Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Klaipėdos Tilžės geležinkelisVietaŠalys Lietuva RusijaMiestaiKlaipėda Šilutė TilžėPagrindinė informacijaOperatoriusLietu

Klaipėdos–Tilžės geležinkelis

  • Pagrindinis puslapis
  • Klaipėdos–Tilžės geležinkelis
Klaipėdos–Tilžės geležinkelis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Klaipėdos–Tilžės geležinkelis
Vieta
Šalys Lietuva,  Rusija
MiestaiKlaipėda – Šilutė – Tilžė
Pagrindinė informacija
OperatoriusLietuvos geležinkeliai
Statybų pradžia1872 m.
Atidarymas1875 m.
Techninė informacija
Vėžė1520 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti •  • redaguoti

Klaipėdos–Tilžės geležinkelis – geležinkelis, nutiestas XIX a. 2-oje pusėje Klaipėdos krašte kaip 1435 mm vėžės geležinkelis, sujungęs Klaipėdą su Tilže ir likusios Vokietijos imperijos geležinkeliais. Pirmasis Klaipėdos krašto geležinkelis.

Istorija

Klaipėdoje (Memelyje) geležinkelis atsirado vėlai – tik 1875 m. Palyginimui, pradėjo veikti 1857 m., – 1860 m. Klaipėda buvo pailgo Klaipėdos krašto akligalyje ir investuotojai abejojo, ar atsiras pakankamai keleivių bei krovinių šiai atkarpai. Tąkart spaudoje įsiplieskė intensyvios diskusijos tarp krovinių gabenimo upėmis ir geležinkeliu šalininkų. Pirmasis būdas buvo lėtesnis ir pigesnis, o antrasis (geležinkeliu) – greitesnis, bet brangesnis.

1860 m. atidarytas (Prūsijos Ostbano atšaka). Taip atsirado geležinkelio susisiekimas tarp dviejų valstybių – Rusijos ir Vokietijos – pasienio geležinkelių stočių Virbalyje (Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario) ir Eitkūnų. Tada Karaliaučiaus uostas ėmė gauti geležinkelio krovinius (daugiausiai Ukrainos javus ir kitą žemės ūkio produkciją iš Kauno gubernijos) ir visai nebuvo suinteresuotas dalintis jais su savo konkurentu Klaipėdos uostu. Klaipėdos krašto verslininkai ir miesto taryba buvo pasiruošusi nemokamai skirti žemę Įsruties–Tilžės geležinkelio bendrovei, kad ji nutiestų Tilžės–Klaipėdos ruožą. Be to, apskrities valdžia buvo pasiruošusi nemokamai suteikti žemę geležinkeliui ir išpirkti obligacijų už 100 tūkst. talerių. Dar 20 tūkst. talerių obligacijas nutarė išpirkti ir Šilutės apskritis. Be to, Prūsijos vyriausybė taip pat išsakė palaikymą naujam geležinkeliui ir buvo pasirengusi padengti didžiąją dalį tilto per Nemuną ties Tilžę išlaidų – su sąlyga, kad Rusijos vyriausybė po to leis geležinkeliais sujungti Klaipėdos uostą su Liepoja ir Ryga. Tačiau Rusija kategoriškai atsisakė ir Tilžės–Klaipėdos planai buvo atidėti.

1865 m. į Tilžę nutiestas . Jo savininkai 1869 m. kreipėsi į Prūsijos vyriausybę dėl Klaipėdos–Tilžės geležinkelio tiesimo privačiomis lėšomis su valstybine garantija. Vyriausybė sutiko, taip pat nutarė padengti tilto per Nemuną statybą ir pažadėjo sumokėti 20 tūkst. už mylią geležinkelio tiesimui. Kova dėl geležinkelio savo didžiausią įkarštį pasiekė 1870 m. vasario 2 d., kai į Klaipėdos uostą įplaukė laivas su 1000 t bėgių, skirtų Liepojos–Romnų geležinkeliui. Taip Rusijos imperijos uostas Liepoja gavo geležinkelį 5 metais anksčiau nei jos konkurentas Klaipėda – buvo nutiestas Liepojos–Kaišiadorių geležinkelis.

Pabaigusi karą su Prancūzija, Vokietijos imperija sugrįžo prie Tilžės–Klaipėdos geležinkelio. 1872 m. kovo 4 d. jo projektą patvirtino landtago aukštieji rūmai, kurie sutiko skirti 5,8 mln. talerių geležinkelio tiesimui. 1874 m. pavasarį prasidėjo tiesimo darbai.

Sudėtingiausia dalis – tiltai per Nemuną (Tilžės geležinkelio tiltas) ir senvages kertantys Užlenkio senvagės geležinkelio tiltas ir Velnežerio geležinkelio tiltas. Bendras trijų tiltų ilgis siekė 1315,3 m ir kainavo 5,6 mln. Vokietijos markių. 1874 m. pastatytas Klaipėdos geležinkelio tiltas per Dangę prie Joniškės kapinių. 1875 m. birželio 1 d. prasidėjo eismas tarp Pagėgių ir Klaipėdos (86 km), kadangi tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas. Rudenį užbaigta visa linija ir prasidėjo eismas tarp Tilžės ir Klaipėdos, kadangi spalio 1 d. atidarytas ruožas Pagėgiai–Tilžė (6 km). Bendra darbų kaina siekė 7,25 mln. talerių.1876 m. nutiesti bėgiai į Klaipėdos uostą.

Konkurencija su Karaliaučiaus uostu buvo aštri ir sunkiai įveikiama: nuo Įsruties iki Karaliaučiaus buvo 91 km, o nuo Įsruties iki Klaipėdos – 148 km. Taigi, Karaliaučiaus uostas turėjo geografinius privalumus gauti eksportuojamus Rusijos krovinius. Be to, Įsruties–Tilžės atkarpą eksploatavo anglų geležinkelio bendrovė, kurios kainų politika varžė krovinių gabenimą į Klaipėdą. Reikalai šiek tiek pagerėjo 1884 m., kai ši linija buvo suvalstybinta, bet galutinai problema taip ir nebuvo panaikinta.

Keleivių skaičius pamažu augo: jei 1876 m. Klaipėdos geležinkelio stotis aptarnavo 36 tūkst., tai 1899 m. – jau 80 tūkst. važiuojančių. 1892 m. nutiestas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis, 1915 m. – Bajorų–Priekulės geležinkelis.

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, pagal Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir jį laikinai administravo Prancūzija. Geležinkelis liko Vokietijos nuosavybe ir jį toliau eksploatavo Vokietijos geležinkeliai. 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, geležinkelio liniją iki sienos su Vokietija perėmė Lietuva. 1939 m. Vokietijai vėl užėmus Klaipėdos kraštą, geležinkelis tapo Vokietijos Reicho geležinkelių dalimi. Klaipėdos–Tilžės geležinkelis gyvavo iki pat 1945 m., kai Raudonoji armija užėmė Klaipėdos kraštą. Visas išlikęs šio geležinkelio ūkis atiteko Lietuvos TSR geležinkeliui (TSRS sudėtyje), vėliau Pabaltijo geležinkeliui. Dabar linija iki sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi priklauso Lietuvai.

Šaltiniai

  1. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 89
  2. Johannes Sembritzki. Geschichte des Kreises Heydekrug. – Memel, im Auftrage des Kreisausschusses verfaßt von J. Sembritzki und Artur Bittens, 1920. // psl. 242
  3. L. Sochaczewer. Memel der Hafen von Litauen. – Berlin, 1918. // psl. 45
  4. Königliche Eisenbahndirektion zu Königsberg i. Preußen. Zeittafel: Errichtungen – Beyeichnungen – Auflösungen. BahnStatistik.de (tikrinta 2023-08-07).
  5. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 90

Nuorodos

  • Geležinkelis Tilžė–Klaipėda (Miestai.net)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 19:07

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos–Tilžės geležinkelis, Kas yra Klaipėdos–Tilžės geležinkelis? Ką reiškia Klaipėdos–Tilžės geležinkelis?

Klaipedos Tilzes gelezinkelisVietaSalys Lietuva RusijaMiestaiKlaipeda Silute TilzePagrindine informacijaOperatoriusLietuvos gelezinkeliaiStatybu pradzia1872 m Atidarymas1875 m Technine informacijaVeze1520 mm vezeInfolentele ziureti redaguoti Klaipedos Tilzes gelezinkelis gelezinkelis nutiestas XIX a 2 oje puseje Klaipedos kraste kaip 1435 mm vezes gelezinkelis sujunges Klaipeda su Tilze ir likusios Vokietijos imperijos gelezinkeliais Pirmasis Klaipedos krasto gelezinkelis IstorijaTilzes gelezinkelio stotis 1910 m Klaipedoje Memelyje gelezinkelis atsirado velai tik 1875 m Palyginimui pradejo veikti 1857 m 1860 m Klaipeda buvo pailgo Klaipedos krasto akligalyje ir investuotojai abejojo ar atsiras pakankamai keleiviu bei kroviniu siai atkarpai Takart spaudoje įsiplieske intensyvios diskusijos tarp kroviniu gabenimo upemis ir gelezinkeliu salininku Pirmasis budas buvo letesnis ir pigesnis o antrasis gelezinkeliu greitesnis bet brangesnis 1860 m atidarytas Prusijos Ostbano atsaka Taip atsirado gelezinkelio susisiekimas tarp dvieju valstybiu Rusijos ir Vokietijos pasienio gelezinkeliu stociu Virbalyje Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelio atsaka is Lentvario ir Eitkunu Tada Karaliauciaus uostas eme gauti gelezinkelio krovinius daugiausiai Ukrainos javus ir kita zemes ukio produkcija is Kauno gubernijos ir visai nebuvo suinteresuotas dalintis jais su savo konkurentu Klaipedos uostu Klaipedos krasto verslininkai ir miesto taryba buvo pasiruosusi nemokamai skirti zeme Įsruties Tilzes gelezinkelio bendrovei kad ji nutiestu Tilzes Klaipedos ruoza Be to apskrities valdzia buvo pasiruosusi nemokamai suteikti zeme gelezinkeliui ir ispirkti obligaciju uz 100 tukst taleriu Dar 20 tukst taleriu obligacijas nutare ispirkti ir Silutes apskritis Be to Prusijos vyriausybe taip pat issake palaikyma naujam gelezinkeliui ir buvo pasirengusi padengti didziaja dalį tilto per Nemuna ties Tilze islaidu su salyga kad Rusijos vyriausybe po to leis gelezinkeliais sujungti Klaipedos uosta su Liepoja ir Ryga Taciau Rusija kategoriskai atsisake ir Tilzes Klaipedos planai buvo atideti 1865 m į Tilze nutiestas Jo savininkai 1869 m kreipesi į Prusijos vyriausybe del Klaipedos Tilzes gelezinkelio tiesimo privaciomis lesomis su valstybine garantija Vyriausybe sutiko taip pat nutare padengti tilto per Nemuna statyba ir pazadejo sumoketi 20 tukst uz mylia gelezinkelio tiesimui Kova del gelezinkelio savo didziausia įkarstį pasieke 1870 m vasario 2 d kai į Klaipedos uosta įplauke laivas su 1000 t begiu skirtu Liepojos Romnu gelezinkeliui Taip Rusijos imperijos uostas Liepoja gavo gelezinkelį 5 metais anksciau nei jos konkurentas Klaipeda buvo nutiestas Liepojos Kaisiadoriu gelezinkelis Pabaigusi kara su Prancuzija Vokietijos imperija sugrįzo prie Tilzes Klaipedos gelezinkelio 1872 m kovo 4 d jo projekta patvirtino landtago aukstieji rumai kurie sutiko skirti 5 8 mln taleriu gelezinkelio tiesimui 1874 m pavasarį prasidejo tiesimo darbai Sudetingiausia dalis tiltai per Nemuna Tilzes gelezinkelio tiltas ir senvages kertantys Uzlenkio senvages gelezinkelio tiltas ir Velnezerio gelezinkelio tiltas Bendras triju tiltu ilgis sieke 1315 3 m ir kainavo 5 6 mln Vokietijos markiu 1874 m pastatytas Klaipedos gelezinkelio tiltas per Dange prie Joniskes kapiniu 1875 m birzelio 1 d prasidejo eismas tarp Pagegiu ir Klaipedos 86 km kadangi tiltas per Nemuna dar nebuvo baigtas Rudenį uzbaigta visa linija ir prasidejo eismas tarp Tilzes ir Klaipedos kadangi spalio 1 d atidarytas ruozas Pagegiai Tilze 6 km Bendra darbu kaina sieke 7 25 mln taleriu 1876 m nutiesti begiai į Klaipedos uosta Konkurencija su Karaliauciaus uostu buvo astri ir sunkiai įveikiama nuo Įsruties iki Karaliauciaus buvo 91 km o nuo Įsruties iki Klaipedos 148 km Taigi Karaliauciaus uostas turejo geografinius privalumus gauti eksportuojamus Rusijos krovinius Be to Įsruties Tilzes atkarpa eksploatavo anglu gelezinkelio bendrove kurios kainu politika varze kroviniu gabenima į Klaipeda Reikalai siek tiek pagerejo 1884 m kai si linija buvo suvalstybinta bet galutinai problema taip ir nebuvo panaikinta Keleiviu skaicius pamazu augo jei 1876 m Klaipedos gelezinkelio stotis aptarnavo 36 tukst tai 1899 m jau 80 tukst vaziuojanciu 1892 m nutiestas Klaipedos Bajoru gelezinkelis 1915 m Bajoru Priekules gelezinkelis Vokietijai pralaimejus Pirmajį pasaulinį kara pagal Versalio taikos sutartį Klaipedos krastas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir jį laikinai administravo Prancuzija Gelezinkelis liko Vokietijos nuosavybe ir jį toliau eksploatavo Vokietijos gelezinkeliai 1923 m Klaipedos krasta prijungus prie Lietuvos gelezinkelio linija iki sienos su Vokietija pereme Lietuva 1939 m Vokietijai vel uzemus Klaipedos krasta gelezinkelis tapo Vokietijos Reicho gelezinkeliu dalimi Klaipedos Tilzes gelezinkelis gyvavo iki pat 1945 m kai Raudonoji armija uzeme Klaipedos krasta Visas islikes sio gelezinkelio ukis atiteko Lietuvos TSR gelezinkeliui TSRS sudetyje veliau Pabaltijo gelezinkeliui Dabar linija iki sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi priklauso Lietuvai SaltiniaiG I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 89 Johannes Sembritzki Geschichte des Kreises Heydekrug Memel im Auftrage des Kreisausschusses verfasst von J Sembritzki und Artur Bittens 1920 psl 242 L Sochaczewer Memel der Hafen von Litauen Berlin 1918 psl 45 Konigliche Eisenbahndirektion zu Konigsberg i Preussen Zeittafel Errichtungen Beyeichnungen Auflosungen BahnStatistik de tikrinta 2023 08 07 G I Kosakovskij Gerasimas Kosakovskis Zheleznye dorogi Litvy Lietuvos gelezinkeliai Vilnius Mokslas 1975 psl 90NuorodosGelezinkelis Tilze Klaipeda Miestai net

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Kalnų Badachšanas

  • Liepa 15, 2025

    Kalniškių piliakalnis

  • Liepa 16, 2025

    Kalninė redunka

  • Liepa 16, 2025

    Kalnaberžė

  • Liepa 15, 2025

    Kalifornijos valstija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje