Šiaulių valsčius

55°55′š. pl. 23°19′r. ilg. / 55.92°š. pl. 23.32°r. ilg. / 55.92; 23.32

Šiaulių valsčius
Laikotarpis: 1522 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Šiauliai, Vinkšnėnai (1868), Sutkūnai (1877?–1915)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a. vidurys Šiaulių apskritis (XVIII a. pabaiga)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1950)

Šiaulių valsčius (rus. Шавельская волость, taip pat Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai (carmečiu – Vinkšnėnai ir Sutkūnai).

Istorija

redaguoti

Nuo XV a. Šiaulių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.^[1]1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius, įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo raštu Šiaulių valsčius (pavietas) perduotas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas. 1667 m. paviete buvo 75 bajorų dūmai. Iki XVIII a. valsčius priklausė Šiaulių ekonomijai. XVIII a. pabaigoje valsčius panaikintas.

Atkurtas 1861 m. panaikinus baudžiavą, faktiškai pradėjo veikti 1864 m. Kauno gubernijoje.^[2] Valsčiui priklausė Bridai, Kėbliai, Sutkūnai, Vinkšnėnai, Jurgeliškė, Mėsmedis, Smilgiai, Stirvaičiai, Aukštrakiai, Pakarčiūnai, Masiuliškės, Vijoliai ir Balių vienkiemis. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 1864–1865 m. pastatytas ilgas medinis namas, kurio vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs.^[3]

Valsčius veikė visu XX a. tarpukariu. Po 1923 m. 1 vietovė prijungta iš Gruzdžių valsčiaus. Šiaulių valsčius galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6112	539 kiemai ^[4]	3 seniūnijos	58
1923 m. (išsamiau)	437	11 497	2408		120 gyvenviečių ^[5]
1932 m.	348	10061		15 seniūnijų ^[6]
1949-01-01 (išsamiau)	407			13 apylinkių ^[7]

Vadovai

redaguoti

Vaclovas Murauskis, 1932 m.^[8]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[9]	Apylinkė, 1949 m.^[10]
Aleksandrija	Aleksandrijos seniūnija	-
Andrijava	Andrejavos seniūnija	-
Aukštelkė	Aukštelkių seniūnija	Aukštelkės apylinkė
Bertužiai	-	Bertužių apylinkė
Bridai	Bridų seniūnija	Bridų apylinkė
Daušiškiai	Daušiškių seniūnija	Daušiškių apylinkė
Džiuikiai	Džiuikų seniūnija	Džiuikių apylinkė
Ilgviečiai	Ilgviečių seniūnija	-
Kairiai	Kairių seniūnija	Kairių apylinkė
Kirbaičiai	Kirbaičių seniūnija	Kirbaičių apylinkė
Kužiai	Kužių seniūnija	Kužių apylinkė
Lieporiai	-	Lieporių apylinkė
Lingailiai	-	Lingailių apylinkė
Lukšiai	-	Lukšių apylinkė
Mikailaičiai	Mikailaičių seniūnija	-
Radviliai	Radvilių seniūnija	-
Šapnagiai	Šapnagių seniūnija	Šapnagių apylinkė
Verduliai	Verdulių seniūnija	-
Vinkšnėnai	Vinkšnėnų seniūnija	Vinkšnėnų apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	13 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 11 497 žmonės:^[11]

Lietuviai - 97,31% (11188);
Rusai - 1,6% (185);
Latviai - 0,43% (49);
Žydai - 0,19% (22);
Vokiečiai - 0,16% (18);
Lenkai - 0,1% (12);
Baltarusiai - 0,03% (4);
Kiti - 0,17% (19).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1863	Juodžiai	Naftalis Fridmanas, žydų politikas ir advokatas	1921
1903	Vaišnoriai	Stasys Lūšys, ekonomistas	1980
1908	Juodinkiai	Antanas Lešinskas, agronomas	1976
1917	Žeimiai	Anastazas Janulis, pasipriešinimo dalyvis	1989
1920	Voveriškiai	Vaclovas Dargužas, veterinaras	2009
1936	Pykuoliai	Vytautas Juozapaitis, kompozitorius, dirigentas	2025
1942	Pykuoliai	Jurgis Juozapaitis, kompozitorius

Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 41 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 331
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 699 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 712–713 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 133
1923 m. surašymo duomenys

[1] Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).

[2] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[3] Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 41 psl.

[4] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 331

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 699 psl.

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 712–713 psl.

[10] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 133

[11] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]