Apie kaimą žr Tauragės Dvaras dd Tauragės dvarasInformacinis stendas dvarvietėjeVieta Tauragė Tauragės Dvaro g Įkurtas X
Tauragės dvaras

- Apie kaimą žr. Tauragės Dvaras.
Tauragės dvaras | |
---|---|
Informacinis stendas dvarvietėje | |
Vieta | Tauragė, Tauragės Dvaro g. |
Įkurtas | XV a. |
Tauragės dvaras – dvaras, stovėjęs į pietus nuo tuometinės Tauragės, prie Beržės ir Jūros upių. 2020 m. dvarvietėje įkurtas atskiras naujas kaimas – Tauragės Dvaras.
Istorija
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1422 m. po pasirašytos Melno taikos.
Atsirado XV a., XVI a. pradžioje priklausė Kražių valsčiui, Vilniaus vaivadai Bartosiui (Bartošiui), o nuo 1550 m. – žemaičių pilininkui Melchiorui Šemetai. 1571 m. sudarytame dvaro inventoriuje rašoma, kad Šemeta padalino savo žemes trims įpėdiniams. Vieną dalį gavo Kristina Šemetaitė, du trečdaliai atiteko Vaclovui ir Jonui Šemetoms. Visa dvaro valda 1587 m. apėmė 300 valakų žemės, pievų ir miškų.
1581 m. Vaclovas savo dalį perleido broliui Jonui Šemetai, kuris buvo ir Batakių seniūnas. Jonas prasiskolino ir buvo priverstas savo dalį parduoti. Pirmiausia Tauragę pasiūlė pirkti Brandenburgo–Ansbacho markgrafui Jurgiui Frydrichui. Atsiųsta komisija apžiūrėjo pirkinį, 1589 m. gegužės 5 d. savo pranešime įvertino, kad Tauragės žemės esančios geros, derlius puikus, pievos vešlios. Tuomet J. Šemetai priklausė 17 kaimų, trys ketvirtadaliai miesto, neveikiantis malūnas, miškai. Už viską jis norėjo 15 000 guldenų. Tik 1601 m. Jurgis Frydrichas, 1577–1604 m. buvęs Prūsijos regentas, nupirko iš Šemetos dvarą su miestu už 21 000 guldenų.
1603 m. dvarą paveldėjo Prūsijos hercogas Albertas Frydrichas, kuriam, 1607 m. mirus J. Šemetai, jo vaikai Vaclovas, Stanislovas ir Elžbieta iškėlė bylą, ieškodami savo palikimo. Kai Raseinių teismas atsakė neigiamai, jie kreipėsi į Vilniaus teismą, bet ir ten nelaimėję, todėl Tauragė liko markgrafui.
1616 m. kurfiurstas Jonas Zigmantas, Alberto Frydricho įpėdinis, nupirko ir buvusią Šemetaitės-Bielevičienės Tauragės dvaro dalį. Taip Brandenburgo–Prūsijos valdovo žinioje Tauragė su dvaru išbuvo ketverius metus. 1621 m. spalio 23 d. atidavė ją valdyti ir naudotis savo rūmų tarnautojui Povilui Domarackiui. Šis 1639 m. sausio 17 d. nupirko Tauragę už 11000 dukatų. Domarackis sumokėjo tik pusę sumos, teisindamasis, kad Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius (vyskupavo 1633–1649 m.) iškėlęs jam bylą, norėdamas atgauti 3 dvaro kaimus, kurie anksčiau jam buvo dovanoti. Domarackis valdė Tauragę iki 1649 m., vėliau dvaras atiteko jo palikuoniams, iš jų Tauragę nupirko Jonas Mikalojus Stankevičius. Jis 1653 m. pardavė dvarą Lietuvos lauko etmonui Jonušui Radvilai (1612–1655 m.). Tauragė virto Radvilų nuosavybe.
Gotfridas fon Budolenbrockis 1672 m. savo teises perleido Trakų tėvūnui Rossachackiui. 1669 m. mirus Boguslavui Radvilai (1620–1669 m.), jo turtu paveldėjo nepilnametė (dvejų metų) Liudvika Karolina Radvilaitė (1667–1695 m.). Kai ji sulaukė brandos amžiaus, karalius Jonas Sobieskis, turėdamas galvoje jos didelius turtus, sumanė ištekinti ją už savo sūnaus Jokūbo. Bet Brandenburgo kurfiurstas ir Prūsijos hercogas Frydrichas Vilhelmas (1640–1688 m.), sužinojęs apie jo planus, paskubomis, vos Karolinai sulaukus 14 metų, ištekino ją už savo sūnaus markgrafo Liudviko, tuo stengėsi, kad Tauragė grįžtų Brandenburgo markgrafo žinion. Į Tauragę pretenzijas reiškė ir Sapiegos. Bet galiausiai, 1688 m. Tauragė priteisiama Brandenburgo kurfiurstui, 1691 m. tai patvirtina Vilniaus tribunolas. Tokiu būdu dvaras ir miestas ilgam laikui atitenka Prūsijos valdovams.
Tauragei patekus Prūsijos valdžion, kaip ir anksčiau, buvo įvesta vokiška administracija. Kurfiuristai skirdavo Tauragės valdytojus. Nuo 1688 iki 1793 m. Tauragės valdytojai buvo:
- Jeronimas Kononskis (nuo 1688 m.)
- Simonas Mocsheinas (nuo 1690 m.)
- Andrejus Vilcle (nuo 1697 m.)
- Gotfrydas Tilzit (nuo 1701 m.)
- Mykolas fon Putthamer (nuo 1712 m.)
- Kristijonas Lehman (nuo 1723 m.)
- Kristijonas Gruman (nuo 1744 m.)
- E. Pasch (nuo 1753 m.)
- J. Z. Stabenov (nuo 1767 m.)
- J. Dresler (nuo 1773 m.)
Politiškai Tauragė priklausė Lietuvos-Lenkijos valstybei. Prūsijos valdovas, kaip Tauragės savininkas, buvo lygus Lietuvos didikams ir privalėjo atlikti valstybei įprastas prievoles ir mokėti mokesčius. XVIII a. Tauragės dvare buvo įsteigtas didelis žirgynas, buvo laikoma pagerintų galvijų banda, žymiai iškilo Tauragės valdos ūkis.
1793 m. rugsėjo 29 d. Gardino sutartimi Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II (1744–1797 m.) atsisakė Tauragės ir Seirijų dvarų, už tai gaudamas Lenkijos žemės plotą prie pietų Prūsijos.
1794 m. rugpjūčio 3 d. Tauragę savo žinion perėmė Raseinių apskrities viršininkas Aramavičius. 1795 m. Tauragė su visa Lietuva pateko Rusijos valdžion. Jekaterina II dovanojo Tauragę savo gydytojui Kruse, o šis perleido ją savo posūniui Albrechtui. Jis 1805 m. Tauragės dvarą perdavė grafui Platonui Zubovui.
1805–1807 m., susidarius Europos valstybių koalicijoms, kuriose dalyvavo ir Rusija, Tauragės dvaras buvo paverstas rusų caro būstine ir carinės Rusijos kariuomenės vyriausia tvirtove. Į dvarą dažnai atvažiuodavo ir apsigyvendavo caras Aleksandras I. Pas jį atvažiuodavo Prūsijos karalius. 1807 m. Napoleonui nugalėjus rusus prie Frydlendo, rusų kariuomenė pasitraukė į dešiniąją Nemuno pusę. Rusijos caras tų pačių metų birželio 22 d. Tauragės dvare pasirašė su prancūzais sutartį, kuri iš esmės buvo 1807 m. Tilžės taikos prototipas.
1841 m. dvaras perėjo valstybės iždo žinion, o 1846 m. caras Nikolajus I (1796–1855 m.) padovanojo kunigaikščiui Hilarijui Vasilčikovui. Jis čia sudarė atskirą ordinaciją, sutvarkė dvarą, įruošė spirito varyklą. 1910 m. dvaro centre stovėjo 8 mūriniai ir 26 mediniai pastatai, į rytus nuo dvaro, Jūros upės slėnyje buvo didžiulis su alėjomis parkas ir sodas. Vėliau, pertvarkant parką, jis sujungtas su Jūros upės kranto ir šlaito reljefu, įgavo peizažinio parko elementų.
Lietuvai atgavus valstybingumą, vykdant žemės reformą, 1920–1922 m. dvaro žemės išdalintos savanoriams, išparduotos kumečiams. Po Pirmojo pasaulinio karo sugriauti pastatai nebeatstatyti. 1920 m. pradėjo veikti pirmoji valstybinė Tauragės ligoninė. Dvaro centras 1928 m. balandžio mėn. su 48 ha žemės perduotas evangelikų – liuteronų labdaros draugijai „Sandora“. Išlikusius pastatus jie suremontavo ir ruošėsi čia įrengti spaustuvę, bet 1934 m. prireikus buvusio dvaro Lietuvos kariuomenės reikalams, dvaras buvo grąžintas vyriausybei.
Buvusiame dvare 1935 m. įsikūrė 3-iasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas, pastatytos kareivinės, valgyklos, arklidės. Išsikėlus jiems, atsikraustė Lietuvą okupavusi sovietinė kariuomenė, po Antrojo pasaulinio karo čia vėl grįžo tos pačios kariuomenės daliniai, buvusio dvaro centre pastatė daug mūrinių gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų.
Neprižiūrimas dvaro parkas nyko, centrinėje parko dalyje iškirsti medžiai, nes čia įrengti daržai, sunaikintos alėjos, užako mažasis tvenkinys, sunyko kelias, vedęs į hipodromą, pasikeitė senasis dvaro išplanavimas. Buvusiame Tauragės dvaro centre išliko keletas senųjų pastatų, statytų praeito amžiaus pradžioje ir 1935 m.
2022 m. vasarą buvo minimas 600 metų dvaro paminėjimo istoriniuose šaltiniuose jubiliejus.
Šaltiniai
- Slavinskienė, Birutė (2022-08-03). „Tauragės Dvarui 600 metų: puošnios ponios, dailūs ponai, dainos, šokiai ir žaidimai“. taurageszinios.lt. „Tauragės žinios“. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
Nuorodos
- „Objekto Nr. 27100 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Tauragės dvaras
Archyvuota kopija 2006-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tauragės dvaras, Kas yra Tauragės dvaras? Ką reiškia Tauragės dvaras?
Apie kaima zr Taurages Dvaras dd Taurages dvarasInformacinis stendas dvarvietejeVieta Taurage Taurages Dvaro g Įkurtas XV a Taurages dvaras dvaras stovejes į pietus nuo tuometines Taurages prie Berzes ir Juros upiu 2020 m dvarvieteje įkurtas atskiras naujas kaimas Taurages Dvaras IstorijaPirma karta rasytiniuose saltiniuose paminetas 1422 m po pasirasytos Melno taikos Atsirado XV a XVI a pradzioje priklause Kraziu valsciui Vilniaus vaivadai Bartosiui Bartosiui o nuo 1550 m zemaiciu pilininkui Melchiorui Semetai 1571 m sudarytame dvaro inventoriuje rasoma kad Semeta padalino savo zemes trims įpediniams Viena dalį gavo Kristina Semetaite du trecdaliai atiteko Vaclovui ir Jonui Semetoms Visa dvaro valda 1587 m apeme 300 valaku zemes pievu ir misku 1581 m Vaclovas savo dalį perleido broliui Jonui Semetai kuris buvo ir Batakiu seniunas Jonas prasiskolino ir buvo priverstas savo dalį parduoti Pirmiausia Taurage pasiule pirkti Brandenburgo Ansbacho markgrafui Jurgiui Frydrichui Atsiusta komisija apziurejo pirkinį 1589 m geguzes 5 d savo pranesime įvertino kad Taurages zemes esancios geros derlius puikus pievos veslios Tuomet J Semetai priklause 17 kaimu trys ketvirtadaliai miesto neveikiantis malunas miskai Uz viska jis norejo 15 000 guldenu Tik 1601 m Jurgis Frydrichas 1577 1604 m buves Prusijos regentas nupirko is Semetos dvara su miestu uz 21 000 guldenu 1603 m dvara paveldejo Prusijos hercogas Albertas Frydrichas kuriam 1607 m mirus J Semetai jo vaikai Vaclovas Stanislovas ir Elzbieta iskele byla ieskodami savo palikimo Kai Raseiniu teismas atsake neigiamai jie kreipesi į Vilniaus teisma bet ir ten nelaimeje todel Taurage liko markgrafui 1616 m kurfiurstas Jonas Zigmantas Alberto Frydricho įpedinis nupirko ir buvusia Semetaites Bielevicienes Taurages dvaro dalį Taip Brandenburgo Prusijos valdovo zinioje Taurage su dvaru isbuvo ketverius metus 1621 m spalio 23 d atidave ja valdyti ir naudotis savo rumu tarnautojui Povilui Domarackiui Sis 1639 m sausio 17 d nupirko Taurage uz 11000 dukatu Domarackis sumokejo tik puse sumos teisindamasis kad Zemaiciu vyskupas Jurgis Tiskevicius vyskupavo 1633 1649 m iskeles jam byla noredamas atgauti 3 dvaro kaimus kurie anksciau jam buvo dovanoti Domarackis valde Taurage iki 1649 m veliau dvaras atiteko jo palikuoniams is ju Taurage nupirko Jonas Mikalojus Stankevicius Jis 1653 m pardave dvara Lietuvos lauko etmonui Jonusui Radvilai 1612 1655 m Taurage virto Radvilu nuosavybe Gotfridas fon Budolenbrockis 1672 m savo teises perleido Traku tevunui Rossachackiui 1669 m mirus Boguslavui Radvilai 1620 1669 m jo turtu paveldejo nepilnamete dveju metu Liudvika Karolina Radvilaite 1667 1695 m Kai ji sulauke brandos amziaus karalius Jonas Sobieskis turedamas galvoje jos didelius turtus sumane istekinti ja uz savo sunaus Jokubo Bet Brandenburgo kurfiurstas ir Prusijos hercogas Frydrichas Vilhelmas 1640 1688 m suzinojes apie jo planus paskubomis vos Karolinai sulaukus 14 metu istekino ja uz savo sunaus markgrafo Liudviko tuo stengesi kad Taurage grįztu Brandenburgo markgrafo zinion Į Taurage pretenzijas reiske ir Sapiegos Bet galiausiai 1688 m Taurage priteisiama Brandenburgo kurfiurstui 1691 m tai patvirtina Vilniaus tribunolas Tokiu budu dvaras ir miestas ilgam laikui atitenka Prusijos valdovams Tauragei patekus Prusijos valdzion kaip ir anksciau buvo įvesta vokiska administracija Kurfiuristai skirdavo Taurages valdytojus Nuo 1688 iki 1793 m Taurages valdytojai buvo Jeronimas Kononskis nuo 1688 m Simonas Mocsheinas nuo 1690 m Andrejus Vilcle nuo 1697 m Gotfrydas Tilzit nuo 1701 m Mykolas fon Putthamer nuo 1712 m Kristijonas Lehman nuo 1723 m Kristijonas Gruman nuo 1744 m E Pasch nuo 1753 m J Z Stabenov nuo 1767 m J Dresler nuo 1773 m Politiskai Taurage priklause Lietuvos Lenkijos valstybei Prusijos valdovas kaip Taurages savininkas buvo lygus Lietuvos didikams ir privalejo atlikti valstybei įprastas prievoles ir moketi mokescius XVIII a Taurages dvare buvo įsteigtas didelis zirgynas buvo laikoma pagerintu galviju banda zymiai iskilo Taurages valdos ukis 1793 m rugsejo 29 d Gardino sutartimi Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas II 1744 1797 m atsisake Taurages ir Seiriju dvaru uz tai gaudamas Lenkijos zemes plota prie pietu Prusijos 1794 m rugpjucio 3 d Taurage savo zinion pereme Raseiniu apskrities virsininkas Aramavicius 1795 m Taurage su visa Lietuva pateko Rusijos valdzion Jekaterina II dovanojo Taurage savo gydytojui Kruse o sis perleido ja savo posuniui Albrechtui Jis 1805 m Taurages dvara perdave grafui Platonui Zubovui 1805 1807 m susidarius Europos valstybiu koalicijoms kuriose dalyvavo ir Rusija Taurages dvaras buvo paverstas rusu caro bustine ir carines Rusijos kariuomenes vyriausia tvirtove Į dvara daznai atvaziuodavo ir apsigyvendavo caras Aleksandras I Pas jį atvaziuodavo Prusijos karalius 1807 m Napoleonui nugalejus rusus prie Frydlendo rusu kariuomene pasitrauke į desiniaja Nemuno puse Rusijos caras tu paciu metu birzelio 22 d Taurages dvare pasirase su prancuzais sutartį kuri is esmes buvo 1807 m Tilzes taikos prototipas Lietuvos Respublikos Prezidentas Taurages dvare III dragunu Gelezinio vilko pulkui 1937 m rugpjucio 15 d įteike veliava Is kaires Vidaus reikalu ministras Julius Caplikas Kariuomenes vadas Stasys Rastikis Krasto apsaugos ministras Stasys Dirmantas Antanas Smetona brigados generolas Kazys Tallat Kelpsa 1841 m dvaras perejo valstybes izdo zinion o 1846 m caras Nikolajus I 1796 1855 m padovanojo kunigaiksciui Hilarijui Vasilcikovui Jis cia sudare atskira ordinacija sutvarke dvara įruose spirito varykla 1910 m dvaro centre stovejo 8 muriniai ir 26 mediniai pastatai į rytus nuo dvaro Juros upes slenyje buvo didziulis su alejomis parkas ir sodas Veliau pertvarkant parka jis sujungtas su Juros upes kranto ir slaito reljefu įgavo peizazinio parko elementu Lietuvai atgavus valstybinguma vykdant zemes reforma 1920 1922 m dvaro zemes isdalintos savanoriams isparduotos kumeciams Po Pirmojo pasaulinio karo sugriauti pastatai nebeatstatyti 1920 m pradejo veikti pirmoji valstybine Taurages ligonine Dvaro centras 1928 m balandzio men su 48 ha zemes perduotas evangeliku liuteronu labdaros draugijai Sandora Islikusius pastatus jie suremontavo ir ruosesi cia įrengti spaustuve bet 1934 m prireikus buvusio dvaro Lietuvos kariuomenes reikalams dvaras buvo grazintas vyriausybei Buvusiame dvare 1935 m įsikure 3 iasis dragunu Gelezinio Vilko pulkas pastatytos kareivines valgyklos arklides Issikelus jiems atsikrauste Lietuva okupavusi sovietine kariuomene po Antrojo pasaulinio karo cia vel grįzo tos pacios kariuomenes daliniai buvusio dvaro centre pastate daug muriniu gyvenamuju namu ukiniu pastatu Nepriziurimas dvaro parkas nyko centrineje parko dalyje iskirsti medziai nes cia įrengti darzai sunaikintos alejos uzako mazasis tvenkinys sunyko kelias vedes į hipodroma pasikeite senasis dvaro isplanavimas Buvusiame Taurages dvaro centre isliko keletas senuju pastatu statytu praeito amziaus pradzioje ir 1935 m 2022 m vasara buvo minimas 600 metu dvaro paminejimo istoriniuose saltiniuose jubiliejus SaltiniaiSlavinskiene Birute 2022 08 03 Taurages Dvarui 600 metu puosnios ponios dailus ponai dainos sokiai ir zaidimai taurageszinios lt Taurages zinios Nuoroda tikrinta 2024 08 09 NuorodosVikiteka Taurages dvaras vaizdine ir garsine medziaga Objekto Nr 27100 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Taurages dvaras Archyvuota kopija 2006 09 10 is Wayback Machine projekto