Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Maksas Ernstas vok Max ErnstMaksas ErnstasGimė 1891 m balandžio 2 d Briūlis VokietijaMirė 1976 m balandžio 1 d 84 metai
Maksas Ernstas
| Maksas Ernstas vok. Max Ernst | |
|---|---|
| Maksas Ernstas | |
| Gimė | 1891 m. balandžio 2 d. Briūlis, Vokietija |
| Mirė | 1976 m. balandžio 1 d. (84 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinės |
| Tautybė | Vokietis |
| Veikla | tapytojas, grafikas, skulptorius |
| Vikiteka | Max Ernst |
| Parašas | |
Maksas Ernstas (vok. Max Ernst, 1891 m. balandžio 2 d. Briūlyje, Vokietija – 1976 m. balandžio 1 d. Paryžiuje, Prancūzija) – vokiečių dailininkas, skulptorius, poetas, vienas žymiausių dadaizmo ir siurrealizmo atstovų.
Biografija
Maksas Ernstas gimė 1891 m. balandžio 2 d. Vokietijos mieste Briūlyje. Buvo antruoju iš šešių šeimos vaikų. Jo tėvas buvo griežtas katalikas, kurčnebylių mokyklos mokytojas ir tapytojas laisvalaikiu. Maksas Ernstas, pasak jo žodžių, buvo giliai paveiktas mėgstamo šeimos paukštelio mirties vaikystėje ir sesers gimimo vienu metu. Vėlesniuose M. Ernsto paveiksluose dažnas paukščio pavidalo būtybės vaizdinys. 1909 m. M. Ernstas įstojo mokytis filosofijos Bonos universitete, bet vėliau studijas metė ir atsidėjo dailei. Domėjosi psichologija ir menu, kurį kūrė mentalinių sutrikimų turintys žmonės. 1911 m. M. Ernstas susidraugavo su Augustu Make ir prisijungė prie Bonos ekspresionistinių tapytojų grupės. 1912 m. pirmą kartą buvo eksponuoti Makso Ernsto kūriniai Feldman galerijoje Kelne. Šiais metas M. Ernstas susipažino su P. Sezano, E. Munko, P. Pikaso ir V. van Gogo kūriniais parodoje Kelne. 1913 m. keliavo į Paryžių, susitiko ir R. Delonė. 1914 m. Kelne susitiko Ž. Arpą, kuris tapo ilgamečiu M. Ernsto draugu.
Pirmojo pasaulinio karo metu M. Ernstas tarnavo kariuomenėje artilerijos inžinieriumi, buvo sužeistas du kartus. 1915 m. vasarą pakeltas į karininkus ir užėmė lengvesnes pareigas štabe. Tuo metu nenutraukė tapytojo veiklos ir 1916 m. eksponavo Der Sturm („Audra“) galerijoje Berlyne. Karo pabaigoje Briuselyje M. Ernstas vedė Louise Strauss (išsiskyrė 1921 m.). Buvo paveiktas Dž. de Kiriko tapybos, 1919 m. Miunchene susitiko su P. Klė, susipažino su Ciuricho dadaistų grupės leidiniais. M. Ernstas grįžo į Kelną, sukūrė pirmuosius savo koliažus ir įsteigė trumpai gyvavusią Kelno dadaistų grupę. 1921 m. įvyko pirmoji M. Ernsto paroda Paryžiuje Sans Pareil galerijoje. 1922 m. dailininkas persikėlė į Paryžių, dalyvavo siurrealistų renginiuose su ir A. Bretonu. 1925 m. menininkas sukūrė savo pirmuosius frotažus. Jų seriją publikavo 1926 m. knygoje „Gamtos istorija“ (Histoire naturelle), bendradarbiavo su Ch. Miro kuriant scenos dekoracijas S. Diagilevo baletams. 1927 m. vedė Marie-Berthe Aurenche. 1929 m. buvo publikuotas pirmasis M. Ernsto koliažų romanas La Femme 100 têtes („Šimtas begalvių moterų“). Tais metais M. Ernstas susipažino su A. Džakomečiu, kuris tapo ilgamečiu draugu. 1930 m. M. Ernstas bendradarbiavo su Salvadoru Dali ir Lui Bunjueliu ties kino filmu „Aukso amžius“ (L'Age d'or).
1932 m. įvyko pirmoji M. Ernsto personalinė paroda JAV, Julien Levy galerijoje Niujorke. 1932 m. jo kūryba buvo reprezentuota dadaistų ir siurrealistų parodoje . Po 1934 m. dailininkas pradėjo labiau dirbti skulptūros srityje. 1938 m. A. Bretono reikalavimu jis pasišalino iš siurrealistų grupės, apsigyveno su meiluže Leonora Carrington Provanso provincijos kaimo vietovėje. 1939 m. Maksas Ernstas, prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, buvo Prancūzijoje internuotas. 1941 m. dailininkas išvyko į JAV per Ispaniją ir Portugaliją su , kurią vedė sekančiais metais. Su ja išsiskyrė 1943 m. ir 1946 m. vedė amerikiečių menininkę . Tai buvo M. Ernsto ketvirtoji ir paskutinė santuoka. 1948 m. jis priėmė JAV pilietybę, P. Eliuaro pastangomis įvyko jo personalinė paroda Denise René galerijoje Paryžiuje. 1950 m. įvyko kita personalinė paroda René Drouin galerijoje. 1951 m. suorganizuota paroda jo gimtajame mieste Briūlyje, kuri patyrė fiasko.
M. Ernstas niekuomet nebuvo pasiturintis ir padėtis pasikeitė 1954 m., kai jis netikėtai buvo pasiųstas atstovauti JAV ir buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už tapybą Venecijos bienalėje. 1955 m. M. Ernstas įsigijo nuosavybės ir apsigyveno Prancūzijoje. 1958 m. priėmė Prancūzijos pilietybę. Vėlyvaisiais gyvenimo metais dailininkas mažiau eksperimentavo, daugiau dirbo su tradicinėmis skulptūros medžiagomis. 1975 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda Solomon R. Guggenheim muziejuje, kuri vėliau perkelta į Paryžiaus Pompidu centrą. Maksas Ernstas mirė 1976 m. balandžio 1 d. Paryžiuje, palaidotas Per Lašezo kapinėse. Briūlyje 2005 m. atidarytas jo vardo muziejus.
Kūrinių galerijos
- wikiart.org
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
- guggenheim.org Archyvuota kopija 2015-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- Makso Ernsto darbų galerija
Šaltiniai
- guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Edward Lucie-Smith. „Lives of the Great 20th-century Artists“. Thames and Hudson, 1999, p. 157–160
- M. Ernsto muziejus Archyvuota kopija 2015-10-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maksas Ernstas, Kas yra Maksas Ernstas? Ką reiškia Maksas Ernstas?
Maksas Ernstas vok Max ErnstMaksas ErnstasGime 1891 m balandzio 2 d Briulis VokietijaMire 1976 m balandzio 1 d 84 metai Paryzius PrancuzijaPalaidotas a Per Lasezo kapinesTautybe VokietisVeikla tapytojas grafikas skulptoriusVikiteka Max ErnstParasas Maksas Ernstas vok Max Ernst 1891 m balandzio 2 d Briulyje Vokietija 1976 m balandzio 1 d Paryziuje Prancuzija vokieciu dailininkas skulptorius poetas vienas zymiausiu dadaizmo ir siurrealizmo atstovu BiografijaMaksas Ernstas kaireje ir Willy Brandt Maksas Ernstas gime 1891 m balandzio 2 d Vokietijos mieste Briulyje Buvo antruoju is sesiu seimos vaiku Jo tevas buvo grieztas katalikas kurcnebyliu mokyklos mokytojas ir tapytojas laisvalaikiu Maksas Ernstas pasak jo zodziu buvo giliai paveiktas megstamo seimos paukstelio mirties vaikysteje ir sesers gimimo vienu metu Velesniuose M Ernsto paveiksluose daznas paukscio pavidalo butybes vaizdinys 1909 m M Ernstas įstojo mokytis filosofijos Bonos universitete bet veliau studijas mete ir atsidejo dailei Domejosi psichologija ir menu kurį kure mentaliniu sutrikimu turintys zmones 1911 m M Ernstas susidraugavo su Augustu Make ir prisijunge prie Bonos ekspresionistiniu tapytoju grupes 1912 m pirma karta buvo eksponuoti Makso Ernsto kuriniai Feldman galerijoje Kelne Siais metas M Ernstas susipazino su P Sezano E Munko P Pikaso ir V van Gogo kuriniais parodoje Kelne 1913 m keliavo į Paryziu susitiko ir R Delone 1914 m Kelne susitiko Z Arpa kuris tapo ilgameciu M Ernsto draugu Pirmojo pasaulinio karo metu M Ernstas tarnavo kariuomeneje artilerijos inzinieriumi buvo suzeistas du kartus 1915 m vasara pakeltas į karininkus ir uzeme lengvesnes pareigas stabe Tuo metu nenutrauke tapytojo veiklos ir 1916 m eksponavo Der Sturm Audra galerijoje Berlyne Karo pabaigoje Briuselyje M Ernstas vede Louise Strauss issiskyre 1921 m Buvo paveiktas Dz de Kiriko tapybos 1919 m Miunchene susitiko su P Kle susipazino su Ciuricho dadaistu grupes leidiniais M Ernstas grįzo į Kelna sukure pirmuosius savo koliazus ir įsteige trumpai gyvavusia Kelno dadaistu grupe 1921 m įvyko pirmoji M Ernsto paroda Paryziuje Sans Pareil galerijoje 1922 m dailininkas persikele į Paryziu dalyvavo siurrealistu renginiuose su ir A Bretonu 1925 m menininkas sukure savo pirmuosius frotazus Ju serija publikavo 1926 m knygoje Gamtos istorija Histoire naturelle bendradarbiavo su Ch Miro kuriant scenos dekoracijas S Diagilevo baletams 1927 m vede Marie Berthe Aurenche 1929 m buvo publikuotas pirmasis M Ernsto koliazu romanas La Femme 100 tetes Simtas begalviu moteru Tais metais M Ernstas susipazino su A Dzakomeciu kuris tapo ilgameciu draugu 1930 m M Ernstas bendradarbiavo su Salvadoru Dali ir Lui Bunjueliu ties kino filmu Aukso amzius L Age d or Makso Ernsto skulpturos Briulyje prie jo vardo muziejaus 1932 m įvyko pirmoji M Ernsto personaline paroda JAV Julien Levy galerijoje Niujorke 1932 m jo kuryba buvo reprezentuota dadaistu ir siurrealistu parodoje Po 1934 m dailininkas pradejo labiau dirbti skulpturos srityje 1938 m A Bretono reikalavimu jis pasisalino is siurrealistu grupes apsigyveno su meiluze Leonora Carrington Provanso provincijos kaimo vietoveje 1939 m Maksas Ernstas prasidejus Antrajam pasauliniui karui buvo Prancuzijoje internuotas 1941 m dailininkas isvyko į JAV per Ispanija ir Portugalija su kuria vede sekanciais metais Su ja issiskyre 1943 m ir 1946 m vede amerikieciu menininke Tai buvo M Ernsto ketvirtoji ir paskutine santuoka 1948 m jis prieme JAV pilietybe P Eliuaro pastangomis įvyko jo personaline paroda Denise Rene galerijoje Paryziuje 1950 m įvyko kita personaline paroda Rene Drouin galerijoje 1951 m suorganizuota paroda jo gimtajame mieste Briulyje kuri patyre fiasko M Ernstas niekuomet nebuvo pasiturintis ir padetis pasikeite 1954 m kai jis netiketai buvo pasiustas atstovauti JAV ir buvo apdovanotas Didziuoju prizu uz tapyba Venecijos bienaleje 1955 m M Ernstas įsigijo nuosavybes ir apsigyveno Prancuzijoje 1958 m prieme Prancuzijos pilietybe Velyvaisiais gyvenimo metais dailininkas maziau eksperimentavo daugiau dirbo su tradicinemis skulpturos medziagomis 1975 m įvyko jo retrospektyvine paroda Solomon R Guggenheim muziejuje kuri veliau perkelta į Paryziaus Pompidu centra Maksas Ernstas mire 1976 m balandzio 1 d Paryziuje palaidotas Per Lasezo kapinese Briulyje 2005 m atidarytas jo vardo muziejus Kuriniu galerijoswikiart org Niujorko siuolaikinio meno muziejus guggenheim org Archyvuota kopija 2015 10 31 is Wayback Machine projekto Makso Ernsto darbu galerijaSaltiniaiguggenheim org Archyvuota kopija 2015 04 29 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica Edward Lucie Smith Lives of the Great 20th century Artists Thames and Hudson 1999 p 157 160 M Ernsto muziejus Archyvuota kopija 2015 10 20 is Wayback Machine projekto