Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas ČerskisJonas ČerskisGimimo vardas Jan Stanisław Franciszek CzerskiGimė 1845 m gegužės 15 d dv Drisos apskritis Vit
Jonas Čerskis
| Jonas Čerskis | |
|---|---|
| Jonas Čerskis | |
| Gimimo vardas | Jan Stanisław Franciszek Czerski |
| Gimė | 1845 m. gegužės 15 d. dv., Drisos apskritis, Vitebsko gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1892 m. birželio 25 d. (47 metai) Omolono žiotys, Kolymos apygarda, , Rusijos imperija |
| Veikla | geologas, geografas, paleontologas |
| Organizacijos | Rusijos mokslų akademija, Imperatoriškoji Rusijos geografų draugija |
| Alma mater | Vilniaus bajorų institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Rusijos geografų draugijos aukso ir sidabro medaliai | |
| Parašas | |
Jonas Stanislovas Pranciškus Čerskis (lenk. Jan Stanisław Franciszek Czerski, bltr. Іван Чэрскі, rus. Иван Дементьевич Черский; 1845 m. gegužės 15 d. – 1892 m. birželio 25 d.) – 1863 m. sukilėlis, atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą.
Biografija
Gimė silpnas ir buvo pakrikštytas Valinčiaus šv. Jurgio Zabielų bažnyčios kunigo Erazmo Babrausko savo gimtuose namuose – Svalnos dvare, 1845 m. gegužės 18 dieną. Tų pat metų rugpjūčio 16 d. krikštynos pakartotos, taip pat Svalnos dvare.1857–1859 m. mokėsi Vilniaus I-oje gimnazijoje ir 1859–1863 m. . 1863 m. vasario 25 d. metė mokslą institute ir išėjo į sukilimą. 1863 m. balandžio mėn. pradžioje įsijungė į B. Kulčickio sukilėlių būrį.. 1863 m. gegužės 10 d. kartu su savo mokslo draugu Povilu Červinskiu buvo suimtas A. Korsako dvare, , ir kalinamas bei teisiamas Dinaburgo tvirtovėje.. Už dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime 1863 m. birželio 19 d.. buvo atiduotas į rekrutus ir ištremtas į Omską. Omske išaiškėjo jo gabumai geologijai ir zoologijai. Omske jis parašė pirmąjį mokslinį straipsnį apie vietos apylinkių geologinę struktūrą. Gyvendamas Sibiro tremtyje, trejus savo veiklos metus paskyrė Rytų Sajanų urvams, sugebėjo geologiškai ištirti apie tūkstančio kvadratinių kilometrų plotą. 1871 m., paleistas iš kariuomenės, nuvyko į Irkutską jau būdamas savamokslis kraštotyrininkas. Rytų Sibiro skyrius Irkutske jį išugdė mokslininku. Čia jis tapo žymaus geologo ir geografo Aleksandro Čekanovskio padėjėju ir mokiniu. Zoologijos jis mokėsi iš politinio tremtinio, buvusio Varšuvos vyriausiosios mokyklos profesoriaus B. Dibovskio.
1871 m. su bendradarbiu N. Gartungu Irkutske aptiko paleolito epochos meno dirbinių. Tai pirmasis toks radinys Sibire. 1875 m. trečiosios ekspedicijos metu kompleksiškai ištyrinėjo ir aprašė urvą, o po metų, ketvirtosios ekspedicijos metu – urvą, Chamar Dabano kalnagūbrį. Vienoje Bogatyrskajos urvo oloje aptiko senovės žmonių urvų meno pėdsakų – ant skliauto buvo bėgančio elnio piešinys. 1877–1880 m. ištyrė Baikalo ežero krantus, sudarė jo geologinį žemėlapį. 1891 m. dalyvavo ekspedicijoje Indigirkos ir Kolymos paupiais. Kiekvienais metais Rusijos geografų draugijos Sibiro skyriui pateikdavo preliminarias ataskaitas su daugybe reljefo detalių, piešinių, uolienų, mineralų pavyzdžių.
Žymiausias Čerskio mokslinis pasiekimas – mumifikuotos faunos atradimas Nižneudinsko urve. Didžiausia šio atradimo sensacija buvo išnykusių žinduolių naujos rūšies – Nižneudinsko šuns (lot. Cuonnis neudensis) atradimas. Rusijos geografų draugija jį apdovanojo mažaisiais sidabro ir aukso medaliais (1876 m. ir 1878 m.), auksiniu (1886 m.)
Nutraukęs ryšius su Rusijos geografų draugijos Sibiro skyriumi, 1882 m. dirbo meteorologu steigiamoje Žemutinės Tunguskos stotyje. Po metų grįžo pas gimines netoli Irkutsko. 1885 m. Rusijos Mokslų Akademijos kvietimu pradėjo darbą Peterburgo zoologijos muziejuje. Jame dirbdamas aprašė savo ir kitų ekspedicijos dalyvių surinktą medžiagą. 1891 m. su šeima išvyko į trejų metų ekspediciją tirti Indigirkos, Kolymos ir Janos upių baseinų. Darbas ekspedicijoje palaužė sveikatą ir antraisiais darbo metais jis mirė. Palaidotas Kolymskojės gyvenvietėje, kairiajame Kolymos upės krante, priešais Omolono žiotis.
siūlymu, per paskutinę Čerskio ekspediciją atrastas kalnagūbris, didesnis už Kaukazą, aukštesnis už Uralo kalnus, buvo pavadintas Čerskio vardu. Jo garbei Jakutijoje pavadintas , ir gyvenvietė. Lietuvoje jo atminimas įamžintas gatvės pavadinime Vilniuje.
Jono Čerskio vardu pavadintos vietovės
- Čerskio kalnagūbris
- Čerskio kalnas
- Čerskio akmuo
- Čerskis (gyvenvietė)
Literatūra
- Jonas Čerskis: 1845–1892 / Nijolė Eitmanavičienė. – Vilnius, 1959. – 48 p.: iliustr.
- Jonas Čerskis / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 142 p.: iliustr.
- Nuo Neries iki Kolymos: Jonas Čerskis, Vilnius-Sibiras / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius: Versus aureus, 2008. – 278 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-085-0
- Шишанов В. А. Мавра Черская: время воспоминаний // Архіўная спадчына Віцебшчыны як крыніца вывучэння гісторыі краю. 6-7 чэрвеня 2002 г., Віцебск / Склад В.У.Скалабан і інш. Мн: БелНДІДАС, 2002. С. 111–120.
Šaltiniai
- ILGŪNAS, Gediminas. Jonas Čerskis. Vilnius: Mokslas, 1983, 144 p.
- ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
- ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
- ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
- ILGŪNAS, Gediminas. Nauji faktai apie geografą Joną Čerskį, Geodezijos Darbai, Vilnius, 1982, ISSN: 1392–1843 https://doi.org/10.1080/13921843.1982.10553217
Nuorodos
- Dr. Vl. Viliamas. Įžymusis tyrinėtojas Jonas Čerskis (1845–1892)
- Jono Čerskio genealogija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Čerskis, Kas yra Jonas Čerskis? Ką reiškia Jonas Čerskis?
Jonas CerskisJonas CerskisGimimo vardas Jan Stanislaw Franciszek CzerskiGime 1845 m geguzes 15 d dv Drisos apskritis Vitebsko gubernija Rusijos imperijaMire 1892 m birzelio 25 d 47 metai Omolono ziotys Kolymos apygarda Rusijos imperijaVeikla geologas geografas paleontologasOrganizacijos Rusijos mokslu akademija Imperatoriskoji Rusijos geografu draugijaAlma mater Vilniaus bajoru institutasZymus apdovanojimaiRusijos geografu draugijos aukso ir sidabro medaliaiParasas Jonas Stanislovas Pranciskus Cerskis lenk Jan Stanislaw Franciszek Czerski bltr Ivan Cherski rus Ivan Dementevich Cherskij 1845 m geguzes 15 d 1892 m birzelio 25 d 1863 m sukilelis atradejas geologas speleologas paleontologas ir geografas tyrinejes Sibira Biografija1995 m Baltarusijos pasto zenklas Gime silpnas ir buvo pakrikstytas Valinciaus sv Jurgio Zabielu baznycios kunigo Erazmo Babrausko savo gimtuose namuose Svalnos dvare 1845 m geguzes 18 diena Tu pat metu rugpjucio 16 d krikstynos pakartotos taip pat Svalnos dvare 1857 1859 m mokesi Vilniaus I oje gimnazijoje ir 1859 1863 m 1863 m vasario 25 d mete moksla institute ir isejo į sukilima 1863 m balandzio men pradzioje įsijunge į B Kulcickio sukileliu burį 1863 m geguzes 10 d kartu su savo mokslo draugu Povilu Cervinskiu buvo suimtas A Korsako dvare ir kalinamas bei teisiamas Dinaburgo tvirtoveje Uz dalyvavima 1863 1864 m sukilime 1863 m birzelio 19 d buvo atiduotas į rekrutus ir istremtas į Omska Omske isaiskejo jo gabumai geologijai ir zoologijai Omske jis parase pirmajį mokslinį straipsnį apie vietos apylinkiu geologine struktura Gyvendamas Sibiro tremtyje trejus savo veiklos metus paskyre Rytu Sajanu urvams sugebejo geologiskai istirti apie tukstancio kvadratiniu kilometru plota 1871 m paleistas is kariuomenes nuvyko į Irkutska jau budamas savamokslis krastotyrininkas Rytu Sibiro skyrius Irkutske jį isugde mokslininku Cia jis tapo zymaus geologo ir geografo Aleksandro Cekanovskio padejeju ir mokiniu Zoologijos jis mokesi is politinio tremtinio buvusio Varsuvos vyriausiosios mokyklos profesoriaus B Dibovskio 1871 m su bendradarbiu N Gartungu Irkutske aptiko paleolito epochos meno dirbiniu Tai pirmasis toks radinys Sibire 1875 m treciosios ekspedicijos metu kompleksiskai istyrinejo ir aprase urva o po metu ketvirtosios ekspedicijos metu urva Chamar Dabano kalnagubrį Vienoje Bogatyrskajos urvo oloje aptiko senoves zmoniu urvu meno pedsaku ant skliauto buvo begancio elnio piesinys 1877 1880 m istyre Baikalo ezero krantus sudare jo geologinį zemelapį 1891 m dalyvavo ekspedicijoje Indigirkos ir Kolymos paupiais Kiekvienais metais Rusijos geografu draugijos Sibiro skyriui pateikdavo preliminarias ataskaitas su daugybe reljefo detaliu piesiniu uolienu mineralu pavyzdziu Atminimo lentele rusu ir lenku kalbomis Listviankoje Irkutsko sritis Zymiausias Cerskio mokslinis pasiekimas mumifikuotos faunos atradimas Nizneudinsko urve Didziausia sio atradimo sensacija buvo isnykusiu zinduoliu naujos rusies Nizneudinsko suns lot Cuonnis neudensis atradimas Rusijos geografu draugija jį apdovanojo mazaisiais sidabro ir aukso medaliais 1876 m ir 1878 m auksiniu 1886 m Nutraukes rysius su Rusijos geografu draugijos Sibiro skyriumi 1882 m dirbo meteorologu steigiamoje Zemutines Tunguskos stotyje Po metu grįzo pas gimines netoli Irkutsko 1885 m Rusijos Mokslu Akademijos kvietimu pradejo darba Peterburgo zoologijos muziejuje Jame dirbdamas aprase savo ir kitu ekspedicijos dalyviu surinkta medziaga 1891 m su seima isvyko į treju metu ekspedicija tirti Indigirkos Kolymos ir Janos upiu baseinu Darbas ekspedicijoje palauze sveikata ir antraisiais darbo metais jis mire Palaidotas Kolymskojes gyvenvieteje kairiajame Kolymos upes krante priesais Omolono ziotis siulymu per paskutine Cerskio ekspedicija atrastas kalnagubris didesnis uz Kaukaza aukstesnis uz Uralo kalnus buvo pavadintas Cerskio vardu Jo garbei Jakutijoje pavadintas ir gyvenviete Lietuvoje jo atminimas įamzintas gatves pavadinime Vilniuje Jono Cerskio vardu pavadintos vietovesCerskio kalnagubris Cerskio kalnas Cerskio akmuo Cerskis gyvenviete LiteraturaJonas Cerskis 1845 1892 Nijole Eitmanaviciene Vilnius 1959 48 p iliustr Jonas Cerskis Gediminas Ilgunas Vilnius Mokslas 1983 142 p iliustr Nuo Neries iki Kolymos Jonas Cerskis Vilnius Sibiras Gediminas Ilgunas Vilnius Versus aureus 2008 278 p iliustr ISBN 978 9955 34 085 0 Shishanov V A Mavra Cherskaya vremya vospominanij Arhiynaya spadchyna Vicebshchyny yak krynica vyvuchennya gistoryi krayu 6 7 chervenya 2002 g Vicebsk Sklad V U Skalaban i insh Mn BelNDIDAS 2002 S 111 120 SaltiniaiILGuNAS Gediminas Jonas Cerskis Vilnius Mokslas 1983 144 p ILGuNAS Gediminas Nauji faktai apie geografa Jona Cerskį Geodezijos Darbai Vilnius 1982 ISSN 1392 1843 https doi org 10 1080 13921843 1982 10553217 ILGuNAS Gediminas Nauji faktai apie geografa Jona Cerskį Geodezijos Darbai Vilnius 1982 ISSN 1392 1843 https doi org 10 1080 13921843 1982 10553217 ILGuNAS Gediminas Nauji faktai apie geografa Jona Cerskį Geodezijos Darbai Vilnius 1982 ISSN 1392 1843 https doi org 10 1080 13921843 1982 10553217 ILGuNAS Gediminas Nauji faktai apie geografa Jona Cerskį Geodezijos Darbai Vilnius 1982 ISSN 1392 1843 https doi org 10 1080 13921843 1982 10553217NuorodosVikiteka Jonas Cerskis vaizdine ir garsine medziagaDr Vl Viliamas Įzymusis tyrinetojas Jonas Cerskis 1845 1892 Jono Cerskio genealogija