Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kitos reikšmės Vinkšnėnai reikšmės VinkšnėnaiVinkšnėnai nuo ŠiauliųVinkšnėnai55 58 41 š pl 23 18 36 r ilg 55 978 š pl 23

Vinkšnėnai

  • Pagrindinis puslapis
  • Vinkšnėnai
Vinkšnėnai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kitos reikšmės – Vinkšnėnai (reikšmės).
Vinkšnėnai

Vinkšnėnai nuo Šiaulių
Vinkšnėnai
55°58′41″š. pl. 23°18′36″r. ilg. / 55.978°š. pl. 23.310°r. ilg. / 55.978; 23.310 (Vinkšnėnai)
Apskritis  Šiaulių apskritis
Savivaldybė  Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Gyventojų (2021) 870
Vikiteka Vinkšnėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vinkšnė́nai
Kilmininkas: Vinkšnė́nų
Naudininkas: Vinkšnė́nams
Galininkas: Vinkšnė́nus
Įnagininkas: Vinkšnė́nais
Vietininkas: Vinkšnė́nuose

Vinkšnėnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, faktiškai Šiaulių miesto šiaurės vakarų rajonas, 5 km nuo miesto centro.

Geografija

Rytine kaimo riba eina geležinkelis į Rygą, skiriantis nuo Sutkūnų kaimo ir Gubernijos rajono, pietuose ribojasi su Medelynu, vakaruose ir šiaurės vakaruose siekia šiaurinį Šiaulių miesto aplinkkelį, vakaruose ribojasi su Pakarčiūnais, šiaurėje su Kėbliais.

Vinkšnėnų kaimo žemės užima didelį plotą. XIX a. atskiros kaimo zonos turėjo savo liaudiškus pavadinimus. Kaimo gale iš vakarų pusės vieta netoli Pakarčiūnų kaimo vadinta Kelmyne, o nuo jos į pietus – Plūkių ir Vertimų balos. Pietuose riogsojo Akmenynė, o prie Vijolės upelio – Lankela. Šiaurinėje kaimo dalyje, abipus kelio į Šilus driekėsi didžiausia kaimo pelkė Bubliškis. Pelkės viduryje telkšojo Motulės kūdra. Pati šiauriausia dalis vadinosi Dagilynė. Ji ėjo pagal Jurgeliškės kaimą. Prie Gubernijos didmiškio telkšojo Katarlieknis, o priešingoje, rytinėje pusėje prie Šilų miškelio – Mėlynbalala. Per Katarlieknį iš vakarų pusėje buvusio Pakarčiūnų kaimo tekėjo Katarės upelis. Netoli Šilų miškelio jis įsiliejo plačiau pelkėtu plotu į Kulpės upelį. Kaimo teritorija prateka Vijolės upelis ir jos intakas Švendrelis, kurie už kaimo įteka į Kulpę.

Etimologija

Pavadinimas kilęs nuo XIX a. – XX a. nusausinto ir užakusio Vinkšnos ežero, tvyrojusio Gubernijos dvaro teritorijoje. Ežero pakrantėje buvo užsodintas vaismedžių medelynas. Į Vinkšnėnus nuo Gubernijos dvaro vedė kelias, vadintas Vinkšnėnų keliu, kuris ties kaimu įsijungdavo į pašto kelią Šiauliai – Žagarė.

Istorija

Vinkšnėnų kaimas minimas dar 1673 m., šaltinyje nurodoma, kad čia gyveno 66 šeimos.1863 m. sukilimo metu Šilų miško vakarinėje dalyje buvo sustoję Biržų kautynėse sumušti kunigo Mackevičiaus vadovaujami sukilėliai. Besitraukdamos sukilėlių grupės raiteliai, pėstininkai, gurguolės susirinko Šiluose. Prie sukilėlių prisidėjo dalis Bridų, Sutkūnų ir Vinkšnėnų jaunuolių. Sukilėlių taryba nutarė trauktis į Kuršėnų kelią ir žygiuoti Prūsijos link. Žygiuoti sukilėliai pradėjo per Vinkšnėnų kaimą. Pirmieji jojo raiteliai, po jų ėjo pėstieji, o gale važiavo gurguolė. Bet vos tik sukilėliai pasiekė Kuršėnų kelią, juos užpuolė iš Šiaulių atvykę kazokai, pradėjo šaudyti patrankos. Raiteliai bandė sulaikyti kariuomenę, bet neilgai atlaikė spaudimą. Tačiau pagrindinės jėgos žygiavo toliau. Dauguma naujokų iš Bridų, Sutkūnų ir Vinkšnėnų kaimų nepanoro toliau žygiuoti ir patekti po kulkomis. Jie per sumaištį pasislėpė miške ir rytą grįžo namo. Taip baigėsi jų dalyvavimas sukilime.

1896 m. įvyko didelis gaisras, sudegė beveik visos sodybos. Tuomet sumažėjo ir gyventojų. Iki 1922 m. Žemės reformos tai buvo gatvinis kaimas. Jame 22 šeimos valdė po 1 ar 2 valakus, o 10 šeimų (grytelninkai) teturėjo tik daržus. Stambesni ūkininkai buvo Armala, Bernotas, Budrys, Buožis, Čepulis, Čepinskas, Gilys, Gontis, Dovydaitis, Eckys, Lešinskas, Kušlys, Kurlianskas, Masandukas, Murza, Pušinskas, Tartilas, Puidokas, Sidabras, Ulčinas, Urmonas, Vanagas. Po Žemės reformos 9 kiemai liko senosiose vietose, kiti išsikėlė į naujus sklypus. Reformos metu daug vaikų atsiskyrė nuo tėvų ūkių. 1923 m. surašymo metu rastos 44 šeimos.

Kaimo gyventojų pagrindinė veikla buvo darbas savo ūkiuose. Tačiau tarpukariu dalis žmonių dirbo Šiaulių mieste, keletas jų įvairų laiką valstybinėse įstaigose. 1919 m. siuvėjas Jonas Labanauskas 3 mėnesius dirbo tuometinio bolševikinio valsčiaus viršaičiu. Vėliau kaime jis vertėsi žemės ūkiu. Broliai Jonas ir Jurgis Masandukai 1940–1941 m. ir 1944 m. dirbo komunistinio valsčiaus pirmininku ir sekretoriumi. 1943–1944 m. vokiečių okupacijos metu, Šiaulių valsčiaus viršininku dirbo Jurgis Tartilas. Už šią tarnybą 1948 m. jis buvo išvežtas į Sibirą. Po 15 metų jis grįžo į Vinkšnėnus. Įvairiomis dingstimis iš Vinkšnėnų kaimo į Sibirą dar buvo ištremti: Rokas Čepinskas ir jo sesuo Viktorija, Vincentas Sidabras ir jo sūnus Gasparas su šeima, Vincas Pumputis, Juozas Budrys ir Kušlys su šeimomis. Nežiūrint visų sunkumų, Vinkšnėnų kaimo žmonės tvirtai įsikūrė savo žemėse, pasistatė sodybas. Stambesniais ūkininkais tapo Murza, Bernotas, Masandukas.

1949 m., kai kūrėsi kolektyviniai ūkiai, viskas iš ūkininkų atimta, nusavinta. Medelyno šiaurės rytų dalyje po Antrojo pasaulinio karo pradėta statyti Vinkšnėnų vaismedžių sodininkystės ūkio gyvenvietė. Sodininkystės ūkį sujungus su Bridų kolūkiu gyvenvietės dalis LR Seimo 1996 m. vasario 13 d. įstatymas Nr. I-1205 prijungta prie Šiaulių miesto savivaldybės ir tapo prestižiniu Medelyno gyvenamuoju rajonu. Šiaulių rajono ribose likusi gyvenvietės dalis pradėjo plėstis 1988–1992 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1768–1795 m. Šiaulių ekonomija
1864–1915 m. Sutkūnų valsčius, Kauno gubernija
1918–1950 m. Šiaulių valsčius, Šiaulių apskritis
1950-1995 m. Vinkšnėnų apylinkė, Šiaulių rajonas
nuo 1995 m. Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė

Infrastruktūra

Kaimas integruotas į miesto gatvių infrastruktūrą, jį aptarnauja miesto , tačiau tolesnę integraciją į miestą stabdo administracinis priklausymas Šiaulių rajonui. Vinkšnėnų kaime yra Šiaulių miesto dujų reguliavimo stotis. Vinkšnėnų kaimą iš rytų į vakarus kerta didelė aukšto slėgimo dujotiekio vamzdyno linija. Vinkšnėnuose ji šakojasi. Viena šaka eina į Naująją Akmenę, kita – į Klaipėdą, trečia – į Šiaulius. Šiaulių dujų reguliavimo stotis sumažina dujų slėgimą vamzdynuose ir paskirsto į įvairias miesto zonas.

Prie Šilų miškelio ir plento į Gruzdžius yra Šiaulių miškų urėdijos Šiaulių girininkija. Ji organizuoja miško priežiūrą ir medienos gamybą. Kaime yra keletas individualių įmonių. Dauguma žmonių dirba savo asmeninio naudojimo 3 ha ūkeliuose. Dalį žemės plotų apdirba Bridų žemės ūkio bendrovė.

Paveldas

Kaimo pietinėje dalyje, 0,12 km į šiaurę nuo Kulpės upės, 50 m į vakarus nuo kelio Šiauliai–Gruzdžiai yra Vinkšnėnų pirmosios senosios kapinės (unikalus paminklo kodas 4681). Kaimo centrinėje dalyje, į vakarus nuo kelio Šiauliai–Vinkšnėnai yra Vinkšnėnų antrosios senosios kapinės (unikalus paminklo kodas 4682). Kapinaitės nedidelės, aptvertos medine tvora, apaugusios medžiais, dar matomi daugelio kapų kauburėliai, yra kryžių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
161 252 281 280 155 590
1987 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. -
623 617 742 835 870 -
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

  • Vinkšnėnuose gimė senosios Lietuvos literatūros ir kultūros istorijos tyrinėtoja, vertėja, pedagogė Eugenija Ulčinaitė (1944–).

Šaltiniai

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. . Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 67 psl.
  3. Vinkšnėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  4. . Vinkšnėnų kaimo istorijos. Versmė, 1999 m.
  5. Brydė Saulės žemėje., 68 psl.
  6. LR Seimo 1996 m. vasario 13 d. įstatymas Nr. I-1205
  7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Vinkšnėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 791 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Vinkšnėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 572
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Pakarčiūnai – 1 km Bridai – 4 km
Kėbliai – 2,1 km
KURŠĖNAI – 24 km
Kadugiai – 3,7 km
Sutkūnai – 3,1 km
Vijoliai – 4,3 km ŠIAULIAI – 5,3 km Ginkūnai – 4 km

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Lie, 2025 / 04:24

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vinkšnėnai, Kas yra Vinkšnėnai? Ką reiškia Vinkšnėnai?

Kitos reiksmes Vinksnenai reiksmes VinksnenaiVinksnenai nuo SiauliuVinksnenai55 58 41 s pl 23 18 36 r ilg 55 978 s pl 23 310 r ilg 55 978 23 310 Vinksnenai Apskritis Siauliu apskritisSavivaldybe Siauliu rajono savivaldybeSeniunija Siauliu kaimiskoji seniunijaGyventoju 2021 870Vikiteka VinksnenaiVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Vinksne naiKilmininkas Vinksne nuNaudininkas Vinksne namsGalininkas Vinksne nusĮnagininkas Vinksne naisVietininkas Vinksne nuose Vinksnenai kaimas Siauliu rajono savivaldybeje faktiskai Siauliu miesto siaures vakaru rajonas 5 km nuo miesto centro GeografijaRytine kaimo riba eina gelezinkelis į Ryga skiriantis nuo Sutkunu kaimo ir Gubernijos rajono pietuose ribojasi su Medelynu vakaruose ir siaures vakaruose siekia siaurinį Siauliu miesto aplinkkelį vakaruose ribojasi su Pakarciunais siaureje su Kebliais Vinksnenu kaimo zemes uzima didelį plota XIX a atskiros kaimo zonos turejo savo liaudiskus pavadinimus Kaimo gale is vakaru puses vieta netoli Pakarciunu kaimo vadinta Kelmyne o nuo jos į pietus Plukiu ir Vertimu balos Pietuose riogsojo Akmenyne o prie Vijoles upelio Lankela Siaurineje kaimo dalyje abipus kelio į Silus driekesi didziausia kaimo pelke Bubliskis Pelkes viduryje telksojo Motules kudra Pati siauriausia dalis vadinosi Dagilyne Ji ejo pagal Jurgeliskes kaima Prie Gubernijos didmiskio telksojo Katarlieknis o priesingoje rytineje puseje prie Silu miskelio Melynbalala Per Katarlieknį is vakaru puseje buvusio Pakarciunu kaimo tekejo Katares upelis Netoli Silu miskelio jis įsiliejo placiau pelketu plotu į Kulpes upelį Kaimo teritorija prateka Vijoles upelis ir jos intakas Svendrelis kurie uz kaimo įteka į Kulpe EtimologijaPavadinimas kiles nuo XIX a XX a nusausinto ir uzakusio Vinksnos ezero tvyrojusio Gubernijos dvaro teritorijoje Ezero pakranteje buvo uzsodintas vaismedziu medelynas Į Vinksnenus nuo Gubernijos dvaro vede kelias vadintas Vinksnenu keliu kuris ties kaimu įsijungdavo į pasto kelia Siauliai Zagare IstorijaVinksnenu kaimas minimas dar 1673 m saltinyje nurodoma kad cia gyveno 66 seimos 1863 m sukilimo metu Silu misko vakarineje dalyje buvo sustoje Birzu kautynese sumusti kunigo Mackeviciaus vadovaujami sukileliai Besitraukdamos sukileliu grupes raiteliai pestininkai gurguoles susirinko Siluose Prie sukileliu prisidejo dalis Bridu Sutkunu ir Vinksnenu jaunuoliu Sukileliu taryba nutare trauktis į Kursenu kelia ir zygiuoti Prusijos link Zygiuoti sukileliai pradejo per Vinksnenu kaima Pirmieji jojo raiteliai po ju ejo pestieji o gale vaziavo gurguole Bet vos tik sukileliai pasieke Kursenu kelia juos uzpuole is Siauliu atvyke kazokai pradejo saudyti patrankos Raiteliai bande sulaikyti kariuomene bet neilgai atlaike spaudima Taciau pagrindines jegos zygiavo toliau Dauguma naujoku is Bridu Sutkunu ir Vinksnenu kaimu nepanoro toliau zygiuoti ir patekti po kulkomis Jie per sumaistį pasislepe miske ir ryta grįzo namo Taip baigesi ju dalyvavimas sukilime 1896 m įvyko didelis gaisras sudege beveik visos sodybos Tuomet sumazejo ir gyventoju Iki 1922 m Zemes reformos tai buvo gatvinis kaimas Jame 22 seimos valde po 1 ar 2 valakus o 10 seimu grytelninkai teturejo tik darzus Stambesni ukininkai buvo Armala Bernotas Budrys Buozis Cepulis Cepinskas Gilys Gontis Dovydaitis Eckys Lesinskas Kuslys Kurlianskas Masandukas Murza Pusinskas Tartilas Puidokas Sidabras Ulcinas Urmonas Vanagas Po Zemes reformos 9 kiemai liko senosiose vietose kiti issikele į naujus sklypus Reformos metu daug vaiku atsiskyre nuo tevu ukiu 1923 m surasymo metu rastos 44 seimos Kaimo gyventoju pagrindine veikla buvo darbas savo ukiuose Taciau tarpukariu dalis zmoniu dirbo Siauliu mieste keletas ju įvairu laika valstybinese įstaigose 1919 m siuvejas Jonas Labanauskas 3 menesius dirbo tuometinio bolsevikinio valsciaus virsaiciu Veliau kaime jis vertesi zemes ukiu Broliai Jonas ir Jurgis Masandukai 1940 1941 m ir 1944 m dirbo komunistinio valsciaus pirmininku ir sekretoriumi 1943 1944 m vokieciu okupacijos metu Siauliu valsciaus virsininku dirbo Jurgis Tartilas Uz sia tarnyba 1948 m jis buvo isveztas į Sibira Po 15 metu jis grįzo į Vinksnenus Įvairiomis dingstimis is Vinksnenu kaimo į Sibira dar buvo istremti Rokas Cepinskas ir jo sesuo Viktorija Vincentas Sidabras ir jo sunus Gasparas su seima Vincas Pumputis Juozas Budrys ir Kuslys su seimomis Neziurint visu sunkumu Vinksnenu kaimo zmones tvirtai įsikure savo zemese pasistate sodybas Stambesniais ukininkais tapo Murza Bernotas Masandukas 1949 m kai kuresi kolektyviniai ukiai viskas is ukininku atimta nusavinta Medelyno siaures rytu dalyje po Antrojo pasaulinio karo pradeta statyti Vinksnenu vaismedziu sodininkystes ukio gyvenviete Sodininkystes ukį sujungus su Bridu kolukiu gyvenvietes dalis LR Seimo 1996 m vasario 13 d įstatymas Nr I 1205 prijungta prie Siauliu miesto savivaldybes ir tapo prestiziniu Medelyno gyvenamuoju rajonu Siauliu rajono ribose likusi gyvenvietes dalis pradejo plestis 1988 1992 m Administracinis teritorinis pavaldumas1768 1795 m Siauliu ekonomija1864 1915 m Sutkunu valscius Kauno gubernija1918 1950 m Siauliu valscius Siauliu apskritis1950 1995 m Vinksnenu apylinke Siauliu rajonasnuo 1995 m Siauliu kaimiskoji seniunija Siauliu rajono savivaldybeInfrastrukturaKaimas integruotas į miesto gatviu infrastruktura jį aptarnauja miesto taciau tolesne integracija į miesta stabdo administracinis priklausymas Siauliu rajonui Vinksnenu kaime yra Siauliu miesto duju reguliavimo stotis Vinksnenu kaima is rytu į vakarus kerta didele auksto slegimo dujotiekio vamzdyno linija Vinksnenuose ji sakojasi Viena saka eina į Naujaja Akmene kita į Klaipeda trecia į Siaulius Siauliu duju reguliavimo stotis sumazina duju slegima vamzdynuose ir paskirsto į įvairias miesto zonas Prie Silu miskelio ir plento į Gruzdzius yra Siauliu misku uredijos Siauliu girininkija Ji organizuoja misko prieziura ir medienos gamyba Kaime yra keletas individualiu įmoniu Dauguma zmoniu dirba savo asmeninio naudojimo 3 ha ukeliuose Dalį zemes plotu apdirba Bridu zemes ukio bendrove PaveldasKaimo pietineje dalyje 0 12 km į siaure nuo Kulpes upes 50 m į vakarus nuo kelio Siauliai Gruzdziai yra Vinksnenu pirmosios senosios kapines unikalus paminklo kodas 4681 Kaimo centrineje dalyje į vakarus nuo kelio Siauliai Vinksnenai yra Vinksnenu antrosios senosios kapines unikalus paminklo kodas 4682 Kapinaites nedideles aptvertos medine tvora apaugusios medziais dar matomi daugelio kapu kaubureliai yra kryziu GyventojaiDemografine raida tarp 1820 m ir 2021 m 1820 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 161 252 281 280 155 5901987 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 623 617 742 835 870 Demografines raidos histogramaZymus zmones Vinksnenuose gime senosios Lietuvos literaturos ir kulturos istorijos tyrinetoja verteja pedagoge Eugenija Ulcinaite 1944 SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Bryde Saules zemeje Siauliai Saules delta 2010 m 67 psl Vinksnenai Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 Vinksnenu kaimo istorijos Versme 1999 m Bryde Saules zemeje 68 psl LR Seimo 1996 m vasario 13 d įstatymas Nr I 1205 Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Vinksnenai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 791 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Vinksnenai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 572 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Siauliu apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Aplinkines gyvenvietesPakarciunai 1 km Bridai 4 km Kebliai 2 1 kmKURSĖNAI 24 km Kadugiai 3 7 km Sutkunai 3 1 kmVijoliai 4 3 km SIAULIAI 5 3 km Ginkunai 4 km

Naujausi straipsniai
  • Liepa 14, 2025

    Lietuvos chemikų draugija

  • Liepa 14, 2025

    Lietuvos TSR valstybinė premija

  • Liepa 14, 2025

    Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

  • Liepa 14, 2025

    Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

  • Liepa 13, 2025

    Lietuvos Sąjūdis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje