Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Liubešìvas ukr Любешів miesto tipo gyvenvietė šiaurės vakarų Ukrainoje Voluinės srityje Rajono centras Per miestelį teka
Liubešivas
Liubešìvas (ukr. Любешів) – miesto tipo gyvenvietė šiaurės vakarų Ukrainoje, Voluinės srityje. Rajono centras. Per miestelį teka Stochido upė.
| Liubešivas ukr. Любешів | |
|---|---|
| Liubešivas iš lėktuvo | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Ukraina |
| Sritis | Voluinės sritis |
| Rajonas | |
| Gyventojų | 5 702 |
| Plotas | 3,39 km² |
| Tankumas | 1 682 žm./km² |
| Altitudė | 151 m |
| Vikiteka | Liubešivas |
Istorija
Pirmą kartą Liubešivo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1484 m. rugsėjo 18 d. Tuo metu Liubešivas buvo LDK sudėtyje. To meto dokumente teigiama, kad Liubešivas yra daug senesnis, nes 1484 m. jis jau buvo, plėtėsi, ir net per teismą buvo dalijami jo aplinkiniai dvarai.
1547 m. Liubešivas atiteko grafui Levui Obrozcovui. Vėliau, 1569 m. Ldk Žygimantui Augustui atidavus Lenkijai Voluinę ir kitas pietines Lietuvos žemes, Lubešivas, kartu su apylinkėmis, išliko Lietuvos sudėtyje ir iki pat 1795 m. priklausė Brastos vaivadijai. 1653 m. Totoriai sudegino Liubešivą. Tačiau gyvenvietė pamažu atsigavo. XVII a. pabaigoje, 1684 m., Lietuvos maršalka, Liubešivo savininkas Janas Karolis Dolskis, Liubeševe įkūrė pijorių vienuolyną. Vėliau, 1761 m. Braclavo kaštelionas Janas Čarneckis įsteigė kapucinų vienuolyną.
Pijoriai Liubešive įsteigė ir ilgą laiką išlaikė mokyklą, kuri XIX a. pradžioje buvo globojama Vilniaus universiteto. Čia mokėsi daug žymių Ukrainos ir Lenkijos kultūros ir mokslo veikėjų, tarp kurių žinomiausias buvo Trijų tautų didvyris Tadas Kosciuška, kuris pas Liubešivo pijorius mokėsi 1753–1758 m. Katalikiškas pijorų ordinas paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos mokyklų istorijoje. Taip pat ir šiais laikais pijorai dešimtyse šalių darbuojasi švietimo srityje: Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje ir beveik visose Pietų Amerikos šalyse. Liubešive pijorų įsteigtos mokyklos veikla nutruko 1939 m., prasidėjus II pasauliniam karui.
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., Liubešivas buvo įjungtas į Rusijos imperiją ir tapo Minsko gubernijos Pinsko apskrities dalimi. 1817 m. sudegė kapucinų vienuolynas Liubešive. Beveik viską sunaikino ugnis, todėl kapucinai paliko savo namus. 1828 m. vienuolyno įkūrėjo sūnus Pranciškus Vladislavas Čarneckis paprašė Rusios provincijos vyresnybės atsiųsti kelis vienuolius bažnyčiai ir vienuolynui atstatyti. Iš pradžių provincijos taryba atsisakė dėl to, kad sudegė beveik visas vienuolynas. Tačiau kitais metais pasiūlymas buvo priimtas ir tėvas Janas Kantas buvo paskirtas vienuolyno vyresniuoju ir buvo atsakingas už šventovės ir vienuolyno atstatymą. 1832 m. rusų vyriausybė likvidavo kapucinų vienuolyną Liubešive. XIX a. pabaigoje Liubešivas buvo Pinsko apskrities miestelis ir dvaras, Liubešivo valsčiaus centras.
1926 m. sausio 2 d. Pinsko vyskupijos vyskupas ordinaras Sigmundas Lozynskis padovanojo kapucinams senojo Liubešivo vienuolyno griūvėsius. Po dvejų metų buvo nuspręsta atstatyti vienuolyną. 1931 m. ordino generolas kun. Melchioras paprašė Varšuvos provincijos komisariato komisaro tėvo Danieliaus suformuoti Rytų apeigų kapucinų centrą. Šiam vaidmeniui idealiai tiko vienuolynas Liubešive. 1933 m. balandžio 25 d. Tėvas Melchioras pranešė tėvui Danieliui, kad jis priima Rytų misiją. Tėvas Kirilas Fermontas iš Olandijos buvo paskirtas pirmuoju misijos rektoriumi Liubešive. Per trumpą laiką olandų slavų apeigų kapucinai atstatė šventovę ir vienuolyną. 1935 m. balandžio 30 d. Liubešive buvo užregistruotas vienuolynas, o tų pačių metų rugsėjo 7 dieną vyskupas Mykola Černeckis pašventino bažnyčią ir suteikė jai Šv. Pranciškaus Asyžiečio vardą. Tačiau 1939 m., atėjus sovietų valdžiai, kapucinai vėl turėjo palikti savo vienuolyną.
Pirmasis bandymas paskelbti sovietų valdžią Liubešive įvyko 1920 m., tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas, nes jį nuslopino lenkų legionieriai, o 1921 m. Liubešivo regionas buvo įjungtas į Lenkijos valstybės sudėtį. 1939 m. rugsėjo 30 d. Liubešivas kartu su kitomis Rytinėmis Lenkijos žemėmis tapo TSRS dalimi ir buvo priskirtas Ukrainos sovietinei respublikai. 1940 m. sausio 18 d. Ukrainos TSR Aukščiausiosios Rados Prezidiumo dekretu buvo įkurtas Liubešivo rajonas, kaip Voluinės srities dalis, jo centru tapo Liubešivas.
Šaltiniai
- „Чисельність наявного населення України на 1 січня“ (PDF). ukrcensus.gov.ua (ukrainiečių). Держстат України.
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Nasze kościoły. Opis wszystkich kościołów i parafij znajdujących się na obszarach dawnej Polski i ziemiach przyległych. Tom II: Archidjecezja Mińska / Pod redakcją ks. Józefata Żyskara. Zeszyt 17. Warszawa: [s.n.], 1913, p. 298-300.
- Lubieszów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 412 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liubešivas, Kas yra Liubešivas? Ką reiškia Liubešivas?
Liubesivas ukr Lyubeshiv miesto tipo gyvenviete siaures vakaru Ukrainoje Voluines srityje Rajono centras Per miestelį teka Stochido upe Liubesivas ukr LyubeshivLiubesivas is lektuvoLiubesivas51 45 0 s pl 25 29 0 r ilg 51 75000 s pl 25 48333 r ilg 51 75000 25 48333 Liubesivas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Voluines sritisRajonasGyventoju 2022 5 702Plotas 3 39 km Tankumas 2022 1 682 zm km Altitude 151 mVikiteka LiubesivasIstorijaPaminklas Liubesivo gyventojams pastatytas 1967 m Pirma karta Liubesivo paminetas rasytiniuose saltiniuose 1484 m rugsejo 18 d Tuo metu Liubesivas buvo LDK sudetyje To meto dokumente teigiama kad Liubesivas yra daug senesnis nes 1484 m jis jau buvo pletesi ir net per teisma buvo dalijami jo aplinkiniai dvarai 1547 m Liubesivas atiteko grafui Levui Obrozcovui Veliau 1569 m Ldk Zygimantui Augustui atidavus Lenkijai Voluine ir kitas pietines Lietuvos zemes Lubesivas kartu su apylinkemis isliko Lietuvos sudetyje ir iki pat 1795 m priklause Brastos vaivadijai 1653 m Totoriai sudegino Liubesiva Taciau gyvenviete pamazu atsigavo XVII a pabaigoje 1684 m Lietuvos marsalka Liubesivo savininkas Janas Karolis Dolskis Liubeseve įkure pijoriu vienuolyna Veliau 1761 m Braclavo kastelionas Janas Carneckis įsteige kapucinu vienuolyna Pijoriai Liubesive įsteige ir ilga laika islaike mokykla kuri XIX a pradzioje buvo globojama Vilniaus universiteto Cia mokesi daug zymiu Ukrainos ir Lenkijos kulturos ir mokslo veikeju tarp kuriu zinomiausias buvo Triju tautu didvyris Tadas Kosciuska kuris pas Liubesivo pijorius mokesi 1753 1758 m Katalikiskas pijoru ordinas paliko rysku pedsaka ne tik Lietuvos bet ir Ukrainos mokyklu istorijoje Taip pat ir siais laikais pijorai desimtyse saliu darbuojasi svietimo srityje Ispanijoje Lenkijoje Italijoje Prancuzijoje Austrijoje Cekijoje Japonijoje JAV Kanadoje ir beveik visose Pietu Amerikos salyse Liubesive pijoru įsteigtos mokyklos veikla nutruko 1939 m prasidejus II pasauliniam karui Po treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1795 m Liubesivas buvo įjungtas į Rusijos imperija ir tapo Minsko gubernijos Pinsko apskrities dalimi 1817 m sudege kapucinu vienuolynas Liubesive Beveik viska sunaikino ugnis todel kapucinai paliko savo namus 1828 m vienuolyno įkurejo sunus Pranciskus Vladislavas Carneckis paprase Rusios provincijos vyresnybes atsiusti kelis vienuolius baznyciai ir vienuolynui atstatyti Is pradziu provincijos taryba atsisake del to kad sudege beveik visas vienuolynas Taciau kitais metais pasiulymas buvo priimtas ir tevas Janas Kantas buvo paskirtas vienuolyno vyresniuoju ir buvo atsakingas uz sventoves ir vienuolyno atstatyma 1832 m rusu vyriausybe likvidavo kapucinu vienuolyna Liubesive XIX a pabaigoje Liubesivas buvo Pinsko apskrities miestelis ir dvaras Liubesivo valsciaus centras 1926 m sausio 2 d Pinsko vyskupijos vyskupas ordinaras Sigmundas Lozynskis padovanojo kapucinams senojo Liubesivo vienuolyno griuvesius Po dveju metu buvo nuspresta atstatyti vienuolyna 1931 m ordino generolas kun Melchioras paprase Varsuvos provincijos komisariato komisaro tevo Danieliaus suformuoti Rytu apeigu kapucinu centra Siam vaidmeniui idealiai tiko vienuolynas Liubesive 1933 m balandzio 25 d Tevas Melchioras pranese tevui Danieliui kad jis priima Rytu misija Tevas Kirilas Fermontas is Olandijos buvo paskirtas pirmuoju misijos rektoriumi Liubesive Per trumpa laika olandu slavu apeigu kapucinai atstate sventove ir vienuolyna 1935 m balandzio 30 d Liubesive buvo uzregistruotas vienuolynas o tu paciu metu rugsejo 7 diena vyskupas Mykola Cerneckis pasventino baznycia ir suteike jai Sv Pranciskaus Asyziecio varda Taciau 1939 m atejus sovietu valdziai kapucinai vel turejo palikti savo vienuolyna Pirmasis bandymas paskelbti sovietu valdzia Liubesive įvyko 1920 m taciau sis bandymas buvo nesekmingas nes jį nuslopino lenku legionieriai o 1921 m Liubesivo regionas buvo įjungtas į Lenkijos valstybes sudetį 1939 m rugsejo 30 d Liubesivas kartu su kitomis Rytinemis Lenkijos zememis tapo TSRS dalimi ir buvo priskirtas Ukrainos sovietinei respublikai 1940 m sausio 18 d Ukrainos TSR Auksciausiosios Rados Prezidiumo dekretu buvo įkurtas Liubesivo rajonas kaip Voluines srities dalis jo centru tapo Liubesivas Saltiniai Chiselnist nayavnogo naselennya Ukrayini na 1 sichnya PDF ukrcensus gov ua ukrainieciu Derzhstat Ukrayini Pasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Nasze koscioly Opis wszystkich kosciolow i parafij znajdujacych sie na obszarach dawnej Polski i ziemiach przyleglych Tom II Archidjecezja Minska Pod redakcja ks Jozefata Zyskara Zeszyt 17 Warszawa s n 1913 p 298 300 Lubieszow Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T V Kutowa Wola Malczyce Warszawa 1884 412 psl lenk