Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Hermanas Hesė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hermann Hesse | |
---|---|
Hermanas Hesė, 1927 m. | |
Gimė | 1877 m. liepos 2 d. Kalve, Vokietija |
Mirė | 1962 m. rugpjūčio 9 d. (85 metai) , Šveicarija |
Veikla | šveicarų poetas |
Vikiteka | Hermann Hesse |
Parašas | |
Hermanas Hesė (vok. Hermann Hesse; 1877 m. liepos 2 d. Kalvas, Vokietija – 1962 m. rugpjūčio 9 d. , Šveicarija) – vokiečių-šveicarų poetas, dailininkas.
Gimė Kalve, Vokietijoje, misionieriaus šeimoje. Prisiminimai apie vaikystę būdingi visai Hermano Hesės kūrybai. Jį visą laiką domino vaiko psichinis vystymasis bei švietimo įtaka šiam procesui. 1946 m. jam suteikta Frankfurto Gėtės premija ir Nobelio literatūros premija, 1955 m. Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Priskiriamas intelektualiųjų psichologinių romanų rašytojų grupei.
Gyvenimas ir kūryba
Keletą metų pasimokęs gimnazijoje, jis perėjo į įsikūrusią evangelikų teologijos seminariją, tačiau čia ištvėrė tik vienerius metus. Hermannas pabėgo iš vienuolyno, po mėginimo nusižudyti buvo gydomas ligoninėje. Pabandęs ir metęs mokslus pas laikrodžių fabriko mechaniką, jis pradėjo mokytis knygų pardavėjo amato Tiubingene. Besimokydamas vakarais labai daug skaitė romantikų kūrinių, be to, pats bandė rašyti. Pirmieji H. Hesses eilėraščiai išspausdinami žurnale „Deutsches Dicterheim“. 1898 metų rudenį pasirodė jo pirmoji eilėrasčių knyga „“, po metų antroji – „Valanda po vidurnakčio“. Netrukus jis persikėlė į Bazelį ir dirbo knygyne bei antikvariate, retkarčiais keliaudavo po Šveicariją, nuvykdavo į Italiją. Apsakymas susilaukė pirmos didelės literatūrinės sėkmės ir suteikė galimybę pradėti laisvo rašytojo gyvenimą. 1905 m. jis vedė bazelietę Mariją Bernuli ir kelerius metus su ja gyveno prie Bodeno ežero. Su ja susilaukė trijų sūnų. Vėliau Hesė vedė dar du kartus. Gyvenant Gajenhofene rašytoją greitai aplankė sėkmė ir visuotinis pripažinimas.
Romanas „“, pasakojantis tragišką mokinio istoriją, buvo daug kartų išleistas. Būdamas kritišku ano laiko literatūros stebėtoju, jis reguliariai įvairiems laikraščiams ir žurnalams rašė recenzijas, o 1907–1912 metais buvo vienas liberalaus ir demokratinio žurnalo „Marz“ leidėjų. Tuo laikotarpiu parašo apsakymų rinktines „Šiapus“ ir „Kaimynas“ bei romaną „Gertrūda“. Grįžęs iš kelionės po Indiją, jis 1911 m. su šeima persikėlė į Berną. Išleidžiamas romanas „Roshaldė“. Prasidėjus I Pasauliniam karui, be rašytojo darbo užsiėmė visuomenine veikla ir 1914–1919 metais rūpinosi vokiečių karo belaisvių globa. Po to, kai jis antišovinistinį straipnį „O draugai, ne tie tonai“ 1914 m. išspausdino laikraštyje „Neue Zurcher Zeitung“, vokiečių spaudoje pasipylė pikti įžeidinėjimai. Dėl šio ir kitų politinių straipsnių vokiečių spaudoje jis vadinamas „tipu be tėvynės“. 1916 metais, mirus H. Hesses tėvui, rašytoją ištinka gili krizė, jis daug laiko praleidžia gydydamasis sanatorijoje, taikomas psichoterapijos metodas – pokalbiai su Jozefu Langu – Karlo Gustavo Jungo mokiniu. Nuo 1919 m. iki savo mirties daugiausia gyveno Montanjoloje, o nuo 1923 m. turėjo Šveicarijos pilietybę. 1919 metais išleido romaną „Demianas“, kurį pasirašė Emilio Sinklerio slapyvardžiu. Pasibaigus karui ir netekus darbo karo belaisvių rūpybos centre, rašytojas palieka Berną ir su šeima persikelia į Montanjolos kaimą prie Lugano ežero. Gyvendamas gamtos prieglobstyje jis vėl patiria įkvėpimą ir parašo apsakymus „Kleinas ir Vagneris“ bei „Paskutinė Klingzoro vasara“, taip pat tapo akvareles, gilina Rytų religijų bei filosofijos žinias. Su patirtimi parsivežta iš kelionių į Indiją susijusią knygą „Sidharta“ po tiek metų įstengia užbaigti tik po psichoterapinių pokalbių su K. G. Jungu. Sušlubavus sveikatai dažnai gydosi nuo reumato Badeno gydyklose, čia gimsta saviironijos persmelktas kūrinys „Kurortininkas“. Netrukus vėl prasideda kūrybiškai itin sėkmingas laikotarpis, parašo žymiausius savo kūrinius: „Stepių vilkas“, „Narcizas ir Auksaburnis“, „Kelionė į Rytų šalį“ bei Nobelio premiją apdovanotą romaną „Stiklo karoliukų žaidimas“. Miršta netrukus po savo aštuoniasdešimt penktojo gimtadienio, patyręs kraujo išsiliejimą į smegenis. Į lietuvių kalbą yra išversti romanai „Stepių vilkas“ (1979), „Paskutinė Klingzoro vasara“ (1979), „Stiklo karoliukų žaidimas“ (1984), „Demianas“ (1990), „Sidhatra“ (1990), „Kelionė į Rytų šalį“ (1991), „Narcizas ir Auksaburnis“ (1995), „Pėteris Kamencindas“ (1998), „Gertrūda“ (1998), „Roshaldė“ (1999), „Po ratu“ (2000), įvairių žanrų knygos „Esė“ (1991), „Atsitokėjimai“, (1990), „Sapnas apie fleitą“ (2001), „Skaitymai minutėms“ (2001), „Mažame mieste“ (2002). Hermann Hesse kūrinių motyvais dailininkė Ramunė Vėliuvienė yra sukūrusi 2 darbų cilkus: „Stepių vilkas“ ir „Sidharta“ (2002 m.)
Bibliografija
- 1898 Romantische Lieder (Romantinės dainos)
- 1899 „Valanda po vidurnakčio“
- 1904 Peter Camenzind (Pėteris Kamencindas)
- 1906 „Po ratu“
- 1907 „Šiapus“
- 1908 „Kaimynai“
- 1910 „Gertrūda“
- 1911 „Kelyje“
- 1912 „Aplinkkeliai“
- 1913 „Užrašai iš Indijos“
- 1914 „Roshaldė“
- 1915 „Knulpas“
- 1915 „Vienišojo muzika“
- 1919 Demian (Demianas)
- 1920 „Paskutinė Klingzoro vasara“
- 1920 „Kleinas ir Vagneris“
- 1920 „Kelionė“
- 1921 „Žvilgsnis į chaosą“
- 1922 Siddhartha (Sidharta)
- 1923 „Sinklerio užrašai“
- 1925 „Kurortininkas“
- 1926 „Vaizdų knyga“
- 1927 „Kelionė į Niurnbergą“
- 1927 Der Steppenwolf (Stepių vilkas)
- 1928 „Pamąstymai“
- 1928 „Krizė: dienoraščio puslapiai“
- 1930 Narziß und Goldmund (Narcizas ir Auksaburnis)
- 1932 Die Morgenlandfahrt (Kelionė į Rytų šalį)
- 1943 Das Glasperlenspiel (Stiklo karoliukų žaidimas)
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hermanas Hesė, Kas yra Hermanas Hesė? Ką reiškia Hermanas Hesė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Hermann HesseHermanas Hese 1927 m Gime 1877 m liepos 2 d Kalve VokietijaMire 1962 m rugpjucio 9 d 85 metai SveicarijaVeikla sveicaru poetasVikiteka Hermann HesseParasas Hermanas Hese vok Hermann Hesse 1877 m liepos 2 d Kalvas Vokietija 1962 m rugpjucio 9 d Sveicarija vokieciu sveicaru poetas dailininkas Gime Kalve Vokietijoje misionieriaus seimoje Prisiminimai apie vaikyste budingi visai Hermano Heses kurybai Jį visa laika domino vaiko psichinis vystymasis bei svietimo įtaka siam procesui 1946 m jam suteikta Frankfurto Getes premija ir Nobelio literaturos premija 1955 m Vokietijos knygu prekybos taikos premija Priskiriamas intelektualiuju psichologiniu romanu rasytoju grupei Gyvenimas ir kurybaKeleta metu pasimokes gimnazijoje jis perejo į įsikurusia evangeliku teologijos seminarija taciau cia istvere tik vienerius metus Hermannas pabego is vienuolyno po meginimo nusizudyti buvo gydomas ligonineje Pabandes ir metes mokslus pas laikrodziu fabriko mechanika jis pradejo mokytis knygu pardavejo amato Tiubingene Besimokydamas vakarais labai daug skaite romantiku kuriniu be to pats bande rasyti Pirmieji H Hesses eilerasciai isspausdinami zurnale Deutsches Dicterheim 1898 metu rudenį pasirode jo pirmoji eilerasciu knyga po metu antroji Valanda po vidurnakcio Netrukus jis persikele į Bazelį ir dirbo knygyne bei antikvariate retkarciais keliaudavo po Sveicarija nuvykdavo į Italija Apsakymas susilauke pirmos dideles literaturines sekmes ir suteike galimybe pradeti laisvo rasytojo gyvenima 1905 m jis vede bazeliete Marija Bernuli ir kelerius metus su ja gyveno prie Bodeno ezero Su ja susilauke triju sunu Veliau Hese vede dar du kartus Gyvenant Gajenhofene rasytoja greitai aplanke sekme ir visuotinis pripazinimas Romanas pasakojantis tragiska mokinio istorija buvo daug kartu isleistas Budamas kritisku ano laiko literaturos stebetoju jis reguliariai įvairiems laikrasciams ir zurnalams rase recenzijas o 1907 1912 metais buvo vienas liberalaus ir demokratinio zurnalo Marz leideju Tuo laikotarpiu paraso apsakymu rinktines Siapus ir Kaimynas bei romana Gertruda Grįzes is keliones po Indija jis 1911 m su seima persikele į Berna Isleidziamas romanas Roshalde Prasidejus I Pasauliniam karui be rasytojo darbo uzsieme visuomenine veikla ir 1914 1919 metais rupinosi vokieciu karo belaisviu globa Po to kai jis antisovinistinį straipnį O draugai ne tie tonai 1914 m isspausdino laikrastyje Neue Zurcher Zeitung vokieciu spaudoje pasipyle pikti įzeidinejimai Del sio ir kitu politiniu straipsniu vokieciu spaudoje jis vadinamas tipu be tevynes 1916 metais mirus H Hesses tevui rasytoja istinka gili krize jis daug laiko praleidzia gydydamasis sanatorijoje taikomas psichoterapijos metodas pokalbiai su Jozefu Langu Karlo Gustavo Jungo mokiniu Nuo 1919 m iki savo mirties daugiausia gyveno Montanjoloje o nuo 1923 m turejo Sveicarijos pilietybe 1919 metais isleido romana Demianas kurį pasirase Emilio Sinklerio slapyvardziu Pasibaigus karui ir netekus darbo karo belaisviu rupybos centre rasytojas palieka Berna ir su seima persikelia į Montanjolos kaima prie Lugano ezero Gyvendamas gamtos prieglobstyje jis vel patiria įkvepima ir paraso apsakymus Kleinas ir Vagneris bei Paskutine Klingzoro vasara taip pat tapo akvareles gilina Rytu religiju bei filosofijos zinias Su patirtimi parsivezta is kelioniu į Indija susijusia knyga Sidharta po tiek metu įstengia uzbaigti tik po psichoterapiniu pokalbiu su K G Jungu Suslubavus sveikatai daznai gydosi nuo reumato Badeno gydyklose cia gimsta saviironijos persmelktas kurinys Kurortininkas Netrukus vel prasideda kurybiskai itin sekmingas laikotarpis paraso zymiausius savo kurinius Stepiu vilkas Narcizas ir Auksaburnis Kelione į Rytu salį bei Nobelio premija apdovanota romana Stiklo karoliuku zaidimas Mirsta netrukus po savo astuoniasdesimt penktojo gimtadienio patyres kraujo issiliejima į smegenis Į lietuviu kalba yra isversti romanai Stepiu vilkas 1979 Paskutine Klingzoro vasara 1979 Stiklo karoliuku zaidimas 1984 Demianas 1990 Sidhatra 1990 Kelione į Rytu salį 1991 Narcizas ir Auksaburnis 1995 Peteris Kamencindas 1998 Gertruda 1998 Roshalde 1999 Po ratu 2000 įvairiu zanru knygos Ese 1991 Atsitokejimai 1990 Sapnas apie fleita 2001 Skaitymai minutems 2001 Mazame mieste 2002 Hermann Hesse kuriniu motyvais dailininke Ramune Veliuviene yra sukurusi 2 darbu cilkus Stepiu vilkas ir Sidharta 2002 m Bibliografija1898 Romantische Lieder Romantines dainos 1899 Valanda po vidurnakcio 1904 Peter Camenzind Peteris Kamencindas 1906 Po ratu 1907 Siapus 1908 Kaimynai 1910 Gertruda 1911 Kelyje 1912 Aplinkkeliai 1913 Uzrasai is Indijos 1914 Roshalde 1915 Knulpas 1915 Vienisojo muzika 1919 Demian Demianas 1920 Paskutine Klingzoro vasara 1920 Kleinas ir Vagneris 1920 Kelione 1921 Zvilgsnis į chaosa 1922 Siddhartha Sidharta 1923 Sinklerio uzrasai 1925 Kurortininkas 1926 Vaizdu knyga 1927 Kelione į Niurnberga 1927 Der Steppenwolf Stepiu vilkas 1928 Pamastymai 1928 Krize dienorascio puslapiai 1930 Narziss und Goldmund Narcizas ir Auksaburnis 1932 Die Morgenlandfahrt Kelione į Rytu salį 1943 Das Glasperlenspiel Stiklo karoliuku zaidimas VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Hermann Hesse