Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karalienės Luizės tiltasTiltas nuo Tilžės Rusija Karalienės Luizės tiltas 55 05 02 š pl 21 54 22 r ilg 55 0839 š pl 21 9
Karalienės Luizos tiltas
| Karalienės Luizės tiltas | |
|---|---|
| Tiltas nuo Tilžės (Rusija) | |
Karalienės Luizės tiltas | |
| Vieta | Tilžė-Panemunė |
| Kerta | Nemuną |
| Ilgis | 416,3 m |
| Aukštis | 11,4 m |
| Pastatytas | 1907 m. spalio 18 d. |
| Konstrukcija | Sijinis tiltas |
Karalienės Luizės tiltas (vok. Königin-Luise-Brücke, rus. Мост королевы Луизы) – automobilių kelio tiltas per Nemuną Lietuvos ir Rusijos pasienyje tarp Panemunės ir Tilžės miestų. Ilgis – 416,3 m. Pavadintas Prūsijos karalienės Luizės vardu. Priklauso Rusijos Federacijai.
Priešistorė
Jau nuo Kryžiuočių ordino laikų ši vieta ties Tilže buvo svarbus transporto kelių susikirtimo mazgas. Viena transporto arterija buvo pati Nemuno upė, kita – kelias iš Prūsos į Lietuvą, kuriame ties Tilže buvo nepavojinga persikėlimo per upę vieta. Žemiau to padaryti nebuvo įmanoma dėl užpelkėjusio Nemuno žemupio, o aukščiau Tilžės toliau keliauti trukdė statūs dešiniakrančiai upės šlaitai.
Tiek Lietuva, tiek Kryžiuočių ordinas visiškai nepageidavo turėti čia tiltą, nes juo į kitą krantą galima buvo perkelti priešo kariuomenę, todėl keleivių poreikiams tenkinti veikdavo tik perkėla. Pirmąją tokią perkėlą Prūsijos hercogas Albrechtas įsakė įrengti 1600 m. Gana greitai jos pajėgumų ėmė nebepakakti ir Tilžės miestas paprašė hercogo leisti veikti dar vienai, vadinamajai „miesto perkėlai“. Visgi ir abi minėtos perkėlos nesugebėdavo perkelti išaugusio prekeivių srauto, ypač žiemą, kai dėl apledėjusios upės perkėlų darbą tekdavo nutraukti. Tada per upę keldavosi ledu. Padėtį išgelbėti galėjo tik stacionarus statinys.
Pirmas tiltas pastatytas dar XVI a., bet buvo išardytas 1678 m., kai švedų kariuomenė artėjo Tilžės link. Per rusai užėmė Prūsiją ir išbuvo joje ketverius metus. Prekybiniams ir, visų pirma, militaristiniams poreikiams tenkinti Rusijos imperijos kariuomenė įrengė plaustinį tiltą, o 1762 m. traukdamasi sugriovė.
Visgi Tilžės gyventojai jau buvo spėję pajusti tilto privalumus ir ėmė prašyti Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo leisti pastatyti per Nemuną stacionarų tiltą. Toks 340 metrų ilgio, besiremiantis į 36 pontonus tiltas buvo atidarytas 1767 m. Juo iš garsiojo Tilžės jomarko lietuvininkai veždavosi amatininkų gaminius į dešiniakrantę Mažąją Lietuvą, iš užliejamųjų Nemuno pievų Tilžės apylinkių ūkininkai gabendavosi šieną sau ir skaitlingoms kareivių įguloms mieste.
Eismą naujuoju tiltu tekdavo dukart per dieną stabdyti: reikėdavo praleisti susikaupusius sielius, baidokus ir kitus laivus. Prieš prasidedant žiemai, tiltą išardydavo ir iki pavasario sandėliuodavo Tilželės upės žiotyse. Tuomet perkėlą per upę rogėmis, o per ižą – ir laiveliais – organizuodavo Prūsijos Karališkasis paštas. Potvynių metu eismas sustodavo visiškai. Siekiant sutrukdyti persikelti Napoleono kariaunai per Nemuną 1807 m. jis buvo sudegintas.
Prasidėjus geležinkelių statybos erai, Klaipėdos–Tilžės geležinkeliui reikėjo tilto per Nemuną – toks plieno konstrukcijų inžinerinis statinys buvo pradėtas naudoti 1875 m. Ant jo, šalia geležinkelio bėgių, buvo įrengtas ir šaligatvis pėstiesiems, tad persikėlimas per Nemuną šiek tiek palengvėjo.
Statyba ir eksploatavimas
Prasidėjęs XX a. aiškiai reikalavo naujo modernaus persikėlimo per Nemuną. Tik taip buvo galima patenkinti išaugusius laivininkystės, antžeminio transporto, pašto ir prekybos poreikius tarp Vakarinės Lietuvos, Kuršo ir Vokietijos rytinės dalies. Lietuvininkų visuomenės veikėjas Martynas Jankus Ragainės apskrityje surinko daug gyventojų parašų ir kreipėsi į Prūsijos Susisiekimo ministeriją. Tilžės (jam tąkart priklausė ir kairėje Nemuno pusėje esantis miesto centras, ir dešinėje pusėje išsidėstęs Užnemunės rajonas, dabartinis Panemunės miestas) burmistro Polio pastangų dėka 1904 m. vėlų rudenį prasidėjo statybos.
Suprojektuoti septyni granito taurai, kuriems nebuvo baisūs Nemuno ledonešiai ir pamatų paplovimas upės srove. Ant jų gulė trys 19 metrų aukščio metalinės santvaros, kiekviena po 105 metrus.
Ketvirtoji 12 metrų anga buvo skirta praplaukiantiems per Nemuną laivams – jos perdanga buvo pakeliama per vieną minutę pirmojoje tilto atramoje esančiais mechanizmais. Bendras tilto ilgis 416 m, važiuojamoji dalis – 7,2 m pločio, įrengta ant plieninio denginio su keliasluoksniu lentų paklotu ant jo, be to, supilti ir sutvirtinti prietilčio pylimai. Tai buvo stiliaus statinys, virš jo portalo iškeltas Prūsijos karalienės Luizės bareljefas su užrašu Karalienės Luizės tiltas.
Tilto atidarymo data sutapo su Luizės apsilankymo Tilžėje šimtmečiu, todėl pavadintas jos vardu. Kainavęs iždui 1,8 milijonus markių, jis iškilmingai atidarytas 1907 m. spalio 18 d. Į atidarymo iškilmes atvyko pats Prūsijos princas Frydrichas Vilhelmas. Lygiai dvyliktą valandą, giedant chorams, tilto viduryje miesto valdininkai kartu su princu paskelbė, kad tiltas pradeda veikti. Atidarymo ceremoniją buvo galima stebėti iš laivelių. Įvykiui prisiminti išleistas penkių centimetrų skersmens medalis su karalienės portretu vienoje ir tilto vaizdu kitoje pusėje.
Dviejų Rytprūsių regionų sujungimas Karalienės Luizės tiltu paskatino ekonominį augimą, bet jis tęsėsi neilgai, nes netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Siekiant išvengti rusų kariuomenės įsiveržimo į Rytų Prūsiją iš šiaurės, nutarta tiltą susprogdinti, ir tik miesto burmistro pastangomis jis išliko. Rusai vis tiek įžengė į Tilžę ir traukdamiesi jau norėjo išsprogdinti tiltą, bet hauptmano Flečerio vadovaujami vokiečių kareiviai sutrukdė tai įvykdyti.
Klaipėdos kraštui atitekus Lietuvai, tiltą kirto tarpvalstybinė siena, jame buvo iškelti dviejų šalių herbai: Lietuvos Vytis ir Vokietijos Erelis. Didesnė tilto dalis atiteko Vokietijai, mažesnioji – Lietuvai. Pagal 1928 m. sausio 29 d. tarpvalstybinę sutartį siena ėjo Nemuno farvateriu, maždaug tilto viduriu. Gyvas eismas tiltu išliko. 1914 m. tiltu papildomai buvo nutiesti bėgiai Tilžės–Mikytų siaurajam geležinkeliui.
Vokietija ir Lietuvos Respublika pasirašė pasienio susisiekimo sutartį. Pagal ją, gyvenantys abipus valstybinės sienos 30 kilometrų ruože galėjo be vizų keliauti į kaimyninę šalį. Iš Nemuno dešiniojo kranto į Tilžę valstiečiai keliaudavo nusipirkti retesnių pramoninių prekių, važiuodavo vežimai su šienu (daugelis Tilžės apylinkių ūkininkų šienaudavo Klaipėdos krašte). Tilžiškiai Lietuvoje pirkdavo pigesnį sviestą, mėsos gaminius, eidavo apsikirpti. Ties tilto pradžia kabojo lentelė su užrašais vokiečių ir lietuvių kalbomis, kuri reikalavo jį pervažiuoti iš lėto, prisilaikant atstumo tarp vežimų ir automobilių (buvo baiminamasi sukelti rezonansą ir taip pakenkti tilto konstrukcijoms).
Nepatenkinti Klaipėdos krašto priklausomybe Lietuvai, tilžiškiai 1935 m. ant Karalienės Luizės tilto pakorė ir sudegino žemaičio (t. y. lietuvio) iškamšą. Ankstų 1939 m. kovo 23 d. rytą per tiltą į Lietuvą įžengė hitlerinės kariuomenės daliniai – buvo užgrobtas Klaipėdos kraštas. Netrukus juo jau riedėjo tankai ir kariniai sunkvežimiai – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Sunaikinimas ir atstatymas
1944 m. spalio 24 d. tiltą susprogdino besitraukiantys Vermachto 6-osios tankų divizijos minuotojai, į Nemuną sukrito visos metalinės konstrukcijos. Raudonajai armijai toliau žygiuojant Berlyno link, atstatyti tiltą buvo gyvybiškai svarbu. Per trumpą laiką aplinkiniuose miškuose supjautos konstrukcijos ir suremtas medinis tiltas, kuris prastovėjo neilgai – jį 1946 m. pavasarį nunešė potvynio ledai.
Per Nemuną ties Tilže reikėjo tvirtesnių konstrukcijų tilto. Buvo pakviesti Kijevo suvirinimo instituto specialistai, kurie supjaustė iš vandens kyšančias metalinių santvarų liekanas. Išbetonuotos papildomos tilto atramos. Trys tūkstančiai kariškių-transportininkų ruošė medines konstrukcijas ir pabėgius. Rąstai buvo kertami Trapėnų miškuose, gabenami į Tilžę ir čia supjaunami Kryžiuočių ordino bažnyčioje įrengtoje lentpjūvėje.
1947 m. liepos mėn. ant naujai išbetonuotų ir sutvirtintų senųjų taurų buvo atstatytas medinis tiltas, o 1965 m. jis perdengtas gelžbetoninėmis konstrukcijomis. Dar 1964 m. sovietai nuo tilto nuėmė visus „fašistinius“ simbolius, o Karalienės bareljefą ant išlikusio pietinio portalo pakeitė Sovietų Sąjungos herbas. Vietoj tilto atidarymo datos užrašyta nauja – 1947 m. (medinio tilto statybos) data.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jis vėl tapo valstybinės sienos perėjimo punktu, abiejose tilto galuose įsikūrė muitinių terminalai. Europos Sąjunga jam suteikė dar ir „Taikos tilto“ vardą. Apie tai byloja užrašas ant akmens rusų, anglų ir lietuvių kalbomis Rusijos Federacijai priklausančiame krante.
Restauravimas
1992–1993 m. Klaipėdos projektavimo institutas parengė tilto dalinio restauravimo projektą: numatyta atkurti portalo originalų vaizdą su buvusia ikikarine puošyba, atstatyti dviejų namelių stogus, baliustradą.
Firma „Viaduktas“ iš Lietuvos išliejo naują asfalto dangą, atnaujino šaligatvius ir turėklus. Įrengtas apšvietimas. 2003 m. ant pietinio portalo atkurtas karalienės Luizės bareljefas – kai kurios jo detalės ir kitos tilto konstrukcijų liekanos buvo rastos Nemuno dugne ir pagal jas bareljefą išliejo Sankt Peterburgo dirbtuvės „Ekorem“. Jis grįžo į savąją vietą ant bronzinio ornamentuoto kartušo su skydu, bet senasis užrašas – Karalienės Luizės tiltas – taip ir liko neatkurtas.
Panemunės–Tilžės ruože, apie du km į rytus nuo senojo tilto, pastatytas naujas 300 m ilgio tiltas. Po naujojo tilto atidarymo Karalienės Luizės tiltas taps pėsčiųjų, dviratininkų ir maršrutinių autobusų eismui skirtu tiltu.
Šaltiniai
Literatūra
- Mažosios Lietuvos Enciklopedija. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. T. 1, 2000.
- Hans Dzíeran. Der Brückenschlag über den Memelstrom Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.. Heimatrundbrief „Land an der Memel“ Nr. 80/2007
- Rutman I. Iz Sovietska v Tilzit. – Sovietsk, 1993.
| Artimiausi tiltai per Nemuną | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Karalienės Luizės tiltas | pasroviui: |
| Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas | Tilžės geležinkelio tiltas | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karalienės Luizos tiltas, Kas yra Karalienės Luizos tiltas? Ką reiškia Karalienės Luizos tiltas?
Karalienes Luizes tiltasTiltas nuo Tilzes Rusija Karalienes Luizes tiltas 55 05 02 s pl 21 54 22 r ilg 55 0839 s pl 21 906 r ilg 55 0839 21 906 Karalienes Luizes tiltas Vieta Tilze PanemuneKerta NemunaIlgis 416 3 mAukstis 11 4 mPastatytas 1907 m spalio 18 d Konstrukcija Sijinis tiltas Karalienes Luizes tiltas vok Konigin Luise Brucke rus Most korolevy Luizy automobiliu kelio tiltas per Nemuna Lietuvos ir Rusijos pasienyje tarp Panemunes ir Tilzes miestu Ilgis 416 3 m Pavadintas Prusijos karalienes Luizes vardu Priklauso Rusijos Federacijai PriesistoreJau nuo Kryziuociu ordino laiku si vieta ties Tilze buvo svarbus transporto keliu susikirtimo mazgas Viena transporto arterija buvo pati Nemuno upe kita kelias is Prusos į Lietuva kuriame ties Tilze buvo nepavojinga persikelimo per upe vieta Zemiau to padaryti nebuvo įmanoma del uzpelkejusio Nemuno zemupio o auksciau Tilzes toliau keliauti trukde status desiniakranciai upes slaitai Senasis tilto vaizdasTiltas Panemunes puseje 1937 m papuostas Lietuvos herbu Tiek Lietuva tiek Kryziuociu ordinas visiskai nepageidavo tureti cia tilta nes juo į kita kranta galima buvo perkelti prieso kariuomene todel keleiviu poreikiams tenkinti veikdavo tik perkela Pirmaja tokia perkela Prusijos hercogas Albrechtas įsake įrengti 1600 m Gana greitai jos pajegumu eme nebepakakti ir Tilzes miestas paprase hercogo leisti veikti dar vienai vadinamajai miesto perkelai Visgi ir abi minetos perkelos nesugebedavo perkelti isaugusio prekeiviu srauto ypac ziema kai del apledejusios upes perkelu darba tekdavo nutraukti Tada per upe keldavosi ledu Padetį isgelbeti galejo tik stacionarus statinys Pirmas tiltas pastatytas dar XVI a bet buvo isardytas 1678 m kai svedu kariuomene artejo Tilzes link Per rusai uzeme Prusija ir isbuvo joje ketverius metus Prekybiniams ir visu pirma militaristiniams poreikiams tenkinti Rusijos imperijos kariuomene įrenge plaustinį tilta o 1762 m traukdamasi sugriove Visgi Tilzes gyventojai jau buvo speje pajusti tilto privalumus ir eme prasyti Prusijos karaliaus Frydricho Didziojo leisti pastatyti per Nemuna stacionaru tilta Toks 340 metru ilgio besiremiantis į 36 pontonus tiltas buvo atidarytas 1767 m Juo is garsiojo Tilzes jomarko lietuvininkai vezdavosi amatininku gaminius į desiniakrante Mazaja Lietuva is uzliejamuju Nemuno pievu Tilzes apylinkiu ukininkai gabendavosi siena sau ir skaitlingoms kareiviu įguloms mieste Eisma naujuoju tiltu tekdavo dukart per diena stabdyti reikedavo praleisti susikaupusius sielius baidokus ir kitus laivus Pries prasidedant ziemai tilta isardydavo ir iki pavasario sandeliuodavo Tilzeles upes ziotyse Tuomet perkela per upe rogemis o per iza ir laiveliais organizuodavo Prusijos Karaliskasis pastas Potvyniu metu eismas sustodavo visiskai Siekiant sutrukdyti persikelti Napoleono kariaunai per Nemuna 1807 m jis buvo sudegintas Prasidejus gelezinkeliu statybos erai Klaipedos Tilzes gelezinkeliui reikejo tilto per Nemuna toks plieno konstrukciju inzinerinis statinys buvo pradetas naudoti 1875 m Ant jo salia gelezinkelio begiu buvo įrengtas ir saligatvis pestiesiems tad persikelimas per Nemuna siek tiek palengvejo Statyba ir eksploatavimasStatybos Prasidejes XX a aiskiai reikalavo naujo modernaus persikelimo per Nemuna Tik taip buvo galima patenkinti isaugusius laivininkystes antzeminio transporto pasto ir prekybos poreikius tarp Vakarines Lietuvos Kurso ir Vokietijos rytines dalies Lietuvininku visuomenes veikejas Martynas Jankus Ragaines apskrityje surinko daug gyventoju parasu ir kreipesi į Prusijos Susisiekimo ministerija Tilzes jam takart priklause ir kaireje Nemuno puseje esantis miesto centras ir desineje puseje issidestes Uznemunes rajonas dabartinis Panemunes miestas burmistro Polio pastangu deka 1904 m velu rudenį prasidejo statybos Suprojektuoti septyni granito taurai kuriems nebuvo baisus Nemuno ledonesiai ir pamatu paplovimas upes srove Ant ju gule trys 19 metru aukscio metalines santvaros kiekviena po 105 metrus Tarpukaryje pakelus tilto dalį praplaukdavo laivai Ketvirtoji 12 metru anga buvo skirta praplaukiantiems per Nemuna laivams jos perdanga buvo pakeliama per viena minute pirmojoje tilto atramoje esanciais mechanizmais Bendras tilto ilgis 416 m vaziuojamoji dalis 7 2 m plocio įrengta ant plieninio denginio su keliasluoksniu lentu paklotu ant jo be to supilti ir sutvirtinti prietilcio pylimai Tai buvo stiliaus statinys virs jo portalo iskeltas Prusijos karalienes Luizes bareljefas su uzrasu Karalienes Luizes tiltas Tilto atidarymo data sutapo su Luizes apsilankymo Tilzeje simtmeciu todel pavadintas jos vardu Kainaves izdui 1 8 milijonus markiu jis iskilmingai atidarytas 1907 m spalio 18 d Į atidarymo iskilmes atvyko pats Prusijos princas Frydrichas Vilhelmas Lygiai dvylikta valanda giedant chorams tilto viduryje miesto valdininkai kartu su princu paskelbe kad tiltas pradeda veikti Atidarymo ceremonija buvo galima stebeti is laiveliu Įvykiui prisiminti isleistas penkiu centimetru skersmens medalis su karalienes portretu vienoje ir tilto vaizdu kitoje puseje Dvieju Rytprusiu regionu sujungimas Karalienes Luizes tiltu paskatino ekonominį augima bet jis tesesi neilgai nes netrukus prasidejo Pirmasis pasaulinis karas Siekiant isvengti rusu kariuomenes įsiverzimo į Rytu Prusija is siaures nutarta tilta susprogdinti ir tik miesto burmistro pastangomis jis isliko Rusai vis tiek įzenge į Tilze ir traukdamiesi jau norejo issprogdinti tilta bet hauptmano Flecerio vadovaujami vokieciu kareiviai sutrukde tai įvykdyti Tarpukaryje Tilziskiai laukia leidimo eiti apsipirkti į Lietuvos puse Klaipedos krastui atitekus Lietuvai tilta kirto tarpvalstybine siena jame buvo iskelti dvieju saliu herbai Lietuvos Vytis ir Vokietijos Erelis Didesne tilto dalis atiteko Vokietijai mazesnioji Lietuvai Pagal 1928 m sausio 29 d tarpvalstybine sutartį siena ejo Nemuno farvateriu mazdaug tilto viduriu Gyvas eismas tiltu isliko 1914 m tiltu papildomai buvo nutiesti begiai Tilzes Mikytu siaurajam gelezinkeliui Tiltas 1930 m Vokietija ir Lietuvos Respublika pasirase pasienio susisiekimo sutartį Pagal ja gyvenantys abipus valstybines sienos 30 kilometru ruoze galejo be vizu keliauti į kaimynine salį Is Nemuno desiniojo kranto į Tilze valstieciai keliaudavo nusipirkti retesniu pramoniniu prekiu vaziuodavo vezimai su sienu daugelis Tilzes apylinkiu ukininku sienaudavo Klaipedos kraste Tilziskiai Lietuvoje pirkdavo pigesnį sviesta mesos gaminius eidavo apsikirpti Ties tilto pradzia kabojo lentele su uzrasais vokieciu ir lietuviu kalbomis kuri reikalavo jį pervaziuoti is leto prisilaikant atstumo tarp vezimu ir automobiliu buvo baiminamasi sukelti rezonansa ir taip pakenkti tilto konstrukcijoms Tiltas nuo Lietuvos puses Uz jo TilzeTiltas is Rusijos puses Nepatenkinti Klaipedos krasto priklausomybe Lietuvai tilziskiai 1935 m ant Karalienes Luizes tilto pakore ir sudegino zemaicio t y lietuvio iskamsa Ankstu 1939 m kovo 23 d ryta per tilta į Lietuva įzenge hitlerines kariuomenes daliniai buvo uzgrobtas Klaipedos krastas Netrukus juo jau riedejo tankai ir kariniai sunkvezimiai prasidejo Antrasis pasaulinis karas Sunaikinimas ir atstatymas1944 m spalio 24 d tilta susprogdino besitraukiantys Vermachto 6 osios tanku divizijos minuotojai į Nemuna sukrito visos metalines konstrukcijos Raudonajai armijai toliau zygiuojant Berlyno link atstatyti tilta buvo gyvybiskai svarbu Per trumpa laika aplinkiniuose miskuose supjautos konstrukcijos ir suremtas medinis tiltas kuris prastovejo neilgai jį 1946 m pavasarį nunese potvynio ledai Per Nemuna ties Tilze reikejo tvirtesniu konstrukciju tilto Buvo pakviesti Kijevo suvirinimo instituto specialistai kurie supjauste is vandens kysancias metaliniu santvaru liekanas Isbetonuotos papildomos tilto atramos Trys tukstanciai kariskiu transportininku ruose medines konstrukcijas ir pabegius Rastai buvo kertami Trapenu miskuose gabenami į Tilze ir cia supjaunami Kryziuociu ordino baznycioje įrengtoje lentpjuveje 1947 m liepos men ant naujai isbetonuotu ir sutvirtintu senuju tauru buvo atstatytas medinis tiltas o 1965 m jis perdengtas gelzbetoninemis konstrukcijomis Dar 1964 m sovietai nuo tilto nueme visus fasistinius simbolius o Karalienes bareljefa ant islikusio pietinio portalo pakeite Sovietu Sajungos herbas Vietoj tilto atidarymo datos uzrasyta nauja 1947 m medinio tilto statybos data Lietuvai atkurus Nepriklausomybe jis vel tapo valstybines sienos perejimo punktu abiejose tilto galuose įsikure muitiniu terminalai Europos Sajunga jam suteike dar ir Taikos tilto varda Apie tai byloja uzrasas ant akmens rusu anglu ir lietuviu kalbomis Rusijos Federacijai priklausanciame krante Restauravimas1992 1993 m Klaipedos projektavimo institutas parenge tilto dalinio restauravimo projekta numatyta atkurti portalo originalu vaizda su buvusia ikikarine puosyba atstatyti dvieju nameliu stogus baliustrada Firma Viaduktas is Lietuvos isliejo nauja asfalto danga atnaujino saligatvius ir tureklus Įrengtas apsvietimas 2003 m ant pietinio portalo atkurtas karalienes Luizes bareljefas kai kurios jo detales ir kitos tilto konstrukciju liekanos buvo rastos Nemuno dugne ir pagal jas bareljefa isliejo Sankt Peterburgo dirbtuves Ekorem Jis grįzo į savaja vieta ant bronzinio ornamentuoto kartuso su skydu bet senasis uzrasas Karalienes Luizes tiltas taip ir liko neatkurtas Panemunes Tilzes ruoze apie du km į rytus nuo senojo tilto pastatytas naujas 300 m ilgio tiltas Po naujojo tilto atidarymo Karalienes Luizes tiltas taps pesciuju dviratininku ir marsrutiniu autobusu eismui skirtu tiltu Saltiniaihttp www liwa lt lt bridgeLiteraturaVikiteka Karalienes Luizes tiltas vaizdine ir garsine medziagaMazosios Lietuvos Enciklopedija V Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas T 1 2000 Hans Dzieran Der Bruckenschlag uber den Memelstrom Archyvuota kopija 2007 10 12 is Wayback Machine projekto Heimatrundbrief Land an der Memel Nr 80 2007 Rutman I Iz Sovietska v Tilzit Sovietsk 1993 Artimiausi tiltai per Nemunapries srove Karalienes Luizes tiltas pasroviui Panemunes Tilzes aplinkkelio tiltas Tilzes gelezinkelio tiltas