Keturvalakių valsčius

54°34′š. pl. 23°10′r. ilg. / 54.56°š. pl. 23.17°r. ilg. / 54.56; 23.17

Keturvalakių valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Keturvalakiai

Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950)

Keturvalakių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Keturvalakiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Keturvalakių seniūnija.

Istorija

redaguoti

Įkurtas po I pasaulinio karo. 1930 m. 2 kaimai perduoti Gudelių valsčiui, 1931 m. keli kaimai – Marijampolės valsčiui.^[1] Keturvalakių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m. (išsamiau)	91	4087	545		27 gyvenvietės ^[2]
1932 m.	82	4003		8 seniūnijos ^[3]
1949-01-01 (išsamiau)	91			8 apylinkės ^[4]

Vadovai

redaguoti

Matas Kulboka, 1932 m.^[5]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[6]	Apylinkė, 1949 m.^[7]
Geisteriškiai	Geisteriškių seniūnija	Geisteriškių apylinkė
Karkliniai	Karklinių seniūnija	Karklinių apylinkė
Keturvalakiai	Keturvalakių seniūnija	Keturvalakių apylinkė
Mockabūdžiai	Mockabūdžių seniūnija	Mockabūdžių apylinkė
Navininkai	Navininkų seniūnija	Navininkų apylinkė
Penkiniai	Penkinių seniūnija	Penkinių apylinkė
Valavičiai	Valavičių seniūnija	Valavičių apylinkė
Vidgiriai	Vidgirių seniūnija	Vidgirių apylinkė
Iš viso:	8 seniūnijos	8 apylinkės

Gyvenvietės

redaguoti

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Keturvalakių valsčiuje buvo 27 gyvenvietės:

Beržynių kaimas 29 ūkiai – 251 gyventojas
Budviečių kaimas 49-314
Dubėnų kaimas 10-102
Geišteriškių kaimas 55-397
Gulbynės kaimas 3-21
Juodupių kaimas 12-100
Karklinių dvaras 7-127
Keturvalakių bažnytkaimis 37-270
Mockabūdžių kaimas 26-261
Navininkų kaimas 50-335
Parausių kaimas 5-31
Parausių palivarkas 2-5
Paršinskų kaimas 7-41
Pasudonio Mažojo kaimas 8-49
Penkinių kaimas 9-62
Penkinėlių kaimas 4-26
Penkinių dvaras 6-121
Pliumbėnų viensėdis 3-62
Rakauskų kaimas 12-85
Rakauskų dvaras 9-54
Siberijos kaimas 14-63
Skardupių kaimas 33-274
Svetlicos kaimas 18-102
Tabarškių dvaras 7-108
Valavičių kaimas 16-116
Valavičių dvaras 28-150
Vidgirių kaimas 86-560

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 4087 žmonės:^[8]

Lietuviai – 85,58% (3498);
Vokiečiai – 12,96% (530);
Kiti – 1,44% (59).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1902	Geisteriškiai	Juozas Tysliava, poetas, žurnalistas	1961
1906	Parausiai	Juozas Kupčinskas, gydytojas	1971
1908	Kunigiškiai	Vytautas Bulvičius, rezistentas	1941
1941	Parausiai	Gražina Čižauskaitė-Jucienė, keliautoja, matematikė

Keturvalakių valsčius. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 167 psl.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 463
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 778 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 784–785 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37

[1] Keturvalakių valsčius. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 167 psl.

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 463

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 778 psl.

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 784–785 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]