Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tauragės miestas yra vakarų Lietuvoje prie Jūros upės Miestas augo šalia Tauragės dvaro kuris seniau dar buvo vadinamas
Tauragės istorija
Tauragės miestas yra vakarų Lietuvoje, prie Jūros upės. Miestas augo šalia Tauragės dvaro, kuris seniau dar buvo vadinamas Pajūrio dvaru.
Etimologija
Miesto vardas susideda iš dviejų žodžių tauras ir ragas. Pagal padavimą, žmonės čia rasdavę didelius tauro ragus, todėl šią vietą ir pavadino Tauro Ragu. Kitas pavadinimas byloja, jog kunigaikštis Tauragis, Lietuvos valdovo Palemono draugas, atvykęs čia ir pastatė savo vardo pilį, jos vardu pradėta vadinti ir miestą. Dar viena miesto pavadinimo kilmės versija: miesto vietoje buvusi ragų apdirbimo dirbtuvė, o tarp jų ir tauro ragų, taigi čia buvusi taurų raginė. Iš čia atsirado Tauraginė, vėliau sutrumpėjusi iki Tauragės. Dar kita versija teigia, jog amatininkai, apdirbantys tauro ragus, buvo vadinami tauragiais. Žemaičiai tokius vardus tardavo kaip tauregee, dėl to vėliau ir atsirado dabartinis vietovardis Tauragė.
Taip pat Tauragės vardo kilmės ieškoma ir vokiečių kalboje. Vokiškai Tauragė yra Tauroggen. Vokiškai „tau“ reiškia 'rasa', vok. roggen 'rugiai'. Tačiau tai turbūt tėra atsitiktinis žodžių sutapimas.
Tauragės pavadinimo variantai ir Tauragė žemėlapiuose
Tauragė pirmą kartą žemėlapyje pažymėta 1526 metų B. Vanovskio Žemaitijos žemėlapyje. Vėliau - švedų arkivyskupo Olaus Magnus žemėlapyje „Carta Marina“, išleistame 1539 metais Venecijoje (Tauragė pažymėta kaip „Tanragh“). 1562 m. „Tanrach“ pavadinimu pažymėta G. Ruscelli žemėlapyje. „Taungen“ žymima 1570 m. G. Mercatoriaus žemėlapyje, kuris išleistas 1595 m. („Atlas Sive Cosmographiciae Meditationes“). Dar vienas Tauragės pavadinimo variantas - „Tansog“ pažymėtas 1592 m. L. J. Waghenaerio žemėlapyje („Thresoon der Zeevaert“). Tauragė, kaip „Taurogi" pažymėta ir pirmajame originaliame 1613 m. T. Makowskio braižytame Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės (raižė H. Gevritsas, o išleido W. Janszoono Blaeu leidykla). Šis garsus žemėlapis buvo daugybę kartų perleistas ir perdirbtas kitų kartografų. 1659 m. N. Sansonas vyresnysis žemėlapyje pažymėjo „Tauroga/Tauragen“.1691 m. V. M. Coronelli savo žemėlapyje pažymėjo „Taurogi/Tauxagen“. 1697 m. C. Allardas - „Tauragen“. 1753 m. J. B. Homannas „Atlas Compendiarum seu ita dictus Scholasticus...“ taip pat pažymėjo „Tauroga/Tauragen“. Vėlesniuose žemėlapiuose nusistovėjo Tauragen/Taurogen pavadinimas, įmantresnių variacijų nebepastebėta.
Miesto įsikūrimas
Miestas įsikūręs tikrai anksčiau nei yra paminėtas, nes per miesto apylinkes ėjo svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą. Kryžiuočių veržimasis į Lietuvą sustojo tik po Žalgirio mūšio sudarius Melno (1422 m.) ir Torno taikos (1466 m.) sutartis. Kad miesto teritorijoje gyvenama nuo seno liudija akmens amžiaus radiniai (V. Kudirkos gatvėje). XVI a. pradžioje iškilo būtinybė statyti bažnyčią, taigi gyventojų jau tada buvo nemažai.
Pirmą kartą Tauragės vardas paminėtas 1507 m. kovo 21 d. Tuometinis Tauragės valdytojas buvo Vilniaus vaivada Paliatsa Bartošius, tais metais pastatė pirmąją Tauragėje bažnyčią, kartu įsteigė prieglaudą ir mokyklą, ši mokykla – seniausia Žemaitijoje.
Platesnės žinios apie Tauragę yra inventoriaus sąrašuose, sudarinėtuose nuo 1571 metų. Būtent tais metais Tauragės dvaro savininkas padalijo miestą savo vaikams. Tada mieste buvo 37 kiemai, išsidėstę abipus vienos gatvės – aikštės. 1653 metais miesto valdytoju tampa Jonušas Radvila. Jis norėjo sutvarkyti dvarą ir miestelį pertvarkyti į miestą, bet sekančiais metais prasidėjo karas. Radvila buvo priverstas parduoti miestą pulkininkui Gotfridui fon Budolenbrockiui.
1653 m. Tauragėje buvo 40 kiemų: 22 dešinėje ir 18 kairėje. Sklypai sugrupuoti valakais. Miestas užėmė 12 valakų ir dar 4 buvo miško ir ganyklų. Miestelio planas buvo linijinis, namai mediniai, išsidėstę apie vieną gatvę – kelią, kuris vedė iš dvaro į Šilalę (dabartinė Laisvės gatvė). 1667 m. Tauragės dvaras priklausė Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Jonušui Radvilai (su 165 valstiečių dūmais).
Miestelyje buvo turgaus aikštė (dabartinių Laisvės ir Stoties gatvių susikirtimas), kuri užėmė ketvirtį valako ir iš jos išėjo kelias, vedęs į Gaurę ir Jurbarką. Tarp užstatytos gatvės ir Jūros upės buvo evangelikų – liuteronų ir katalikų bažnyčios žemės. Evangelikų bažnyčia buvo medinė, stovėjo ant Jūros upės kranto, kur dabar jai yra pastatytas paminklas J. Tumo – Vaižganto gatvės pradžioje. Katalikų bažnyčia stovėjo turgaus aikštės kampe (dab. – tarp Stoties ir Laisvės gatvių susikirtimo ir Jūros upės. Senosios kapinės buvo nuo senosios bažnyčios iki dabartinės poliklinikos, pakeliui į Šilalę. Miestelyje keturi kiemai priklausė žydams. 1768 metais įkurtos ir žydų kapinės, kurios buvo antrapus gatvės nuo evangelikų – liuteronų kapinių (dab. įmonės „Tauragės regiono keliai“ kiemas). XVII a. viduryje Tauragėje gyveno apie 200 gyventojų.
XVII a. pab. sudegus senajai katalikų bažnyčiai, Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco (1668–1695) rūpesčiu buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, tik ji jau stovėjo arčiau Jūros upės, kur dabar stovi mūrinė bažnyčia. 1567 metais Tauragėje pradėjo veikti LDK muitinė.
XVIII amžius
1700–1721 metais, Šiaurės karo metu Tauragė smarkiai nukentėjo, nes 1699 m. per miestą pražygiavo kariuomenė, padariusi miesteliui daug nuostolių. Miestelio augimą stabdė ir reguliarūs gaisrai: 1780, 1782, 1815, 1836 m. Paskutinysis gaisras padarė daugiausiai žalos, gaisras kilo gegužės mėnesį, jo metu sudegė per 200 pastatų, tarp jų – 1819 metais statyta muitinė su visais sandėliai, paštas (1833 m.), evangelikų bažnyčia (1787 m.). Gaisro nepaliesti liko tik 8 kiemai. Muitinė po gaisro perkelta į dvarą, o carinės valdžios įsakymu sudarytas ir patvirtintas naujas Tauragės miesto statybos projektas. Tačiau Tauragė statoma jau naujoje vietoje, jos vietą nulėmė tiesiamas Tilžės – Rygos plentas. 1836–1844 metais nutiestas Šiaulių – Tauragės ruožas. Plentas aplenkė Tauragės dvarą ir perkėlė miestą upe aukštyn. Tiltas per Jūros upę buvo netradicinio inžinerinio sprendimo statinys, 74,5 m ilgio, metalinis su granitinėmis atramomis, per pirmąjį pasaulinį karą (1915 m.) jis buvo susprogdintas.
XIX amžius
Senosios kapinės buvo apnaikintos, o vėliau ir visai panaikintos, naujosios įsikūrė už senojo miesto (dab. Senosios miesto kapinės Pramonės gatvėje). Naujojo miesto išplanavimas buvo stačiakampis, išliko tik kelios senosios gatvės. 1843 metais pastatoma nauja mūrinė evangelikų – liuteronų bažnyčia, nors ją statyti buvo numatyta tarp dab. pilies ir banko. Prie šios bažnyčios pradedama kurti ir naujoji miesto aikštė (dab. Lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“). 1870 metais apie ją, vakarinėje dalyje, pastatomas namų blokas – dab. Vytauto g. 60. 1844–1847 m. pastatytas mūrinis muitinės pastatas – dabartinė Tauragės pilis. Muitinė duodavo daug pajamų – 1855 metais prekių įvežta už 3 mln. rublių, o išvežta už 9. 1840 metais priešais muitinę pastatytas paštas. Nuo 1841 mieste veikia vaistinė. 1874 m. dabartinių kultūros rūmų vietoje pastatoma mūrinė cerkvė. 1903 metais – mūrinė katalikų bažnyčia. 1889 m. įkuriama gaisrinė. 1910 metais pagal parengtą planą Tauragė visiškai „pastatyta“. Tada Tauragėje buvo apie 500 sklypų.
Tauragė buvo paliesta ir XIX a. sukilimų: per 1830-31 metų sukilimą mieste buvo suorganizuotas sukilėlių būrys vadovaujamas F. Kybarto ir J. Urbonavičiaus, įvyko susirėmimas su kariuomene. 1863 metų sukilimo metu prie Tauragės veikė Jablonskio-Dluskio sukilėlių dalinys. Taip pat kurį laiką miškuose prie Tauragės veikė ir kunigo A. Mackevičiaus vadovaujama sukilėlių rinktinė.
Per Tauragę ėjo knygnešių keliai. 1870–1871 metais Lietuvos teisme nagrinėta viena pirmųjų knygnešių bylų yra susieta su Taurage. Byloje kaltinami Tauragės klebonas J. Tamoševičius, Žygaičių klebonas Vincentas Norvaiša, Pagramančio vikaras Vincentas Butvydas ir Gaurės vikaras Vitalis Dembskis lietuviškų knygų platinimu.
Švietimas
XVIII a. pab. – 1868 m. prie evangelikų – liuteronų bažnyčios veikė 7 parapijinės mokyklos, 1867 m. jose mokėsi 234 mokiniai. Tauragėje veikė ir slapta lietuviška mokykla, kurią 1893 metais susekė. 1889 metais mieste buvo H. Vasilčikovo įkurta jo vardo progimnazija, nuo 1911 gimnazija. 1910 m. įkurta mergaičių gimnazija.
XX amžius
I pasaulinio karo metu Tauragė smarkiai nukentėjo. 1914 metais rugsėjo 5 d. miestą okupavo vokiečiai, gyventojams uždėta 5000 markių , areštuoti katalikų ir evangelikų – liuteronų bažnyčių kunigai, rabinas, teismo tardytojas ir vaistininkas. Po kurio laiko vokiečius išstūmė rusų kariuomenė, bet 1915 metų vasarį vokiečių kariuomenė vėl puolė miestą ir jį užėmė. Apšaudant miestą jis užsidegė ir sudegė iki pamatų, išliko tik keletas pastatų miesto pakraščiuose ir vos trečdalis ankstesnių gyventojų. Išliko tik vienintelė bažnyčia – rusų cerkvė. Okupacijos metais vokiečiai Tauragėje, pilies rūmuose įkūrė psichiatrinę ligoninę, kuri vėliau perkelta į Kalvariją. 1915 metais vokiečiai miesto pakraštyje palaidojo rusų ir vokiečių karius. Taip pat karo metais vokiečiai nutiesė siaurajį geležinkelį nuo Lauksargių per Tauragę, Skaudvilę iki Kelmės. Geležinkelis ėjo palei kelią A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , Jūrą kirto ties jos santaka su Molupio upeliu, geležinkelio stotis buvo įrengta Šilalės gatvėje, kur geležinkelis kirto kelią į Šilalę. Tačiau tų pačių metų pabaigoje prasidėjusios liūtys paplovė silpnus pylimus prie Tauragės ir Batakių. Geležinkelis liko neremontuotas. Buvo nutiestas platusis geležinkelis „Lauksargiai – Šiauliai“, kuris Tauragę nauju tiltu aplenkė jau pietinėje pusėje ir ėjo pro Batakius visiškai aplenkdamas Skaudvilę. Karo metais Tauragėje statybos vyko lėtai, iki 1919 metų pastatyti tik 48 mediniai namai.
XX a. tarpukaris
1918 metais Tauragėje sudarytas apsaugos štabas, jam vadovavo karininkas J. Kubilius. 1919 m. sausio mėn. Pradėtas formuoti 1-asis žemaičių pėstininkų batalionas. Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės metų sukaktį, Tauragėje surengtas pirmasis Žemaitijoje Lietuvos kariuomenės .
Nepriklausomybės metais Tauragė gana greitai atsikūrė. Gatvės išgrįstos tašytais akmenimis, trinkelėmis išgrįsti šaligatviai, įvestas vandentiekis ir dalinė kanalizacija, sutvarkytas gatvių apšvietimas. Turgaus aikštėje pastatyta prekybos halė (dab. Rekonstruotas sporto mokyklos pastatas). Atstatytas tiltas per Jūros upę, 1922 metais upė užtvenkta – paleista hidroelektrinė. Mieste išdygo nauji, žymių architektų suprojektuoti statiniai: Edmundo Alfonso Fryko geležinkelio stotis (1928), Karolio Reisono ligoninė (1932), Šaulių namai (1933), Arno Funko ir Mykolo Songailos banko pastatas (dab. „Nord L/B“). 1932 metais pradėjo veikti akcinė bendrovė „Maistas“, joje iš pradžių dirbo 192 darbuotojai. Nuo 1924 metų mieste veikė 3 , taip pat tarpukariu veikė spirito varykla, 2 virvių dirbtuvės, 3 limonado (mineralizuoto vandens) ir 2 saldainių gamyklos, karšykla, verpykla, 2 odų, 3 autoremonto dirbtuvės, šepečių įmonė, 2 lentpjūvės, 5 malūnai. Savo paslaugas siūlė du vežikai (J. Denas ir S. Hameras), 3 viešbučiai (N. Abramovičiaus, M. Leibo ir N. Fišo).
Tauragėje dirbo „Spaudos fondo“ ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas, 1921–1929 m. veikė kooperatinis mokytojų knygynas „Knyga“. 1926 metais atidarytas Dionizo Poškos vardo liaudies universitetas, o 1927 metais ir vyskupo M. Valančiaus. 1931 m. įkurta valstybinė biblioteka, taip pat veikė ir kitos bibliotekos. 1927–1934 metais trumpai ėjo keli vietiniai laikraščiai: „Tauragės balsas“, „Tauragės aidas“, „Žemaitijos aidas“ bei „Tauragės ekspresas“. Tarpukariu Tauragėje labai populiarus buvo ir sportas. 1922 metais įkurta Tauragės sporto sąjunga. Vėliau atskirų sporto šakų atstovai jungėsi į draugijas – šachmatininkai 1927 metais, 1930 įkurtas teniso klubas, 4 dešimtmečio pradžioje įsikūrė keli futbolo klubai („Makabi“, „Maistas“(vėliau – „Tauras“)).
1927 m. rugsėjo 9 d. įvyko Tauragės sukilimas prieš tuometinę valdžią. Ginkluoti civiliai, vadovaujami Povilo Mikulskio, nuginklavo policiją ir šaulius, užėmė miesto savivaldybės pastatus, geležinkelio stotį, banką. Vėliau sukilėliai nuvyko į aplinkinius didesnius miestelius ir ten nuginklavo policininkus. Tačiau keliolika valandų trukusi sukilėlių valdžia buvo likviduota kariuomenės dalinio, atsiųsto iš Klaipėdos.
1934 m. dabartinės Vytauto gatvės gale buvo pastatytos ir įrengtos kareivinės, kuriose įsikūrė 7-asis pėstininkų žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas. 1940 m. visi kareivinių pastatai bei ginklai atiteko okupacinei kariuomenei, ir po Antrojo pasaulinio karo kareivinėse įsikūrė tarybiniai kariai.
Tauragėje V. Kudirkos paminklas atidengtas 1930 m. rugsėjo 8 d., tais pačiais metais pastatytas paminklas ir Vl. Putvinskiui. Iki Antrojo pasaulinio karo mieste veikė evangelikų – liuteronų, katalikų, metodistų (pastatas nugriautas 1978 m.) bažnyčios ir 4 sinagogos, kurios karo metais sudegė. 1923 metais Tauragėje buvo 1363 namai, 1936–872 mediniai ir 211 mūrinių gyvenamųjų namų. Tauragei 1932 metais suteiktos antraeilio, o 1935 ir pirmaeilio miesto teisės (statusas).
Antrasis pasaulinis karas
Tauragės miestas smarkiai nukentėjo ir per Antrąjį pasaulinį karą. Visų okupacijų (Pirmoji rusų okupacija 1940–1941, vokiečių 1941–1944 ir Antroji rusų – po 1944 m.) metu miestas buvo sugriautas beveik iki pamatų. 1940 metais Tauragėje vyko komunistų organizuoti mitingai, vėliau – rinkimai. Miesto vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas J. Dirginčius, kuris vokiečių okupacijos metais buvo sušaudytas. 1941 m. birželio 14 d. iš Tauragės geležinkelio stoties pajudėjo prekiniai vagonai su deportuojamais tauragiškiais. Apskrities žmonių deportacijai vadovavo NKGB viršininkas Martevičius, leitenantas Ermakovas ir Lepa. Dar didesnė deportacija vyko 1944 metais, kai Lietuvą vėl okupavo tarybinė armija. Tauragę 1944 m. spalio 10 d. užėmė III Baltarusijos fronto 39-oji armija.
Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta ne mažiau 80 procentų Tauragės miesto pastatų, mieste buvo organizuojamos talkos išvalyti miestą nuo griuvėsių. 1948 metais parengtas Tauragės miesto išplanavimo ir užstatymo projektas, kurio autorius L. Skromanas. Buvo siūloma atstatyti miestą buvusioje vietoje, iškelti padrikai išsimėčiusias įmones už geležinkelio – į būsimą pramonės mikrorajoną, išsaugoti istorinį miesto planą. 1962 m. sudarytas naujas miesto generalinis planas, kurio autorius J. Vanagas. Tuomet mieste gyveno virš 14 tūkst. gyventojų, veikė dvi vidurinės mokyklos, aštuonmetė, pradinė, muzikos (įkurta 1954 m.) ir sporto (1955 m.) mokyklos, vaikų darželis, du lopšeliai, kino teatras, kultūros namai. Buvo statoma universalinė parduotuvė. Augo pramonė: Vaisių ir daržovių kombinatas (nuo 1959 m.), keramikos gamykla (1956), miškų ūkis, Skaičiavimo mašinų elementų gamykla (1963), mėsos kombinatas (1932), grūdų produktų kombinatas (1944), sūrių gamykla (1965), baldų fabrikas „Tauras“ (nuo 1940 metų).
1963 metais buvo užstatyta buvusi turgaus aikštė, ir miestas liko be centrinės aikštės. 1974 m. buvo paruoštas dar kitas miesto užstatymo planas (aut. P. Janulis), o 1985 m. – miesto centrinės dalies detalus išplanavimo projektas (aut. A. Gordevičius). Tačiau nebuvo išsaugoti istorinę vertę turėję pastatai, kurie nebuvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą. Jie buvo nugriauti ir pastatyti nauji tipiniai pastatai. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje užstatytos žydų kapinės, o dar prieš tai – ir senosios evangelikų – liuteronų kapinės.
Tauragės žydai Antrojo pasaulinio karo metais
Vokiečių okupacijos metais dalis Tauragės miesto gyventojų buvo deportuoti į Vokietiją. Labiausiai nukentėjo miesto ir apylinkių žydai, nemažai komunistų aktyvistų. 1941 metų liepos mėnesį buvo suimti 25 komunistų aktyvistai ir 300 žydų, jie uždaryti į 7-ojo pėstininkų pulko kareivines, kitą dieną už kalėjimo, Visbutų kaime. Tų metų rugsėjo 6 d. apskrities viršininkas Vl. Mylimas išleido nurodymus, kuriuose numatyta, kad žydai privalo nešioti Dovydo žvaigždę, negali vaikščioti šaligatviais, važinėti susisiekimo priemonėmis, sėdėti viešose vietose; taip pat visas žydų turtas konfiskuojamas ir tvarkomas pagal apygardos komisijos nuostatus. Tauragės žydų getas įrengtas jau minėtose kareivinėse Vytauto gatvėje. 1941 metų vasarą Tauragės geto žydų vyrai buvo sušaudyti Visbutuose (apie 900), o moterys, seneliai ir vaikai rugsėjo mėnesį sušaudyti Antšunijų kaimo miške (apie 3000). Tauragės žydus žudė policininkai (baltaraiščiai) ir vokiečių gestapas. Karo metais miesto burmistras buvo , gestapo viršininkas – Švarcas.
Pokario laikotarpis
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1970 m. sutvarkoma Jūros krantinė, nutiesiami takai, 1971 metais pradedamas statyti naujasis miesto rajonas – Žalgiriai, taip pat plečiasi Jovarai. 1974 pradedama statyti nauja Jūros upės užtvanka. 1976 metais įrengta vasaros estrada. 1987 pradėjo veikti naujasis Vytauto stadionas. Sovietmečiu veikė statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas, grūdų produktų, vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos kombinatai, skaičiavimo mašinų elementų gamykla (Vilniaus „Sigmos“ susivienijimo padalinys). Buvo politechnikumas, liaudies teatras.
Po demokratiškų rinkimų 1990 metais miesto meru išrinktas J. Šeputis, o nuo 1991 mero pareigas ėjo Kl. Paulius.
Miesto pavaldumas
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVII a. | Tauragės valsčius | ? | |
| XIX a. | ? | ||
| 1918–1950 m. | Tauragės apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Tauragės apylinkės centras | Tauragės rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1994 m. | |||
| 1994– | Tauragės miesto seniūnija, Tauragės seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybės centras | Tauragės apskrities centras |
Nuorodos
- Taurogi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 263 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tauragės istorija, Kas yra Tauragės istorija? Ką reiškia Tauragės istorija?
Taurages miestas yra vakaru Lietuvoje prie Juros upes Miestas augo salia Taurages dvaro kuris seniau dar buvo vadinamas Pajurio dvaru Taurages herbasTaurages pilis 2007 metaisEtimologijaMiesto vardas susideda is dvieju zodziu tauras ir ragas Pagal padavima zmones cia rasdave didelius tauro ragus todel sia vieta ir pavadino Tauro Ragu Kitas pavadinimas byloja jog kunigaikstis Tauragis Lietuvos valdovo Palemono draugas atvykes cia ir pastate savo vardo pilį jos vardu pradeta vadinti ir miesta Dar viena miesto pavadinimo kilmes versija miesto vietoje buvusi ragu apdirbimo dirbtuve o tarp ju ir tauro ragu taigi cia buvusi tauru ragine Is cia atsirado Tauragine veliau sutrumpejusi iki Taurages Dar kita versija teigia jog amatininkai apdirbantys tauro ragus buvo vadinami tauragiais Zemaiciai tokius vardus tardavo kaip tauregee del to veliau ir atsirado dabartinis vietovardis Taurage Taip pat Taurages vardo kilmes ieskoma ir vokieciu kalboje Vokiskai Taurage yra Tauroggen Vokiskai tau reiskia rasa vok roggen rugiai Taciau tai turbut tera atsitiktinis zodziu sutapimas Taurages pavadinimo variantai ir Taurage zemelapiuoseTaurage pirma karta zemelapyje pazymeta 1526 metu B Vanovskio Zemaitijos zemelapyje Veliau svedu arkivyskupo Olaus Magnus zemelapyje Carta Marina isleistame 1539 metais Venecijoje Taurage pazymeta kaip Tanragh 1562 m Tanrach pavadinimu pazymeta G Ruscelli zemelapyje Taungen zymima 1570 m G Mercatoriaus zemelapyje kuris isleistas 1595 m Atlas Sive Cosmographiciae Meditationes Dar vienas Taurages pavadinimo variantas Tansog pazymetas 1592 m L J Waghenaerio zemelapyje Thresoon der Zeevaert Taurage kaip Taurogi pazymeta ir pirmajame originaliame 1613 m T Makowskio braizytame Lietuvos Didzioji Kunigaikstystes raize H Gevritsas o isleido W Janszoono Blaeu leidykla Sis garsus zemelapis buvo daugybe kartu perleistas ir perdirbtas kitu kartografu 1659 m N Sansonas vyresnysis zemelapyje pazymejo Tauroga Tauragen 1691 m V M Coronelli savo zemelapyje pazymejo Taurogi Tauxagen 1697 m C Allardas Tauragen 1753 m J B Homannas Atlas Compendiarum seu ita dictus Scholasticus taip pat pazymejo Tauroga Tauragen Velesniuose zemelapiuose nusistovejo Tauragen Taurogen pavadinimas įmantresniu variaciju nebepastebeta Miesto įsikurimasMiestas įsikures tikrai anksciau nei yra paminetas nes per miesto apylinkes ejo svarbus kryziuociu keliai į Lietuva Kryziuociu verzimasis į Lietuva sustojo tik po Zalgirio musio sudarius Melno 1422 m ir Torno taikos 1466 m sutartis Kad miesto teritorijoje gyvenama nuo seno liudija akmens amziaus radiniai V Kudirkos gatveje XVI a pradzioje iskilo butinybe statyti baznycia taigi gyventoju jau tada buvo nemazai Pirma karta Taurages vardas paminetas 1507 m kovo 21 d Tuometinis Taurages valdytojas buvo Vilniaus vaivada Paliatsa Bartosius tais metais pastate pirmaja Taurageje baznycia kartu įsteige prieglauda ir mokykla si mokykla seniausia Zemaitijoje Paminklas pirmosios Taurageje evangeliku liuteronu baznycios vietoje Platesnes zinios apie Taurage yra inventoriaus sarasuose sudarinetuose nuo 1571 metu Butent tais metais Taurages dvaro savininkas padalijo miesta savo vaikams Tada mieste buvo 37 kiemai issideste abipus vienos gatves aikstes 1653 metais miesto valdytoju tampa Jonusas Radvila Jis norejo sutvarkyti dvara ir miestelį pertvarkyti į miesta bet sekanciais metais prasidejo karas Radvila buvo priverstas parduoti miesta pulkininkui Gotfridui fon Budolenbrockiui 1653 m Taurageje buvo 40 kiemu 22 desineje ir 18 kaireje Sklypai sugrupuoti valakais Miestas uzeme 12 valaku ir dar 4 buvo misko ir ganyklu Miestelio planas buvo linijinis namai mediniai issideste apie viena gatve kelia kuris vede is dvaro į Silale dabartine Laisves gatve 1667 m Taurages dvaras priklause Vilniaus vaivadai kunigaiksciui Jonusui Radvilai su 165 valstieciu dumais Miestelyje buvo turgaus aikste dabartiniu Laisves ir Stoties gatviu susikirtimas kuri uzeme ketvirtį valako ir is jos isejo kelias vedes į Gaure ir Jurbarka Tarp uzstatytos gatves ir Juros upes buvo evangeliku liuteronu ir kataliku baznycios zemes Evangeliku baznycia buvo medine stovejo ant Juros upes kranto kur dabar jai yra pastatytas paminklas J Tumo Vaizganto gatves pradzioje Kataliku baznycia stovejo turgaus aikstes kampe dab tarp Stoties ir Laisves gatviu susikirtimo ir Juros upes Senosios kapines buvo nuo senosios baznycios iki dabartines poliklinikos pakeliui į Silale Miestelyje keturi kiemai priklause zydams 1768 metais įkurtos ir zydu kapines kurios buvo antrapus gatves nuo evangeliku liuteronu kapiniu dab įmones Taurages regiono keliai kiemas XVII a viduryje Taurageje gyveno apie 200 gyventoju XVII a pab sudegus senajai kataliku baznyciai Zemaiciu vyskupo Kazimiero Paco 1668 1695 rupesciu buvo pastatyta nauja medine baznycia tik ji jau stovejo arciau Juros upes kur dabar stovi murine baznycia 1567 metais Taurageje pradejo veikti LDK muitine XVIII amzius1700 1721 metais Siaures karo metu Taurage smarkiai nukentejo nes 1699 m per miesta prazygiavo kariuomene padariusi miesteliui daug nuostoliu Miestelio augima stabde ir reguliarus gaisrai 1780 1782 1815 1836 m Paskutinysis gaisras padare daugiausiai zalos gaisras kilo geguzes menesį jo metu sudege per 200 pastatu tarp ju 1819 metais statyta muitine su visais sandeliai pastas 1833 m evangeliku baznycia 1787 m Gaisro nepaliesti liko tik 8 kiemai Muitine po gaisro perkelta į dvara o carines valdzios įsakymu sudarytas ir patvirtintas naujas Taurages miesto statybos projektas Taciau Taurage statoma jau naujoje vietoje jos vieta nuleme tiesiamas Tilzes Rygos plentas 1836 1844 metais nutiestas Siauliu Taurages ruozas Plentas aplenke Taurages dvara ir perkele miesta upe aukstyn Tiltas per Juros upe buvo netradicinio inzinerinio sprendimo statinys 74 5 m ilgio metalinis su granitinemis atramomis per pirmajį pasaulinį kara 1915 m jis buvo susprogdintas XIX amziusSenosios kapines buvo apnaikintos o veliau ir visai panaikintos naujosios įsikure uz senojo miesto dab Senosios miesto kapines Pramones gatveje Naujojo miesto isplanavimas buvo staciakampis isliko tik kelios senosios gatves 1843 metais pastatoma nauja murine evangeliku liuteronu baznycia nors ja statyti buvo numatyta tarp dab pilies ir banko Prie sios baznycios pradedama kurti ir naujoji miesto aikste dab Lopselis darzelis Azuoliukas 1870 metais apie ja vakarineje dalyje pastatomas namu blokas dab Vytauto g 60 1844 1847 m pastatytas murinis muitines pastatas dabartine Taurages pilis Muitine duodavo daug pajamu 1855 metais prekiu įvezta uz 3 mln rubliu o isvezta uz 9 1840 metais priesais muitine pastatytas pastas Nuo 1841 mieste veikia vaistine 1874 m dabartiniu kulturos rumu vietoje pastatoma murine cerkve 1903 metais murine kataliku baznycia 1889 m įkuriama gaisrine 1910 metais pagal parengta plana Taurage visiskai pastatyta Tada Taurageje buvo apie 500 sklypu Taurage buvo paliesta ir XIX a sukilimu per 1830 31 metu sukilima mieste buvo suorganizuotas sukileliu burys vadovaujamas F Kybarto ir J Urbonaviciaus įvyko susiremimas su kariuomene 1863 metu sukilimo metu prie Taurages veike Jablonskio Dluskio sukileliu dalinys Taip pat kurį laika miskuose prie Taurages veike ir kunigo A Mackeviciaus vadovaujama sukileliu rinktine Per Taurage ejo knygnesiu keliai 1870 1871 metais Lietuvos teisme nagrineta viena pirmuju knygnesiu bylu yra susieta su Taurage Byloje kaltinami Taurages klebonas J Tamosevicius Zygaiciu klebonas Vincentas Norvaisa Pagramancio vikaras Vincentas Butvydas ir Gaures vikaras Vitalis Dembskis lietuvisku knygu platinimu Svietimas XVIII a pab 1868 m prie evangeliku liuteronu baznycios veike 7 parapijines mokyklos 1867 m jose mokesi 234 mokiniai Taurageje veike ir slapta lietuviska mokykla kuria 1893 metais suseke 1889 metais mieste buvo H Vasilcikovo įkurta jo vardo progimnazija nuo 1911 gimnazija 1910 m įkurta mergaiciu gimnazija XX amziusPirmasis pasaulinis karas vokieciai pozuoja prie įejimo į carine Taurages muitine 1915 m birzelį Kelissyk griautas ir atstatinetas Taurogeno tiltas I pasaulinio karo metu Taurage smarkiai nukentejo 1914 metais rugsejo 5 d miesta okupavo vokieciai gyventojams uzdeta 5000 markiu arestuoti kataliku ir evangeliku liuteronu baznyciu kunigai rabinas teismo tardytojas ir vaistininkas Po kurio laiko vokiecius isstume rusu kariuomene bet 1915 metu vasarį vokieciu kariuomene vel puole miesta ir jį uzeme Apsaudant miesta jis uzsidege ir sudege iki pamatu isliko tik keletas pastatu miesto pakrasciuose ir vos trecdalis ankstesniu gyventoju Isliko tik vienintele baznycia rusu cerkve Okupacijos metais vokieciai Taurageje pilies rumuose įkure psichiatrine ligonine kuri veliau perkelta į Kalvarija 1915 metais vokieciai miesto pakrastyje palaidojo rusu ir vokieciu karius Taip pat karo metais vokieciai nutiese siaurajį gelezinkelį nuo Lauksargiu per Taurage Skaudvile iki Kelmes Gelezinkelis ejo palei kelia A12 Ryga Siauliai Taurage Kaliningradas Jura kirto ties jos santaka su Molupio upeliu gelezinkelio stotis buvo įrengta Silales gatveje kur gelezinkelis kirto kelia į Silale Taciau tu paciu metu pabaigoje prasidejusios liutys paplove silpnus pylimus prie Taurages ir Batakiu Gelezinkelis liko neremontuotas Buvo nutiestas platusis gelezinkelis Lauksargiai Siauliai kuris Taurage nauju tiltu aplenke jau pietineje puseje ir ejo pro Batakius visiskai aplenkdamas Skaudvile Karo metais Taurageje statybos vyko letai iki 1919 metu pastatyti tik 48 mediniai namai XX a tarpukaris1918 metais Taurageje sudarytas apsaugos stabas jam vadovavo karininkas J Kubilius 1919 m sausio men Pradetas formuoti 1 asis zemaiciu pestininku batalionas Svenciant Lietuvos Nepriklausomybes metu sukaktį Taurageje surengtas pirmasis Zemaitijoje Lietuvos kariuomenes Nepriklausomybes metais Taurage gana greitai atsikure Gatves isgrįstos tasytais akmenimis trinkelemis isgrįsti saligatviai įvestas vandentiekis ir daline kanalizacija sutvarkytas gatviu apsvietimas Turgaus aiksteje pastatyta prekybos hale dab Rekonstruotas sporto mokyklos pastatas Atstatytas tiltas per Juros upe 1922 metais upe uztvenkta paleista hidroelektrine Mieste isdygo nauji zymiu architektu suprojektuoti statiniai Edmundo Alfonso Fryko gelezinkelio stotis 1928 Karolio Reisono ligonine 1932 Sauliu namai 1933 Arno Funko ir Mykolo Songailos banko pastatas dab Nord L B 1932 metais pradejo veikti akcine bendrove Maistas joje is pradziu dirbo 192 darbuotojai Nuo 1924 metu mieste veike 3 taip pat tarpukariu veike spirito varykla 2 virviu dirbtuves 3 limonado mineralizuoto vandens ir 2 saldainiu gamyklos karsykla verpykla 2 odu 3 autoremonto dirbtuves sepeciu įmone 2 lentpjuves 5 malunai Savo paslaugas siule du vezikai J Denas ir S Hameras 3 viesbuciai N Abramoviciaus M Leibo ir N Fiso Akmuo Taurages 500 metu jubiliejui pazymeti Taurageje dirbo Spaudos fondo ir Sv Kazimiero draugijos knygynas 1921 1929 m veike kooperatinis mokytoju knygynas Knyga 1926 metais atidarytas Dionizo Poskos vardo liaudies universitetas o 1927 metais ir vyskupo M Valanciaus 1931 m įkurta valstybine biblioteka taip pat veike ir kitos bibliotekos 1927 1934 metais trumpai ejo keli vietiniai laikrasciai Taurages balsas Taurages aidas Zemaitijos aidas bei Taurages ekspresas Tarpukariu Taurageje labai populiarus buvo ir sportas 1922 metais įkurta Taurages sporto sajunga Veliau atskiru sporto saku atstovai jungesi į draugijas sachmatininkai 1927 metais 1930 įkurtas teniso klubas 4 desimtmecio pradzioje įsikure keli futbolo klubai Makabi Maistas veliau Tauras 1927 m rugsejo 9 d įvyko Taurages sukilimas pries tuometine valdzia Ginkluoti civiliai vadovaujami Povilo Mikulskio nuginklavo policija ir saulius uzeme miesto savivaldybes pastatus gelezinkelio stotį banka Veliau sukileliai nuvyko į aplinkinius didesnius miestelius ir ten nuginklavo policininkus Taciau keliolika valandu trukusi sukileliu valdzia buvo likviduota kariuomenes dalinio atsiusto is Klaipedos 1934 m dabartines Vytauto gatves gale buvo pastatytos ir įrengtos kareivines kuriose įsikure 7 asis pestininku zemaiciu kunigaikscio Butegeidzio pulkas 1940 m visi kareiviniu pastatai bei ginklai atiteko okupacinei kariuomenei ir po Antrojo pasaulinio karo kareivinese įsikure tarybiniai kariai Taurageje V Kudirkos paminklas atidengtas 1930 m rugsejo 8 d tais paciais metais pastatytas paminklas ir Vl Putvinskiui Iki Antrojo pasaulinio karo mieste veike evangeliku liuteronu kataliku metodistu pastatas nugriautas 1978 m baznycios ir 4 sinagogos kurios karo metais sudege 1923 metais Taurageje buvo 1363 namai 1936 872 mediniai ir 211 muriniu gyvenamuju namu Tauragei 1932 metais suteiktos antraeilio o 1935 ir pirmaeilio miesto teises statusas Antrasis pasaulinis karasTaurages griuvesiai per II pasaulinį kara Taurages miestas smarkiai nukentejo ir per Antrajį pasaulinį kara Visu okupaciju Pirmoji rusu okupacija 1940 1941 vokieciu 1941 1944 ir Antroji rusu po 1944 m metu miestas buvo sugriautas beveik iki pamatu 1940 metais Taurageje vyko komunistu organizuoti mitingai veliau rinkimai Miesto vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas J Dirgincius kuris vokieciu okupacijos metais buvo susaudytas 1941 m birzelio 14 d is Taurages gelezinkelio stoties pajudejo prekiniai vagonai su deportuojamais tauragiskiais Apskrities zmoniu deportacijai vadovavo NKGB virsininkas Martevicius leitenantas Ermakovas ir Lepa Dar didesne deportacija vyko 1944 metais kai Lietuva vel okupavo tarybine armija Taurage 1944 m spalio 10 d uzeme III Baltarusijos fronto 39 oji armija Taurages gelezinkelio stotis is kurios 1941 m vasara į Sibira tremti Taurages gyventojai Per Antrajį pasaulinį kara buvo sugriauta ne maziau 80 procentu Taurages miesto pastatu mieste buvo organizuojamos talkos isvalyti miesta nuo griuvesiu 1948 metais parengtas Taurages miesto isplanavimo ir uzstatymo projektas kurio autorius L Skromanas Buvo siuloma atstatyti miesta buvusioje vietoje iskelti padrikai issimeciusias įmones uz gelezinkelio į busima pramones mikrorajona issaugoti istorinį miesto plana 1962 m sudarytas naujas miesto generalinis planas kurio autorius J Vanagas Tuomet mieste gyveno virs 14 tukst gyventoju veike dvi vidurines mokyklos astuonmete pradine muzikos įkurta 1954 m ir sporto 1955 m mokyklos vaiku darzelis du lopseliai kino teatras kulturos namai Buvo statoma universaline parduotuve Augo pramone Vaisiu ir darzoviu kombinatas nuo 1959 m keramikos gamykla 1956 misku ukis Skaiciavimo masinu elementu gamykla 1963 mesos kombinatas 1932 grudu produktu kombinatas 1944 suriu gamykla 1965 baldu fabrikas Tauras nuo 1940 metu 1963 metais buvo uzstatyta buvusi turgaus aikste ir miestas liko be centrines aikstes 1974 m buvo paruostas dar kitas miesto uzstatymo planas aut P Janulis o 1985 m miesto centrines dalies detalus isplanavimo projektas aut A Gordevicius Taciau nebuvo issaugoti istorine verte tureje pastatai kurie nebuvo sugriauti per Antrajį pasaulinį kara Jie buvo nugriauti ir pastatyti nauji tipiniai pastatai Astuntojo desimtmecio pradzioje uzstatytos zydu kapines o dar pries tai ir senosios evangeliku liuteronu kapines Taurages zydai Antrojo pasaulinio karo metais Stogastulpiai prie Taurages vasaros estrados Vokieciu okupacijos metais dalis Taurages miesto gyventoju buvo deportuoti į Vokietija Labiausiai nukentejo miesto ir apylinkiu zydai nemazai komunistu aktyvistu 1941 metu liepos menesį buvo suimti 25 komunistu aktyvistai ir 300 zydu jie uzdaryti į 7 ojo pestininku pulko kareivines kita diena uz kalejimo Visbutu kaime Tu metu rugsejo 6 d apskrities virsininkas Vl Mylimas isleido nurodymus kuriuose numatyta kad zydai privalo nesioti Dovydo zvaigzde negali vaikscioti saligatviais vazineti susisiekimo priemonemis sedeti viesose vietose taip pat visas zydu turtas konfiskuojamas ir tvarkomas pagal apygardos komisijos nuostatus Taurages zydu getas įrengtas jau minetose kareivinese Vytauto gatveje 1941 metu vasara Taurages geto zydu vyrai buvo susaudyti Visbutuose apie 900 o moterys seneliai ir vaikai rugsejo menesį susaudyti Antsuniju kaimo miske apie 3000 Taurages zydus zude policininkai baltaraisciai ir vokieciu gestapas Karo metais miesto burmistras buvo gestapo virsininkas Svarcas Pokario laikotarpis1946 m rugpjucio 3 d tapo apskrities pavaldumo miestu 1970 m sutvarkoma Juros krantine nutiesiami takai 1971 metais pradedamas statyti naujasis miesto rajonas Zalgiriai taip pat pleciasi Jovarai 1974 pradedama statyti nauja Juros upes uztvanka 1976 metais įrengta vasaros estrada 1987 pradejo veikti naujasis Vytauto stadionas Sovietmeciu veike statybiniu medziagu gamybinis susivienijimas grudu produktu vaisiu ir darzoviu perdirbimo mesos kombinatai skaiciavimo masinu elementu gamykla Vilniaus Sigmos susivienijimo padalinys Buvo politechnikumas liaudies teatras Po demokratisku rinkimu 1990 metais miesto meru isrinktas J Seputis o nuo 1991 mero pareigas ejo Kl Paulius Miesto pavaldumasAdministracinis teritorinis pavaldumasXVII a Taurages valscius XIX a 1918 1950 m Taurages apskrities centras1950 1953 m rajoninio pavaldumo miestas Taurages apylinkes centras Taurages rajono centras Klaipedos sritis1953 1994 m 1994 Taurages miesto seniunija Taurages seniunijos centras Taurages rajono savivaldybes centras Taurages apskrities centrasNuorodosTaurogi Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XII Szlurpkiszki Warlynka Warszawa 1892 263 psl lenk