Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Tilžė reikšmės Kitos reikšmės Sovetskas reikšmės Tilžė vok Tilsit nuo 1946 m Sovetskas rus Советск miesta
Tilžės miestas
- Kitos reikšmės – Tilžė (reikšmės).
- Kitos reikšmės – Sovetskas (reikšmės).
Tilžė (vok. Tilsit; nuo 1946 m. Sovetskas, rus. Советск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, kairiajame Nemuno krante. Su Lietuvos Panemunės miestu Pagėgių savivaldybėje jungia Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas, Karalienės Luizos tiltas ir Tilžės geležinkelio tiltas. Yra Tilžės geležinkelio stotis,geležinkelio mazgas, išvystyta trikotažo, avalynės, medienos pramonė.
| Tilžė rus. Советск vok. Tilsit | |
|---|---|
| Viena iš Tilžės senamiesčio gatvių | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kaliningrado sritis |
| Įkūrimo data | 1289 m. |
| Gyventojų | 38 514 |
| Plotas | 44,4 km² |
| Tankumas | 867 žm./km² |
| Altitudė | 10 m |
| Vikiteka | Tilžė |
| Kirčiavimas | Til̃žė, Sovètskas |
Miesto rytinis pakraštys buvo vadinamas Tilžės Prūsais, pietinis – , vakarinis iki upelio – Stolbekiais.
Etimologija
Miesto vardas kildinamas nuo žodžio tilžti („srūti vandeniu, būti vandenyje“). Tikėtina, kad šis vietovardis pirmiau suteiktas upei (kairysis Nemuno intakas) ir pelkėtos, patilžusios vietovės. Užėjus sovietams, 1946 m. rugsėjo 7 d. Tilžė pervadinta Sovetsku.
Istorija
XIII a. dabartinio miesto teritorijoje, Nemuno žemupyje stovėjo skalvių medinė . 1289 m., Vokiečių ordinas jos vietoje pastatė Skalvos pilį (Schalauerburg), kurią 1293 m. apgulė lietuvių kariai. 1406–1410 m. pastatyta mūrinė pilis. 1411 m. buvo apgulta Ramauto Valimantaičio vedamų žemaičių. Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos, pilis buvo įtraukta į Prūsijos kunigaikštystės sudėtį ir 1552 m. jai suteiktos Kulmo miesto teisės.1565 m. pastatyta renesansinė, 1755 m. – nauja rotušė. 1805 m. pilies rūmuose atidarytas popieriaus fabrikas, po 1876 m. gaisro nugriautas, jų vietoje pastatytas kalkių fabrikas.1807 m. Nemune, šalia miesto, ant plūduriuojančio plausto, pasirašyta Tilžės taika. XIX a. nutiestas ir Klaipėdos–Tilžės geležinkelis.
Tilžės miestiečių evangelikų liuteronų bažnyčioje (pastatyta po 1525 m.) apie 1536 m. įvestos lietuviškos pamaldos (pamokslus sakė J. Tartyla ir kiti). Ją nugriovus 1610 m. pastatyta vadinamoji Vokiečių bažnyčia (vok. Deutsche Kirche), arba Miesto bažnyčia (vok. Stadtkirche). Paskutinį kartą lietuviškos pamaldos joje įvyko 1944 m. pabaigoje artėjant frontui. Tilžės Lietuvių bažnyčia, arba Kaimo bažnyčia (vok. Landkirche), veikė nuo 1757 m. iki 1945 m.
XIX a. Spaudos draudimo metais Tilžėje buvo spausdinama lietuviška literatūra, iš kur knygnešiai ją nešdavo į rusų valdytą Lietuvos dalį (Tilžę tuo metu valdė Vokietija). 1896 m. balandžio 1 d. Tilžės miestas buvo atskirtas iš Tilžės apskrities ir įgijo atskiros apskrities teises. 1918 m. lapkričio 30 d. mieste, Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos narių buvo priimtas Tilžės aktas, reikalaujantis prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.
1944 m. rudenį Tilžė subombarduota. Nukentėjusi katalikų bažnyčia 1983 m. spalį susprogdinta.
1989 m. Tilžėje įkurta Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugija, 1996 m. atkurta Lietuvių kultūros draugija Birutė, kuri 1998–2012 m. miesto lietuviams leido laikraštį „Naujoji aušra“. 1998 m. Tilžės katalikų parapijoje įsteigta lietuviška sekmadieninė mokykla (nuo 2000 m. veikusi Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje). Nuo XX a. 10-to dešimtmečio Tilžės 3 pagrindinėje mokykloje veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas, vaikų darželyje „Rodničiok“ – lietuviška grupė.
Gyventojai
Žymūs žmonės
- Vydūnas (1868–1953), 1892 m. atsikraustęs į Tilžę ir pragyvenęs iki 1944 m. spalio 2 d., kai persikėlė į Naujuosius Kuršius ir iš ten 1945 m. evakavosi Vokietijon.
- Ludwig Karl James Aegidi, politikas ir publicistas
- Paul Gotthilf Reinhold Baumgarten, architektas
- , aktorė
- Johannes Bobrowski, rašytojas
- Carl Brinkmann, sociologas
- Ernst Cohn-Wiener, meno istorikas
- Klaus Endruweit, nacių gydytojas
- Hans von Felgenhauer, karo rašytojas
- Edgar Froese, muzikinės grupės „Tangerine Dream“ įkūrėjas
- , muzikinės roko grupės „Steppenwolf“ (Stepių vilkas) muzikantas
- Armin Müller-Stahl, Vokietijos ir JAV kino aktorius.
Šaltiniai
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Tilžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-31).
- Tilžė. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-03-31).
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 394
- Tilžė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 282
- Tilžė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 728 psl.
- Историческая справка о руководителях города Советска. Depsov.ru (tikrinta 2025-02-21).
- Tilžė. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1012
- Tilžė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 293
- Tilžė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 323–333
Nuorodos
- Tilžė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 282–333
- Tilžė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 728–734 psl.
- Miesto istorija Archyvuota kopija 2009-04-04 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto puslapiai Archyvuota kopija 2009-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Советск (Prussia39.ru)
- Vytautas Kutkevičius. Juoda pilnatis virš Tilžės: istorinis romanas. – Šakiai: Medvetas, 2006. – 103 p.: iliustr. – ISBN 9955-469-33-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tilžės miestas, Kas yra Tilžės miestas? Ką reiškia Tilžės miestas?
Kitos reiksmes Tilze reiksmes Kitos reiksmes Sovetskas reiksmes Tilze vok Tilsit nuo 1946 m Sovetskas rus Sovetsk miestas Rusijoje Kaliningrado srityje kairiajame Nemuno krante Su Lietuvos Panemunes miestu Pagegiu savivaldybeje jungia Panemunes Tilzes aplinkkelio tiltas Karalienes Luizos tiltas ir Tilzes gelezinkelio tiltas Yra Tilzes gelezinkelio stotis gelezinkelio mazgas isvystyta trikotazo avalynes medienos pramone Tilze rus Sovetsk vok Tilsit Viena is Tilzes senamiescio gatviuTilze55 04 52 s pl 21 53 20 r ilg 55 081 s pl 21 889 r ilg 55 081 21 889 Tilze Laiko juosta UTC 2 Valstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisĮkurimo data 1289 m Gyventoju 2021 38 514Plotas 44 4 km Tankumas 2021 867 zm km Altitude 10 mVikiteka TilzeKirciavimas Til ze Sovetskas Miesto rytinis pakrastys buvo vadinamas Tilzes Prusais pietinis vakarinis iki upelio Stolbekiais EtimologijaAtstatytas paminklas karalienei Luizei 2014 m Miesto vardas kildinamas nuo zodzio tilzti sruti vandeniu buti vandenyje Tiketina kad sis vietovardis pirmiau suteiktas upei kairysis Nemuno intakas ir pelketos patilzusios vietoves Uzejus sovietams 1946 m rugsejo 7 d Tilze pervadinta Sovetsku IstorijaLietuviu baznycia Tilzeje nufotografuota apie 1910 1930 m XIII a dabartinio miesto teritorijoje Nemuno zemupyje stovejo skalviu medine 1289 m Vokieciu ordinas jos vietoje pastate Skalvos pilį Schalauerburg kuria 1293 m apgule lietuviu kariai 1406 1410 m pastatyta murine pilis 1411 m buvo apgulta Ramauto Valimantaicio vedamu zemaiciu Po Vokieciu ordino sekuliarizacijos pilis buvo įtraukta į Prusijos kunigaikstystes sudetį ir 1552 m jai suteiktos Kulmo miesto teises 1565 m pastatyta renesansine 1755 m nauja rotuse 1805 m pilies rumuose atidarytas popieriaus fabrikas po 1876 m gaisro nugriautas ju vietoje pastatytas kalkiu fabrikas 1807 m Nemune salia miesto ant pluduriuojancio plausto pasirasyta Tilzes taika XIX a nutiestas ir Klaipedos Tilzes gelezinkelis Tilzes miestieciu evangeliku liuteronu baznycioje pastatyta po 1525 m apie 1536 m įvestos lietuviskos pamaldos pamokslus sake J Tartyla ir kiti Ja nugriovus 1610 m pastatyta vadinamoji Vokieciu baznycia vok Deutsche Kirche arba Miesto baznycia vok Stadtkirche Paskutinį karta lietuviskos pamaldos joje įvyko 1944 m pabaigoje artejant frontui Tilzes Lietuviu baznycia arba Kaimo baznycia vok Landkirche veike nuo 1757 m iki 1945 m XIX a Spaudos draudimo metais Tilzeje buvo spausdinama lietuviska literatura is kur knygnesiai ja nesdavo į rusu valdyta Lietuvos dalį Tilze tuo metu valde Vokietija 1896 m balandzio 1 d Tilzes miestas buvo atskirtas is Tilzes apskrities ir įgijo atskiros apskrities teises 1918 m lapkricio 30 d mieste Mazosios Lietuvos Tautines Tarybos nariu buvo priimtas Tilzes aktas reikalaujantis prijungti Mazaja Lietuva prie Lietuvos valstybes 1944 m rudenį Tilze subombarduota Nukentejusi kataliku baznycia 1983 m spalį susprogdinta 1989 m Tilzeje įkurta Tilzes miesto Vyduno lietuviu kulturos draugija 1996 m atkurta Lietuviu kulturos draugija Birute kuri 1998 2012 m miesto lietuviams leido laikrastį Naujoji ausra 1998 m Tilzes kataliku parapijoje įsteigta lietuviska sekmadienine mokykla nuo 2000 m veikusi Kristaus Prisikelimo baznycioje Nuo XX a 10 to desimtmecio Tilzes 3 pagrindineje mokykloje veikia lietuviu kalbos ir etnokulturos fakultatyvas vaiku darzelyje Rodniciok lietuviska grupe GyventojaiZymus zmones Vydunas 1868 1953 1892 m atsikraustes į Tilze ir pragyvenes iki 1944 m spalio 2 d kai persikele į Naujuosius Kursius ir is ten 1945 m evakavosi Vokietijon Ludwig Karl James Aegidi politikas ir publicistas Paul Gotthilf Reinhold Baumgarten architektas aktore Johannes Bobrowski rasytojas Carl Brinkmann sociologas Ernst Cohn Wiener meno istorikas Klaus Endruweit naciu gydytojas Hans von Felgenhauer karo rasytojas Edgar Froese muzikines grupes Tangerine Dream įkurejas muzikines roko grupes Steppenwolf Stepiu vilkas muzikantas Armin Muller Stahl Vokietijos ir JAV kino aktorius SaltiniaiLietuviski tradiciniai vietovardziai Gudijos Karaliauciaus krasto Latvijos ir Lenkijos sud Marija Razmukaite Aiste Pangonyte Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01488 2 psl 56 83 Pasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Tilze Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 03 31 Tilze Mazosios Lietuvos enciklopedija tikrinta 2024 03 31 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1986 psl 394 Tilze Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 282 Tilze Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 728 psl Istoricheskaya spravka o rukovoditelyah goroda Sovetska Depsov ru tikrinta 2025 02 21 Tilze Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas II tomas L Z Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2016 ISBN 978 5 420 01765 4 psl 1012 Tilze Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 293 Tilze Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 323 333NuorodosTilze Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 282 333Tilze Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 728 734 psl Miesto istorija Archyvuota kopija 2009 04 04 is Wayback Machine projekto Miesto puslapiai Archyvuota kopija 2009 01 23 is Wayback Machine projekto Sovetsk Prussia39 ru Vytautas Kutkevicius Juoda pilnatis virs Tilzes istorinis romanas Sakiai Medvetas 2006 103 p iliustr ISBN 9955 469 33 1