Johann Wolfgang von Goethe

Johanas Volfgangas fon Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe; 1749 m. rugpjūčio 28 d. – 1832 m. kovo 22 d.) – vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų, geriausiai žinomas dėl savo dviejų dalių filosofinės tragedijos „Faustas“.

Johanas Volfgangas fon Gėtė Johann Wolfgang von Goethe
Jozefo Karlo Štylerio portretas, 1828 m.
Gimė	1749 m. rugpjūčio 28 d. Frankfurtas prie Maino, Frankfurto laisvasis miestas
Mirė	1832 m. kovo 22 d. (82 metai) Veimaras, Saksonijos didžioji hercogystė
Tautybė	Vokietis
Tėvas	Johann Caspar Goethe
Motina	Catharina Elisabeth Goethe
Sutuoktinis (-ė)	Christiane Vulpius
Vaikai	August von Goethe ir kt.
Veikla	Rašytojas, romantistas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas
Vikiteka	Johann Wolfgang von Goethe
Parašas

Biografija

J. V. Gėtė gimė protestantų šeimoje. Vaikystėje skaitė Bibliją, o jaunystėje lankė pietistų būrelius, kur daug dėmesio buvo skiriama jausmams, savęs stebėjimui. Nuo pat jaunystės Gėtė mėgo lankyti teatrą, pats vaidino mėgėjiškuose spektakliuose. Sekdamas šeimos tradicija, jaunasis J. V. Gėtė studijavo teisę. Studijavo su pertraukomis. Po studijų kurį laiką dirbo teismo rūmuose, lankėsi įvairiuose dvaruose, jų salonuose diskutavo apie literatūrą.

1770–1771 m. jis Strasbūre studijavo teisę, anatomiją, chemiją. Čia susipažino su Johanu Gotfrydu Herderiu, kuris daug metų buvo jo ištikimas draugas. Gėtę išgarsino per mėnesį parašytas romanas „Jaunojo Verterio kančios“. Drama „Gecas fon Berlichingenas“ irgi prisidėjo prie šlovės. Gėtė daug keliavo, bendravo su naujais žmonėmis, o patirtus meilės išgyvenimus išliedavo jausmingomis eilėmis.

Nuo 1775 m. prasidėjo Veimaro laikotarpis. Gėtė apsigyveno Veimare, kur pasiliko iki gyvenimo galo. Tapęs Saksonijos-Veimaro-Eizenacho hercogo Karolio Augusto draugu, Gėtė ėjo svarbias pareigas hercogystėje: buvo paskirtas slaptuoju valstybės patarėju, dalyvavo karo ir kelių komisijose, prižiūrėjo sidabro kasyklų atidarymą Ilmenau apylinkėse, vykdė reformą Jenos universitete, prisidėjo prie botanikos parko planavimo ir kunigaikščių rūmų atstatymo.

1782 m. Gėtė buvo įšventintas į bajorus ir nuo tada jo pavardė tapo „von Goethe“. Tais pačiais metais jis persikėlė į namą, kuriame gyveno iki mirties. 1786–1788 m. keliavo po Italiją, kur susipažino su menininkais Angelika Kaufman ir Johanu H. W. Tišbeinu, lankėsi Sicilijoje. Ši kelionė turėjo didelę įtaką jo estetiniam ir filosofiniam mąstymui. Kelionės įspūdžiai vėliau buvo aprašyti veikale „Itališkasis kelias“.

1791 m. tapo Veimaro teatro vadovu. 1794 m. užsimezgė Gėtės ir Frydricho Šilerio draugystė, trukusi iki Šilerio mirties 1805 m. Šiuo laikotarpiu Gėtė bendravo su Johanu G. Fichte, Aleksandru fon Humboltu, Vilhelmu fon Humboltu, Augustu ir Frydrichu Šlegeliais – šis intelektualų tinklas vėliau pavadintas „Veimaro klasikais“.

1806 m., po Napoleono kariuomenės įsiveržimo į Veimarą, Gėtė vedė savo ilgametę draugę Christiane Vulpius. Ji aktyviai gynė jų namus nuo plėšikų, o Gėtė vėliau šį įvykį aprašė kaip „siaubingą naktį, išgelbėtą ryžtingumu ir sėkme“.

1821 m. Gėtė, būdamas 72 metų, įsimylėjo 17-metę Ulrike von Levetzow. Nors norėjo ją vesti, motina tam nepritarė. Ši nesėkmė įkvėpė vieną iš jautriausių jo kūrinių – „Marienbado elegiją“. Tuo metu jis taip pat užmezgė emocinį ryšį su lenkų pianiste Marija Šimanovska.

Gėtė mirė 1832 m. kovo 22 d. Veimare, greičiausiai nuo širdies nepakankamumo. Jo paskutiniai žodžiai, anot liudininkų, buvo „Mehr Licht!“ („Daugiau šviesos!“). Palaidotas Veimaro istorinių kapinių kunigaikščių kriptoje šalia Šilerio.

Kūryba

J. V. Gėtė rašė nuo ankstyvos jaunystės iki gilios senatvės – nepaprastai lengvai ir daug, bet nesistemingai, apleisdamas kūrinius dešimčiai dvidešimčiai metų, juos perdirbinėdamas. Rašytojas kūrė madingų žanrų kūrinius, kuriuose atspindėjo populiarios tų laikų temos. J. V. Gėtė mėgo rašyti farsus, idiles, dainas, satyrinius eilėraščius, vestuvių poemas, proginius eilėraščius, komedijas, biblines dramas, Užgavėnių vaidinimus, šiurkščias parodijas, epigramas. Į kūrinius įtraukdavo gautus laiškus, veikėjus pavadindavo draugų vardais. Kūrybos neskyrė nuo gyvenimo, kūriniai itin biografiški, tai tiesiog gyvenimo stebėjimai ir užrašai.

Skiriami du J. V. Gėtės kūrybos periodai: ankstyvasis (sentimentalusis, preromantiškasis) ir vėlyvasis (brandusis, klasikinis).

Gėtė 1797–1806 m. (pirmoji dalis) ir 1824–1831 m. (antroji dalis) sukūrė didžiausią poezijos rinkinį vokiečių kalba – „Faustą“.

Kaip tikras Šviečiamojo amžiaus atstovas, J. V. Gėtė jautėsi laisvas, kūrybingas, turintis laiko ir išteklių lavintis, domėtis visomis sritimis. Būdamas pasiturintis, savarankiškai studijavo menotyrą, gamtotyrą. Rašytojas ypač domėjosi alchemija, fizionomija, spiritizmu, pranašavimo menu, kabala. Šių sričių veikaluose jį traukė įvairūs simboliai, emblemos, alegorinės figūros. Visą gyvenimą J. V. Gėtė priklausė slaptoms draugijoms. Gėtė buvo mažiausiai susijęs su filosofija – jos nemėgo, ji jam atrodė nuobodi. Labiausiai domėjosi gamta ir žmogumi.

Specialiai meno ir literatūros nestudijavęs Gėtė turėjo daug patarėjų šiais klausimas ir todėl gana gerai išmanė įvairių epochų Europos kultūrą. Jis buvo susipažinęs su Antikos, Viduramžių, Renesanso kultūra. Rašytojas per savo ilgą gyvenimą patyrė racionalizmo ir švietimo, sentimentalizmo bei romantizmo kaitą. Jo kūryboje įvairių epochų idėjos kristalizavosi į vieną – žmogaus prigimties, paskirties ir laimės – problemą.

Taip pat skaitykite

• Gėteanumas

Bibliografija

Vertimai į lietuvių kalbą:

• Egmontas: penkių veiksmų tragedija / iš originalo išvertė J. Adamsas ir K. Pietrekas. – Kaunas: [J. Adamsas ir K. Pietrekas], 1932 m. (Kuznickio ir Beilio sp.). – 131 p.
• Jaunojo Verterio kančios: romanas / iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Vengrienė. – Vilnius: Vaga, 1984 m. – 119 p. [kitas leidimas – 1963 m.]
• Poezija / sudarė A. Gailius; vertė S. Račiūnas. – Vilnius: Vaga, 1986 m. – 277 p.
• Vilhelmo Meisterio klajonių metai, arba Atsižadantieji: romanas / iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius. – Vilnius: Vaga, 1996 m. (Kaunas: Aušra) – 383 p.
• Lapinas Reinekis: dvylikos giesmių poema / iš vokiečių kalbos vertė Algimantas Zeikus. – Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1997 m. – 159 p.
• Faustas: tragedija / iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas. – Vilnius: Tyto alba, 1999–2003 m. –
• Faustas / iš vokiečių kalbos vertė Aleksys Churginas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960 m. [kiti leidimai: 1934 m., 1960 m., 1962 m., 1968 m., 1972 m., 1977 m., 1978 m.] [1] [2]
• Faustas. Pirmoji dalis / iš vokiečių kalbos vertė Antanas Valaitis. – Klaipėda: akcinė Ryto bendrovė, 1934 m.

Galerija

Išnašos

1. Es handelt sich, wie der Dichter selbst anmerkte, um eine idealisierende Darstellung. Wie Stieler berichtet, habe Goethe gesagt: "Sie zeigen mir, wie ich sein könnte. Mit diesem Manne auf dem Bilde ließe sich wohl gerne ein Wörtchen sprechen. Er sieht so schön aus, dass er wohl noch eine Frau bekommen könnte". Zitiert nach: Emil Schaeffer, Jörn Göres: Goethe – seine äußere Erscheinung, S. 179.
2. Raminta Gamziukaitė. Goethe Johann Wolfgang (Johanas Volfgangas Gėtė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 784-785 psl.
3. „Johann Wolfgang von Goethe — Biography“. https://iep.utm.edu/goethe/#H1. Nuoroda tikrinta 2025-08-25. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
4. „Johann Wolfgang von Goethe (1749-1832)“. https://mahlerfoundation.org/. Nuoroda tikrinta 2025-08-25. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)^{[neveikianti nuoroda]}
5. „Goethe, Johann Wolfgang von (Reichsadel 1782)“. https://www.deutsche-biographie.de/home. Nuoroda tikrinta 2025-08-25. {{cite web}}: Išorinė nuoroda parametre |website= (pagalba)
6. Safranski, Rüdiger (1990). Schopenhauer and the Wild Years of Philosophy. Harvard University Press. ISBN 978-0-674-79275-3.

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –

Johann Wolfgang von Goethe

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Johann Wolfgang von Goethe, Kas yra Johann Wolfgang von Goethe? Ką reiškia Johann Wolfgang von Goethe?