiniai
- Justinas Juodaitis (1899–1969), dvasininkas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rektorius.
- Juozas Tysliava (1902–1961 m.), poetas, redaktorius ir leidėjas.
- Salomėja Nėris (1904–1945 m.), poetė, mokytoja.
- Petronėlė Orintaitė-Janutienė (1905–1999 m.), poetė, rašytoja, „mokytojų mokytoja“.
- Justinas Dabrila (1905–1941 m.), gimnazijos kapelionas, profesorius, kankinys.
- Antanas Vaičiulaitis (1906–1992 m.), rašytojas, diplomatas.
- Petras Karuža (1906–1933 m.), poetas.
- Stasys Kudirka (1904–1976), gydytojas, chirurgas.
- Vytautas Bulvičius (1908–1941 m.), Lietuvos generalinio štabo majoras, rezistentas.
- Venancijus Ališas (1908–1975 m.), poetas, prelatas.
- Kazys Bradūnas (1917–2009 m.), poetas, „Aidų“ ir „Draugo“ redaktorius.
- (g. 1921 m.), rašytoja, poetė.
- Kostas Kubilinskas (1923–1962 m.), vaikų poetas.
- Petras Keidošius (1924–2006 m.), poetas, vertėjas.
- Albinas Baranauskas (g. 1924 m.), rašytojas, vertėjas
Šaltiniai
- Istorija.[neveikianti nuoroda] Lm.lt (tikrinta 2022-06-17).
Nuorodos
- Mokyklos svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilkaviškio gimnazija, Kas yra Vilkaviškio gimnazija? Ką reiškia Vilkaviškio gimnazija?
54 39 7 9 s pl 23 1 49 92 r ilg 54 652194 s pl 23 0305333 r ilg 54 652194 23 0305333 Vilkaviskio Salomejos Neries pagrindine mokykla Vaizdas Vilkaviskio Salomejos Neries pagrindine mokykla herbas center 100px antraste Adresas Nepriklausomybes g 58 VilkaviskisDirektorius e Daina JuskauskieneMokiniu skaiciusĮkurimo data 1918 m Uzdarymo dataIsleista laiduPedagogu skaicius Vilkaviskio Salomejos Neries pagrindine mokykla dienine savarankisko mokymosi mokykla Vilkaviskyje Nepriklausomybes g 58 vykdanti pagrindinio ugdymo programas Įstaigos kodas 302430288 Steigejas Vilkaviskio rajono savivaldybes taryba Pavadinta poetes ir pedagoges Salomejos Neries vardu Istorija Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Vilkaviskyje katalikiskosios Ziburio draugijos gimnazija pradejo veikti 1918 m lapkricio 15 d nors organizaciniai darbai vyko dar vokieciu okupacijos metais Patalpos mokymui nuomotos Sodu g Nr 1 Juozo Pleckaicio ir Karolio Selferio namuose Siose patalpose dar pries kara glaudesi ir rusiskoji berniuku gimnazija nors trumpam ji buvo įsikurusi ir vokiecio Hafo namuose Vilniaus gatveje Karo pabaigoje komitetas gimnazijai organizuoti įpareigojo kuniga V Vaiciulį apie busima draugijos gimnazija paskelbti is baznycios sakyklos Is pradziu organizuotos dvi klases į pirmaja susirinko 31 į antraja 13 moksleiviu Gimnazijai vadovauti paskirtas matematikos mokytojas Steponas Vaitkevicius Pirmieji mokytojai buvo dr J Kudirka kun A Dailide M Rakutyte M Vitkauskas 1919 m balandzio 18 d į Svietimo ministerija nusiustas prasymas leisti Vilkaviskyje atidaryti trecia ketvirta ir penkta klases Nors buvo daug norinciu į jas stoti bet geguzes 4 d atsiustame atsakyme rasyta delei stokos prityrusiu mokytoju geresnio mokyklos sutvarkymo ir mokymo normavimo zvilgsniu ji randa mokyklos augima nenaturaliu budu negeistinu ir atidaryti 1919 1920 m m ketvirtos ir penktos klases neleidzia Svietimo Ministras J Tubelis 1919 m geguzes 13 d gimnazijos direktorius S Vaitkevicius ir Ziburio centro valdybos įgaliotinis Vilkaviskyje kun V Vaiciulis pakartotinai kreipesi į svietimo ministra J Tubelį leisti atidaryti ketvirta ir penkta klases Po sio prasymo is Svietimo ministerijos buvo atsiustas Juozas Balcikonis Susipazines su salygomis vietoje jis padare isvada mokiniai moka kursa vidutiniskai Norinciu stoti į aukstesnes klases yra daug ir nuolat girdeti gyventoju nepasitenkinimas kad klasiu yra mazai Leisti kitur per brangiai atseina gyvenimas Galima rengti veikusios rusu gimnazijos pastate Todel draudima atidaryti papildomus skyrius Vilkaviskio gimnazija laiko sau labai pazeminanciu kadangi pakrasciu gimnazijos skelbia aukstesniu klasiu atidengima Pagaliau 1919 m geguzes 29 d Svietimo ministerija leido atidaryti ketvirta ir penkta klases su salyga jei atsiras uztektinas mokiniu skaicius 1919 m rugpjucio 25 d buvo papildomai atidaryta tik ketvirtoji klase nes į penktaja neatsirado pakankamai mokiniu Nuo 1919 m gimnazija eme nuomoti visa pastata Savininkams per metus reikejo moketi 6800 rub auksinu Paskutinioji astuntoji gimnazijos klase buvo atidaryta 1923 m rugsejo menesį gimnazija buvo iki galo sukomplektuota 1924 m vasara ja baige pirmoji trylikos abiturientu laida Is viso 1923 1924 m gimnazijoje mokesi 420 mokiniu Vilkaviskio Ziburio gimnazija priklause katalikiskajai Ziburio draugijai Mokiniai uz moksla per pusmetį turejo moketi 75 litus nuo 1922 m Nuo mokescio is dalies 15 proc buvo atleidziami tik neturtingu tevu vaikai ir labai gerai besimokantys visiskai moketi nereikejo valstybes tarnautoju tarp ju ir mokytoju vaikams 1922 m įrengti fizikos ir gamtos kabinetai prie gimnazijos veike suaugusiuju bendrojo lavinimo kursai kuriuos is pradziu lanke 45 zmones Augo ir mokytoju skaicius 1923 1924 m m ju kartu su tarnautojais dirbo penkiolika 1923 m gimnazija pradejo vystytis is klasikines su destoma lotynu kalba į realine su sustiprintu matematikos ir gamtos destymu Specialiu dalyku 1925 1926 m pasirinkta agronomija Dalijant Vilkaviskio dvaro zemes Ziburio gimnazijai teko du hektarai Agronomijos disciplina buvo mokoma ne vien tik teoriskai bet ir praktiskai Gimnazistai dirbo gimnazijai priklausomuose laukuose Jie augino kviecius miezius avizas darzoves taciau derliai buvo nedideli 1927 m gimnazija baige pirmoji realistu laida 1927 m rugpjucio 25 d gimnazijai eme vadovauti naujas direktorius matematikas Antanas Juska Nuo pat pirmuju dienu jis pradejo pertvarkymus Pedagogu posedziu protokoluose atsispindi reikalavimai visam pedagogu kolektyvui dirbti sutelktai kiekvienam zinoti ir vykdyti savo pareigas 1927 m rugsejį buvo sudaryti valdymo mokymo ir auklejimo organai Pedagogu tarybos prezidiumas klasiu aukletoju kolegija Meno komisija Sveikatos komisija Per klasese is mokiniu isrinktus prezidiumus is triju asmenu ir seniunus buvo įvesta mokiniu savivalda 1928 m lapkricio 11 d svenciant gimnazijos 10 metį pasventinta gimnazijos veliava Svenciant 20 ties metu jubilieju gimnazija galejo didziuotis 279 isleistais abiturientais 1930 m sausio 10 d gimnazija suvalstybinta Pirmuoju Vilkaviskio valdzios gimnazijos direktoriumi sausio 16 d paskirtas Matas Kriksciunas vicedirektoriumi vasario 20 d isrinktas kunigas Augustinas Vaitickaitis 1930 m lapkricio 29 d įsakymu B Nr 73 Svietimo ministerija Vilkaviskio gimnazijai nuo gruodzio 1 d suteike dr Jono Basanaviciaus varda 1937 m rugsejo 15 d dr Jono Basanaviciaus gimnazijos paskutiniuoju direktoriumi nepriklausomos Lietuvos metais tapo Stasys Paliulis lietuviu kalbos ir literaturos mokytojas Nuo 1940 m spalio 1 d dokumentuose Vilkaviskio gimnazija vadinama Vilkaviskio vidurine mokykla Uzdarius Marijampoles Marijonu gimnazija dalis mokiniu persikele į Vilkaviskį Prasidejus karui jau 1941 m liepos 31 d gimnazijos direktoriumi paskirtas istorijos mokytojas Jonas Vosylius Nuo 1944 m gimnazijai vadovavo Vaclovas Kavaliauskas Per 26 gimnazijos veiklos metus dirbo apie 130 pedagogu 1945 m pavasarį prauzus karo audrai gimnazija vel pradejo veikti Sodu gatveje dabartines bibliotekos pastate 1946 m pavasarį gimnazija issiplete nes dalis klasiu buvo perkeltos į patalpas esancias J Basanaviciaus gatveje Jas imta vadinti centrinemis 1945 1949 m mokykla vadinta Vilkaviskio gimnazija 1949 1954 m Vilkaviskio vidurine mokykla 1954 m lapkricio men mokyklai buvo suteiktas poetes Salomejos Neries vardas 1957 m Salomejos Neries vidurineje mokykloje įvyko pirmasis Kauno Vilniaus ir Vilkaviskio mokyklu pavadintu Salomejos Neries vardu draugystes vakaras Veliau sie vakarai susitikimai tapo tradiciniai be to prisijunge Lazdiju Motiejaus Gustaicio vidurine mokykla 1960 m isplestos centrines patalpos pristatytas trecias aukstas 1969 m gruodzio men Vilkaviskyje Vienybes gatveje pastatytas naujas pastatas į kurį persikele Salomejos Neries vidurine mokykla 1984 m lietuviu kalbos mokytoju O Urbonienes R Alkevicienes ir R Slivinskienes iniciatyva įkurtas Salomejos Neries atminimo muziejus Jame vyksta lietuviu literaturos pamokos literaturines popietes 2019 m prijungta Paezeriu pagrindine mokykla Direktoriai1918 1926 Steponas Vaitkevicius 1926 1930 Antanas Juska 1930 1931 Matas Kriksciunas 1931 1934 Jonas Eidinas 1934 1937 Antanas Zilinskas 1937 1940 Stasys Paliulis 1940 1941 Jonas Mazeika 1941 1944 Jonas Vosylius 1944 Vaclovas Kavaliauskas 1944 1945 Juozas Dapkunas 1945 1946 Juozas Paukstys 1946 1948 Jonas Bielevicius 1948 1950 Valerija Vaitkeviciene 1950 1956 Petre Sulskaite 1956 1958 Palmira Romanenkiene 1958 1960 Vytautas Starolis 1960 1967 Leonas Kumpys 1967 1991 Jonas Cekanavicius 1991 1992 Antanas Zilinskas 1992 1993 Adas Jonas Bernota 1993 2000 Birute Urbutiene 2000 2003 Stasys Ferencas nuo 2004 m Daina JuskauskieneZymus mokytojaiSalys Semerys poetasZymus mokiniaiJustinas Juodaitis 1899 1969 dvasininkas Telsiu kunigu seminarijos profesorius rektorius Juozas Tysliava 1902 1961 m poetas redaktorius ir leidejas Salomeja Neris 1904 1945 m poete mokytoja Petronele Orintaite Janutiene 1905 1999 m poete rasytoja mokytoju mokytoja Justinas Dabrila 1905 1941 m gimnazijos kapelionas profesorius kankinys Antanas Vaiciulaitis 1906 1992 m rasytojas diplomatas Petras Karuza 1906 1933 m poetas Stasys Kudirka 1904 1976 gydytojas chirurgas Vytautas Bulvicius 1908 1941 m Lietuvos generalinio stabo majoras rezistentas Venancijus Alisas 1908 1975 m poetas prelatas Kazys Bradunas 1917 2009 m poetas Aidu ir Draugo redaktorius g 1921 m rasytoja poete Kostas Kubilinskas 1923 1962 m vaiku poetas Petras Keidosius 1924 2006 m poetas vertejas Albinas Baranauskas g 1924 m rasytojas vertejasSaltiniaiIstorija neveikianti nuoroda Lm lt tikrinta 2022 06 17 NuorodosMokyklos svetaine