Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokietijos kultūra gali būti siejama su šiuolaikine Vokietijos Federacine Respublika arba su istoriniu regionu ar region
Vokietijos kultūra
Vokietijos kultūra gali būti siejama su šiuolaikine Vokietijos Federacine Respublika arba su istoriniu regionu (ar regionais) Vidurio Europoje, kuriame gyveno vokiečiai ir buvo paplitusi vokiečių kalba, su jos įvairiais dialektais, taip pat jos meno ir kultūros istorija, kurios šaknys siekia keltų, germanų ir romėnų laikus. Šiame regione vokiškumas ir vokiečių kultūra buvo siejama ne su tam tikra valstybe, o su kalba. Ši kultūra nuo viduramžių išaugino daug garsių asmenybių, kurios kūrė naujas religines sroves, veikė ne tik vokiečių, bet ir kitas kultūras, prisidėjo prie svarbių civilizacinių Vakarų pasaulio atradimų. Kai kurios vokiečių kultūrinės asmenybės yra laikomos Vakarų pasaulio protagonistais.
Didelį postūmį Vokietijos kultūros raidai turėjo XIX a. susikūrusi Vokietijos imperija.
Vokiškąją kultūrą apjungia jos kalbinis, geografinis paplitimas, kuris šimtmečiams bėgant keitėsi. Šiuo metu vokiškoji kalbinė kultūra apima Vokietija, Austrija, vokiškąją Šveivarijos dalį, Lichtenšteiną, Pietų Tirolį ir kitus regionus, kur vyrauja vokiečių kalba.
XX a. išplitus žiniasklaidai, Vokietijoje didelę reikšmę įgijo populiarioji kultūra. XXI a. interneto išplitimas lėmė kultūrinio kraštovaizdžio diferenciaciją, tai turėjo įtakos nišinių ir sceninių kultūrų raidai.
Literatūra
| Johanas Volfgangas fon Gėtė (1749–1832) | Frydrichas Šileris (1759–1805) | Broliai Grimai (1785–1863) | Tomas Manas (1875–1955) | Hermanas Hesė (1877–1962) |
|---|---|---|---|---|
Vokiečių literatūra siekia viduramžius. Geras vokiečių viduramžių literatūros pavyzdys yra Valterio fon der Fogelveide kūryba. Žymiausiais vokiečių rašytojais yra tituluojami Johanas Volfgangas Gėtė, Frydrichas Šileris ir Broliai Grimai. XX a. Nobelio literatūros premijas gavo šie vokiečių rašytojai – Teodoras Momzenas (1902 m.), Paulius Heizė (1910 m.), Gerhartas Hauptmanas (1912 m.), Tomas Manas (1929 m.), Hermanas Hesė (1946 m.), Heinrichas Bėlis (1972 m.) ir Giunteris Grasas (1999 m.), XXI a. – Herta Miuler (2009 m.).
| K. D. Frydrichas Keliautojas virš rūko jūros, 1818 m. | Francas Markas Mėlynas arklys 1911 m. |
Dailė
Žymiausi vokiečių renesanso dailininkai yra Albrechtas Altdorferis, Lukas Kranachas Vyresnysis, Matijas Griunevaldas, Hansas Holbeinas Jaunesnysis ir labiausiai žinomas tarp jų – Albrechtas Diureris.
Tarp žymiausių vokiečių baroko meistrų buvo Kosmas Damianas Asamas. Kiti žymūs menininkai buvo: romantikas Kasparas Davidas Frydrichas, siurrealistas Maksas Ernstas, ekspresionistas Otas Diksas, konceptualistas Jozefas Boisas ar neoekspresionistas Georgas Bazelicas.
Klasikinė muzika
Europos klasikinės muzikos istorijoje svarbų vaidmenį vaidino vokiečių kompozitoriai, kurie dažnai buvo vieni iš svarbiausių savo epochos muzikų. Pasaulyje labiausiai žinomi vokiečių kompozitoriai nuo baroko iki klasicizmo, romantizmo ir modernizmo buvo Henrikas Šiucas, Georgas Frydrichas Hendelis, Johanas Sebastianas Bachas, Liudvikas van Bethovenas, Richardas Vagneris, Johanesas Bramsas ir Richardas Štrausas. Iš vėlyvųjų kompozitorių garsus yra Karlas Orfas, Karlheinz Stockhausen ir Hans Zimmer.
Architektūra
Vokietija turi turtingą ir įvairią architektūros istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su kaimyninių šalių architektūros istorija. Pagrindą Vokietijos architektūrai davė senovės romėnų architektūrinis palikimas, toks kaip, (iš lotynų juodieji vartai) Tryre ir nesenai iškastas senovės romėnų teatras Maince. Kai kurie priešromaniniai pastatai kaip (vok. Torhalle Lorsch taip pat Königshalle) rodo architektūros vystymąsi romanikos kryptimi, kuri Šventojoje Romos imperijoje prasidėjo apie 1030 m. Pirmieji gotikiniai pastatai Šventojoje Romos imperijoje buvo pastatyti apie 1230 m. pvz., (vok. Liebfrauenkirche) Tryre.
Maždaug apie 1520 m., iš dabartinės Italijos teritorijos, Šventąją Romos imperiją pasiekė renesansas. Puikus renesanso pavyzdys yra . Barokas čia taip pat prasidėjo vėliau nei Italijoje ar Prancūzijoje (apie 1650 m). Keletas pavyzdžių kūriniai (vok. Wieskirche) ir Rezidencijos rūmai Liudviksburge (vok. Residenzschloss Ludwigsburg). Maždaug 1770 m. prasidėjo klasicizmo epocha. Žinomi pastatai Senasis muziejus (vok. Altes Museum) Berlyne, (vok. Charlottenhof) Potsdame ir Brandenburgo vartai. Istorizmo laikotarpyje (1840–1900 m.) žinomiausi pastatyti pastatai Vokietijoje yra Noišvanšteinas ir (vok. Berliner Dom).
Leidyba
Vokietija yra ir viena didžiausių knygų leidybos šalių, kasmet išleidžianti ar perleidžianti apie 94 000 knygų. Frankfurto kygų mugėje kas met apsilanko apie 300 tūkst. lankytojų ir knygas pristato virs 7 tūkst. leidėjų. Vokietijoje leidžiami 350 dienraščių („Die Welt“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Süddeutsche Zeitung“, „Handelsblatt“) ir tūkstančiai žurnalų („Der Spiegel“). Yra ištisi žiniasklaidos koncernai („Bertelsmann“). gamescom tarptautinė video ir kompiuterinių žaidimų bei plataus vartojimo elektronikos įrenginių mugė, vykstanti Kelno mieste. Tai didžiausias renginys, susijęs su kompiuteriniais žaidimais, Europoje ir antras pagal lankytojų skaičių pasaulyje po Asia Game Show.
Gėtės institutas
Gėtės institutas (vok. Goethe-Institut) – Vokietijos kultūros įstaiga, visuomeninė organizacija (vok. gemeinnütziger Verein). Centrinė būstinė – Miunchenas. Filialai yra 13 Vokietijos miestų. Visame pasaulyje – 134 atstovybės (82 valstybėse). Kultūros ir vokiečių kalbos institutas pavadintas vokiečių poeto, rašytojo, filosofo Johann Wolfgang von Goethe vardu.
Kultūriniai ir architektūriniai paminklai
Apie pusšimtis Vokietijos objektų yra itraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pirmasis objektas į šį sąrašą buvo įtrauktas 1978 m. Tai buvo Acheno katedra. Į pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti šie Vokietijos senamiesčiai: Štralzundas, Vismaras, Bambergas, Goslaras, Kvedlinburgas, Liubekas ir Rėgensburgas. Drezdeno Elbės slėnis nuo 2004 m. iki 2009 m. taip pat buvo įtrauktas į šį sarašą. Meselio fosilijų radimvietė (vok. Grube Messel), Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai ir Vatų jūra yra taip pat Pasaulio paveldo sąraše.
Neskaitant į pasaulio paveldo sarašą įtrauktų paminklų, egzistuoja paminklų apsaugos ir priežiūros programa, kuriai priklauso 500 kultūrinių paminklų ir jai nuo 1950 m. iki 2007 m. buvo skirta 280 mln. eurų.
Ypač lankomi vokiečių romantizmo paminklai. Tarp jų: Noišvanšteinas, Šverino pilis, Heidelbergo pilis, Hohencolernų pilis, Vartburgo pilis, Valhala, Reino tarpeklio pilys, bei ir senamiesčiai.
Vis didesnio pripažinimo Vokietijoje sulaukia Pramonės perversmo mietų architektūra ir jos paminklai, o taip pat ir įstabi (vok. Bäderarchitektur) prie Baltijos jūros ar kurortai prie vidaus vandenų ir taip pat (vok. Industriedenkmal).
Taip pat skaitykite
- Ordnung muss sein
Galerija
- Noišvanšteinas iš toli
- senamiesčio gatvė
- senamiestis
-
-
-
-
- Reino tarpeklis
- Kurortinės architektūros pavyzdys Riugene
-
Šaltiniai
- Germany country profile, BBC, 19. März 2012. Abgerufen am 3. Januar 2013.
- Mediengeschichte, Docupedia-Zeitgeschichte, Stand: 2010. Abgerufen am 3. Januar 2013.
- „Top 100 living geniuses“. The Daily Telegraph. 30 October 2007. Suarchyvuota iš originalo 29 June 2011.
- „Frankfurter Buchmesse verzeichnet Besucherzuwachs“. Stern.de. 2019-10-20. Nuoroda tikrinta 2019-10-21.
- http://www.destructoid.com/asia-game-show-beats-out-tgs-gamescom-in-attendance-218683.phtml Archyvuota kopija 2020-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- Goethe-Institut (red.). „Jahrbuch 2012/2013“ (PDF). p. 177. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-11-11. Nuoroda tikrinta 2013-11-11.
- „Über uns“. Website des Goethe-Instituts. Nuoroda tikrinta 2018-02-15.
- Deutsche UNESCO-Kommission e. V.: Welterbestätten in Deutschland Archyvuota kopija 2015-02-11 iš Wayback Machine projekto., unesco.de. Tikrinta 2013-01-03.
- Hannes Hintermeier: Kulturhauptstadt 2010: Regensburg – Provinz gibt es nur im Kopf, Frankfurter Allgemeine Zeitung, 2004-09-03, tikrinta 2015-04-17.
Literatūra
- Margarete Graf: Schnellkurs Deutschland. DuMont, Köln 2007, ISBN 978-3-8321-7760-7.
- Frank-Lothar Kroll: Kultur, Bildung und Wissenschaft im 20. Jahrhundert (= Enzyklopädie deutscher Geschichte. Band 65). R. Oldenbourg, München 2003, ISBN 3-486-55002-0.
- Hermann Glaser: Kleine deutsche Kulturgeschichte von 1945 bis heute. Eine west-östliche Erzählung vom Kriegsende bis heute. S. Fischer, Frankfurt am Main 2004, ISBN 978-3-596-15730-3.
- Jost Hermand: Deutsche Kulturgeschichte des 20. Jahrhunderts. Primus, Darmstadt 2006, ISBN 3-89678-563-X.
- Axel Schildt, Detlef Siegfried: Deutsche Kulturgeschichte: Die Bundesrepublik von 1945 bis zur Gegenwart. Carl Hanser, München 2009, ISBN 3-446-23414-4.
- Werner Faulstich (Hrsg.): Die Kultur des 20. Jahrhunderts im Überblick. Wilhelm Fink, Paderborn 2011, ISBN 978-3-7705-5144-6.
- Siegfried Müller: Kultur in Deutschland. Vom Kaiserreich bis zur Wiedervereinigung. Kohlhammer, Stuttgart 2016, ISBN 978-3-17-031844-1.
Nuorodos
- Vokietijos kultūra Archyvuota kopija 2011-01-04 iš Wayback Machine projekto. (lietuvių k.)
- Facts about Germany: culture Archyvuota kopija 2016-01-09 iš Wayback Machine projekto. (anglų ir vokiečių k.)
- German Missions in the United States: Culture, Sports & Events Archyvuota kopija 2011-11-09 iš Wayback Machine projekto. (anglų ir vokiečių k.)
- Goethe Institute (anglų ir vokiečių k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos kultūra, Kas yra Vokietijos kultūra? Ką reiškia Vokietijos kultūra?
Vokietijos kultura gali buti siejama su siuolaikine Vokietijos Federacine Respublika arba su istoriniu regionu ar regionais Vidurio Europoje kuriame gyveno vokieciai ir buvo paplitusi vokieciu kalba su jos įvairiais dialektais taip pat jos meno ir kulturos istorija kurios saknys siekia keltu germanu ir romenu laikus Siame regione vokiskumas ir vokieciu kultura buvo siejama ne su tam tikra valstybe o su kalba Si kultura nuo viduramziu isaugino daug garsiu asmenybiu kurios kure naujas religines sroves veike ne tik vokieciu bet ir kitas kulturas prisidejo prie svarbiu civilizaciniu Vakaru pasaulio atradimu Kai kurios vokieciu kulturines asmenybes yra laikomos Vakaru pasaulio protagonistais Kontrastas Noisvansteino pilis kaireje yra vokieciu romantizmo pavyzdys ir Berlynas desineje kurybines industrijos centras salyje Didelį postumį Vokietijos kulturos raidai turejo XIX a susikurusi Vokietijos imperija Vokiskaja kultura apjungia jos kalbinis geografinis paplitimas kuris simtmeciams begant keitesi Siuo metu vokiskoji kalbine kultura apima Vokietija Austrija vokiskaja Sveivarijos dalį Lichtensteina Pietu Tirolį ir kitus regionus kur vyrauja vokieciu kalba XX a isplitus ziniasklaidai Vokietijoje didele reiksme įgijo populiarioji kultura XXI a interneto isplitimas leme kulturinio krastovaizdzio diferenciacija tai turejo įtakos nisiniu ir sceniniu kulturu raidai LiteraturaJohanas Volfgangas fon Gete 1749 1832 Frydrichas Sileris 1759 1805 Broliai Grimai 1785 1863 Tomas Manas 1875 1955 Hermanas Hese 1877 1962 Vokieciu literatura siekia viduramzius Geras vokieciu viduramziu literaturos pavyzdys yra Valterio fon der Fogelveide kuryba Zymiausiais vokieciu rasytojais yra tituluojami Johanas Volfgangas Gete Frydrichas Sileris ir Broliai Grimai XX a Nobelio literaturos premijas gavo sie vokieciu rasytojai Teodoras Momzenas 1902 m Paulius Heize 1910 m Gerhartas Hauptmanas 1912 m Tomas Manas 1929 m Hermanas Hese 1946 m Heinrichas Belis 1972 m ir Giunteris Grasas 1999 m XXI a Herta Miuler 2009 m K D Frydrichas Keliautojas virs ruko juros 1818 m Francas Markas Melynas arklys 1911 m DaileZymiausi vokieciu renesanso dailininkai yra Albrechtas Altdorferis Lukas Kranachas Vyresnysis Matijas Griunevaldas Hansas Holbeinas Jaunesnysis ir labiausiai zinomas tarp ju Albrechtas Diureris Tarp zymiausiu vokieciu baroko meistru buvo Kosmas Damianas Asamas Kiti zymus menininkai buvo romantikas Kasparas Davidas Frydrichas siurrealistas Maksas Ernstas ekspresionistas Otas Diksas konceptualistas Jozefas Boisas ar neoekspresionistas Georgas Bazelicas Klasikine muzikaLiudvikas van Bethovenas 1770 1827 vienas zymiausiu visu laiku kompozitoriu source source Europos klasikines muzikos istorijoje svarbu vaidmenį vaidino vokieciu kompozitoriai kurie daznai buvo vieni is svarbiausiu savo epochos muziku Pasaulyje labiausiai zinomi vokieciu kompozitoriai nuo baroko iki klasicizmo romantizmo ir modernizmo buvo Henrikas Siucas Georgas Frydrichas Hendelis Johanas Sebastianas Bachas Liudvikas van Bethovenas Richardas Vagneris Johanesas Bramsas ir Richardas Strausas Is velyvuju kompozitoriu garsus yra Karlas Orfas Karlheinz Stockhausen ir Hans Zimmer ArchitekturaSverino pilis Meklenburgas 1358 1857 Vokietija turi turtinga ir įvairia architekturos istorija kuri yra glaudziai susijusi su kaimyniniu saliu architekturos istorija Pagrinda Vokietijos architekturai dave senoves romenu architekturinis palikimas toks kaip is lotynu juodieji vartai Tryre ir nesenai iskastas senoves romenu teatras Maince Kai kurie priesromaniniai pastatai kaip vok Torhalle Lorsch taip pat Konigshalle rodo architekturos vystymasi romanikos kryptimi kuri Sventojoje Romos imperijoje prasidejo apie 1030 m Pirmieji gotikiniai pastatai Sventojoje Romos imperijoje buvo pastatyti apie 1230 m pvz vok Liebfrauenkirche Tryre Mazdaug apie 1520 m is dabartines Italijos teritorijos Sventaja Romos imperija pasieke renesansas Puikus renesanso pavyzdys yra Barokas cia taip pat prasidejo veliau nei Italijoje ar Prancuzijoje apie 1650 m Keletas pavyzdziu kuriniai vok Wieskirche ir Rezidencijos rumai Liudviksburge vok Residenzschloss Ludwigsburg Mazdaug 1770 m prasidejo klasicizmo epocha Zinomi pastatai Senasis muziejus vok Altes Museum Berlyne vok Charlottenhof Potsdame ir Brandenburgo vartai Istorizmo laikotarpyje 1840 1900 m zinomiausi pastatyti pastatai Vokietijoje yra Noisvansteinas ir vok Berliner Dom Leidyba gamescom 2012 siaurinis įejimas Kelnas Vokietija yra ir viena didziausiu knygu leidybos saliu kasmet isleidzianti ar perleidzianti apie 94 000 knygu Frankfurto kygu mugeje kas met apsilanko apie 300 tukst lankytoju ir knygas pristato virs 7 tukst leideju Vokietijoje leidziami 350 dienrasciu Die Welt Frankfurter Allgemeine Zeitung Suddeutsche Zeitung Handelsblatt ir tukstanciai zurnalu Der Spiegel Yra istisi ziniasklaidos koncernai Bertelsmann gamescom tarptautine video ir kompiuteriniu zaidimu bei plataus vartojimo elektronikos įrenginiu muge vykstanti Kelno mieste Tai didziausias renginys susijes su kompiuteriniais zaidimais Europoje ir antras pagal lankytoju skaiciu pasaulyje po Asia Game Show Getes institutasGetes instituto logotipas Getes institutas vok Goethe Institut Vokietijos kulturos įstaiga visuomenine organizacija vok gemeinnutziger Verein Centrine bustine Miunchenas Filialai yra 13 Vokietijos miestu Visame pasaulyje 134 atstovybes 82 valstybese Kulturos ir vokieciu kalbos institutas pavadintas vokieciu poeto rasytojo filosofo Johann Wolfgang von Goethe vardu Kulturiniai ir architekturiniai paminklaiApie pussimtis Vokietijos objektu yra itraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Pirmasis objektas į sį sarasa buvo įtrauktas 1978 m Tai buvo Acheno katedra Į pasaulio paveldo sarasa yra įtraukti sie Vokietijos senamiesciai Stralzundas Vismaras Bambergas Goslaras Kvedlinburgas Liubekas ir Regensburgas Drezdeno Elbes slenis nuo 2004 m iki 2009 m taip pat buvo įtrauktas į sį sarasa Meselio fosiliju radimviete vok Grube Messel Karpatu ir kitu Europos regionu pirmyksciai buku miskai ir Vatu jura yra taip pat Pasaulio paveldo sarase Neskaitant į pasaulio paveldo sarasa įtrauktu paminklu egzistuoja paminklu apsaugos ir prieziuros programa kuriai priklauso 500 kulturiniu paminklu ir jai nuo 1950 m iki 2007 m buvo skirta 280 mln euru Ypac lankomi vokieciu romantizmo paminklai Tarp ju Noisvansteinas Sverino pilis Heidelbergo pilis Hohencolernu pilis Vartburgo pilis Valhala Reino tarpeklio pilys bei ir senamiesciai Vis didesnio pripazinimo Vokietijoje sulaukia Pramones perversmo mietu architektura ir jos paminklai o taip pat ir įstabi vok Baderarchitektur prie Baltijos juros ar kurortai prie vidaus vandenu ir taip pat vok Industriedenkmal Taip pat skaitykiteOrdnung muss seinGalerijaNoisvansteinas is toli senamiescio gatve senamiestis Regensburgas Le Corbusier architektura Vaisenhofo gyvenviete vok Weissenhofsiedlung Stutgarte Berlyno modernistiniu namu kompleksas Vilhelmshehes parkas Reino tarpeklis Kurortines architekturos pavyzdys RiugeneSaltiniaiGermany country profile BBC 19 Marz 2012 Abgerufen am 3 Januar 2013 Mediengeschichte Docupedia Zeitgeschichte Stand 2010 Abgerufen am 3 Januar 2013 Top 100 living geniuses The Daily Telegraph 30 October 2007 Suarchyvuota is originalo 29 June 2011 Frankfurter Buchmesse verzeichnet Besucherzuwachs Stern de 2019 10 20 Nuoroda tikrinta 2019 10 21 http www destructoid com asia game show beats out tgs gamescom in attendance 218683 phtml Archyvuota kopija 2020 10 27 is Wayback Machine projekto Goethe Institut red Jahrbuch 2012 2013 PDF p 177 Suarchyvuotas originalas PDF 2013 11 11 Nuoroda tikrinta 2013 11 11 Uber uns Website des Goethe Instituts Nuoroda tikrinta 2018 02 15 Deutsche UNESCO Kommission e V Welterbestatten in Deutschland Archyvuota kopija 2015 02 11 is Wayback Machine projekto unesco de Tikrinta 2013 01 03 Hannes Hintermeier Kulturhauptstadt 2010 Regensburg Provinz gibt es nur im Kopf Frankfurter Allgemeine Zeitung 2004 09 03 tikrinta 2015 04 17 LiteraturaMargarete Graf Schnellkurs Deutschland DuMont Koln 2007 ISBN 978 3 8321 7760 7 Frank Lothar Kroll Kultur Bildung und Wissenschaft im 20 Jahrhundert Enzyklopadie deutscher Geschichte Band 65 R Oldenbourg Munchen 2003 ISBN 3 486 55002 0 Hermann Glaser Kleine deutsche Kulturgeschichte von 1945 bis heute Eine west ostliche Erzahlung vom Kriegsende bis heute S Fischer Frankfurt am Main 2004 ISBN 978 3 596 15730 3 Jost Hermand Deutsche Kulturgeschichte des 20 Jahrhunderts Primus Darmstadt 2006 ISBN 3 89678 563 X Axel Schildt Detlef Siegfried Deutsche Kulturgeschichte Die Bundesrepublik von 1945 bis zur Gegenwart Carl Hanser Munchen 2009 ISBN 3 446 23414 4 Werner Faulstich Hrsg Die Kultur des 20 Jahrhunderts im Uberblick Wilhelm Fink Paderborn 2011 ISBN 978 3 7705 5144 6 Siegfried Muller Kultur in Deutschland Vom Kaiserreich bis zur Wiedervereinigung Kohlhammer Stuttgart 2016 ISBN 978 3 17 031844 1 NuorodosVikisritis Vokietija Vikiteka Vokietijos kultura vaizdine ir garsine medziagaVokietijos kultura Archyvuota kopija 2011 01 04 is Wayback Machine projekto lietuviu k Facts about Germany culture Archyvuota kopija 2016 01 09 is Wayback Machine projekto anglu ir vokieciu k German Missions in the United States Culture Sports amp Events Archyvuota kopija 2011 11 09 is Wayback Machine projekto anglu ir vokieciu k Goethe Institute anglu ir vokieciu k v rEuropos saliu kulturos Airija Austrija Baltarusija Cekija Italija Skotija Latvija Lietuva Serbija Vokietija