Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vidurio Afganistano kalnai arba Hazaradžatas Chazaredžatas pers هزاره جات Hazārajāt istorinis kultūrinis Didžiojo Irano
Vidurio Afganistano kalnai
Vidurio Afganistano kalnai arba Hazaradžatas, Chazaredžatas (pers. هزارهجات = Hazārajāt) – istorinis-kultūrinis Didžiojo Irano regionas, esantis Afganistano centrinėje dalyje. Šiame regione vyrauja etninė grupė hazarai, yra atsikėlusių puštūnų, tadžikų bei čaraimakų.
| Didžiojo Irano regionas Hazaradžatas هزاره جات | |
|---|---|
| Vėliava | |
| Šalis | centrinis Afganistanas |
| Tautos | hazarai |
| Miestai | Bamijanas |
| Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Puštūnistanas, Beludžistanas | |
Regionas apima didžiąją dalį Afganistano Goro, Bamijano, Daikondžio, Vardako, Gaznio provincijų.
Geografija
Šis kalnų masyvas yra Irano kalnyno rytinė dalis ir kartu Hindukušo kalnyno vakarinė atšaka. Ilgis ~600 km, plotis iki 300 km, aukštis iki 4148 m (). Kalnagūbriai spinduliškai nusidriekę į pietvakarius nuo Hindukušo. Sudaryti iš klinties ir skalūnų.
Būdingos kalnų dykumos, pusdykumės, stepės. Pietuose ir pietvakariuose yra oazių.
Rytuose bei pietryčiuose Hazaradžatas leidžiasi į Puštūnistaną, ir į Kabulą veda . Šiaurės rytuose jis susisiekia su kitu kalnų regionu – Nuristanu. Šiaurėje jis leidžiasi į Baktrijos lygumas, o vakaruose – į ir Herato lygumas. Pietvakariuose esančio dykumos jį atskiria nuo Sistano.
Visas regionas padalintas kalnų grandinių į paskirus slėnius, kuriuos neretai drėkina aukštikalnių upės. Regione prasideda visos svarbiausios Afganistano upės: Kabulas, Arghandabas, Helmandas, Farahas, , Hari, Murgabas, , Kundūzas ir kt.
Tarp svarbiausių regiono slėnių yra Bamiano slėnis šiaurės rytuose, Goro regionas (Hari upės aukštupis) šiaurės vakaruose, (Helmando aukštupis) pietryčiuose, pietuose, ir kt.
Istorija
Kalnuotas ir atokus regionas per tūkstančius metų tarnavo kaip buferinė zona, skyrusi Chorasaną (Baktriją) šiaurėje ir Puštūnistaną (Arachosiją) pietuose. Vietos slėnius per istoriją bent nominaliai kontroliavo Achemenidų, Graikų-Baktrų, Maurijų, Kušanų, Eftalitų, Samanidų imperijos.
Islamo geografų jis buvo įvardijamas tiesiog kaip „aukštikalnių kraštas“, o X a. geografas jį vadino Gharj Al-Shar. Į šį atokų regioną sunkiai skverbėsi islamas, ir X a. jis vis dar buvo išlaikęs Budizmą bei kitus indiškosios kultūros bruožus, kurie vietos genčių tarpe iš Indijos paplito pirmaisiais mūsų eros amžiais. Tik XI a., kraštą kontroliuojant Gaznevidams, vietos slėniai priėmė islamą.
XII a. viena iš vietinių karalysčių Goro regione sukūrė galingą imperiją, kurios kontrolė siekė Indiją rytuose ir Chorasaną vakaruose. XIII a. Guridus nukariavo Chorezmšachai ir Mongolai.
Greičiausiai po mongolų užkariavimų kalnyną apgyvendino mongolų etnosai, kurie maišėsi su vietos gyventojais ir perėmė vietinę kultūrą. Taip formavosi hazarai, kurie savo rasine išvaizda yra artimesni mongolams, o kalba ir kultūra – tadžikams. Nors jų regioną ir toliau nominaliai valdė įvairios imperijos, hazarai buvo de facto nepriklausomi, ir pasidalinę į smulkias karalystes.
XIX a. pietiniams hazarų kaimynams puštūnams konsoliduojant valdžią ir tapus svarbia jėga regione, hazarų tarpe irgi prasidėjo vienijimosi procesai. Pavyzdžiui Afganistaną valdant Dostui Muchamedui, Behsudo valdovas Jazdanbachšas bandė suvienyti hazarų gentis, kas kėlė grėsmę jaunai puštūnų valstybei. Kad būtų galima geriau kontroliuoti šį regioną, per XIX a. buvo vykdomos ekspedicijos, kurios aprašė pusiau nomadišką to meto hazarų gyvenimą.
Pačioje XIX a. pabaigoje Hazaradžatas buvo de facto inkorporuotas į Afganistano teritoriją, vietos gyventojai apdėti mokesčiais ir priversti atlikti karinę tarnybą. XX a. I pusėje inkorporacija dar labiau stiprėjo gerinant krašto infrastruktūrą, tiesiant naujus kelius. Didelė dalis hazarų paliko savo gimtąsias vietas ir migravo į miestus, kur greitai asimiliavosi.
1979 m. Afganistane prasidėjus pilietiniam karui, Hazaradžatas vėl tapo nebekontroliuojamas iš centrinės valdžios. Čia nesiekė komunistų kontrolė, ir hazarai, vadovaujami , susikūrė de facto nepriklausomą valstybę. Jų ideologiją atsipindėjo hazarų religinė partija , siekusi sugrąžinti regioną į XIX a. tradiciją. Afganistane į valdžią atėjus talibams, Hazaradžatas buvo sugrąžintas į centrinės valdžios kontrolę. Prieš čia gyvenančius hazarus pradėtas taikyti etninis valymas.
Šaltiniai
- Vidurio Afganistano kalnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 213 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vidurio Afganistano kalnai, Kas yra Vidurio Afganistano kalnai? Ką reiškia Vidurio Afganistano kalnai?
Vidurio Afganistano kalnai arba Hazaradzatas Chazaredzatas pers هزاره جات Hazarajat istorinis kulturinis Didziojo Irano regionas esantis Afganistano centrineje dalyje Siame regione vyrauja etnine grupe hazarai yra atsikelusiu pustunu tadziku bei caraimaku Didziojo Irano regionas Hazaradzatas هزاره جاتVeliavaSalis centrinis AfganistanasTautos hazaraiMiestai BamijanasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Pustunistanas Beludzistanas Regionas apima didziaja dalį Afganistano Goro Bamijano Daikondzio Vardako Gaznio provinciju GeografijaKelias pro Vidurio Afganistano kalnus Sis kalnu masyvas yra Irano kalnyno rytine dalis ir kartu Hindukuso kalnyno vakarine atsaka Ilgis 600 km plotis iki 300 km aukstis iki 4148 m Kalnagubriai spinduliskai nusidrieke į pietvakarius nuo Hindukuso Sudaryti is klinties ir skalunu Budingos kalnu dykumos pusdykumes stepes Pietuose ir pietvakariuose yra oaziu Rytuose bei pietryciuose Hazaradzatas leidziasi į Pustunistana ir į Kabula veda Siaures rytuose jis susisiekia su kitu kalnu regionu Nuristanu Siaureje jis leidziasi į Baktrijos lygumas o vakaruose į ir Herato lygumas Pietvakariuose esancio dykumos jį atskiria nuo Sistano Visas regionas padalintas kalnu grandiniu į paskirus slenius kuriuos neretai drekina aukstikalniu upes Regione prasideda visos svarbiausios Afganistano upes Kabulas Arghandabas Helmandas Farahas Hari Murgabas Kunduzas ir kt Tarp svarbiausiu regiono sleniu yra Bamiano slenis siaures rytuose Goro regionas Hari upes aukstupis siaures vakaruose Helmando aukstupis pietryciuose pietuose ir kt IstorijaKalnuotas ir atokus regionas per tukstancius metu tarnavo kaip buferine zona skyrusi Chorasana Baktrija siaureje ir Pustunistana Arachosija pietuose Vietos slenius per istorija bent nominaliai kontroliavo Achemenidu Graiku Baktru Mauriju Kusanu Eftalitu Samanidu imperijos Islamo geografu jis buvo įvardijamas tiesiog kaip aukstikalniu krastas o X a geografas jį vadino Gharj Al Shar Į sį atoku regiona sunkiai skverbesi islamas ir X a jis vis dar buvo islaikes Budizma bei kitus indiskosios kulturos bruozus kurie vietos genciu tarpe is Indijos paplito pirmaisiais musu eros amziais Tik XI a krasta kontroliuojant Gaznevidams vietos sleniai prieme islama XII a viena is vietiniu karalysciu Goro regione sukure galinga imperija kurios kontrole sieke Indija rytuose ir Chorasana vakaruose XIII a Guridus nukariavo Chorezmsachai ir Mongolai Greiciausiai po mongolu uzkariavimu kalnyna apgyvendino mongolu etnosai kurie maisesi su vietos gyventojais ir pereme vietine kultura Taip formavosi hazarai kurie savo rasine isvaizda yra artimesni mongolams o kalba ir kultura tadzikams Nors ju regiona ir toliau nominaliai valde įvairios imperijos hazarai buvo de facto nepriklausomi ir pasidaline į smulkias karalystes XIX a pietiniams hazaru kaimynams pustunams konsoliduojant valdzia ir tapus svarbia jega regione hazaru tarpe irgi prasidejo vienijimosi procesai Pavyzdziui Afganistana valdant Dostui Muchamedui Behsudo valdovas Jazdanbachsas bande suvienyti hazaru gentis kas kele gresme jaunai pustunu valstybei Kad butu galima geriau kontroliuoti sį regiona per XIX a buvo vykdomos ekspedicijos kurios aprase pusiau nomadiska to meto hazaru gyvenima Pacioje XIX a pabaigoje Hazaradzatas buvo de facto inkorporuotas į Afganistano teritorija vietos gyventojai apdeti mokesciais ir priversti atlikti karine tarnyba XX a I puseje inkorporacija dar labiau stiprejo gerinant krasto infrastruktura tiesiant naujus kelius Didele dalis hazaru paliko savo gimtasias vietas ir migravo į miestus kur greitai asimiliavosi 1979 m Afganistane prasidejus pilietiniam karui Hazaradzatas vel tapo nebekontroliuojamas is centrines valdzios Cia nesieke komunistu kontrole ir hazarai vadovaujami susikure de facto nepriklausoma valstybe Ju ideologija atsipindejo hazaru religine partija siekusi sugrazinti regiona į XIX a tradicija Afganistane į valdzia atejus talibams Hazaradzatas buvo sugrazintas į centrines valdzios kontrole Pries cia gyvenancius hazarus pradetas taikyti etninis valymas SaltiniaiVidurio Afganistano kalnai Lietuviskoji tarybine enciklopedija XII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1984 T XII Vaislapelis Zvorune 213 psl