Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senoji karalystė Egipto valstybės laikotarpis nuo apie 2650 iki Dėl savo galios vadinama Aukso karalyste Apima 3 6 farao
Senoji Egipto karalystė
Senoji karalystė – Egipto valstybės laikotarpis nuo apie 2650 iki Dėl savo galios vadinama „Aukso karalyste“. Apima 3−6 faraonų dinastijų valdymą. Šiuo laikotarpiu pastatytos garsiausios Egipto piramidės Gizoje ir Sakaroje (Dahšūre, Abusire).
| Senovės Egipto istorija |
| Priešdinastinis Egiptas (nomai) |
| Ankstyvoji karalystė |
| Senoji karalystė |
| Pirmasis tarpuvaldis |
| Vidurinioji karalystė |
| Antrasis tarpuvaldis |
| Naujoji karalystė |
| Trečiasis tarpuvaldis |
| Kušas (XXV) > Asirija |
| Vėlyvoji karalystė |
| Achemenidų imperija |
| Ptolemėjų dinastija |
| Romos imperija (Egiptas) |
| Egipto istorija |
Senąją karalystę pradėjo 3 dinastijos faraonas Džoseras. Senoji karalystė baigė egzistuoti su 6 dinastijos faraono Pepio II mirtimi.
Istorija
Senosios karalystės laikais faraonai buvo laikomi dievais. Jų autoritetas buvo neginčijamas. Nuo 3 dinastijos suintensyvėjo Maat mokymas apie darnos sukūrimą pasaulyje bei chaoso užbaigimą. Valstybės reikalus tvarkė pareigūnų vyriausybė, vadovaujama vizirio. Minėtiems pareigūnams buvo pavaldžios abiejų karalysčių pirmykštės teritorinės bendruomenės, performuotos į provincijas, kurioms vadovavo faraono vietininkai. Tuo metu pradėta surašinėti gyventojus ir reguliariai matuoti Nilo vandens lygį. Taip pat paplito hieroglifinis raštas.
Ypač suklestėjo Memfio miestas. Memfis buvo svarbus miestas, tačiau visos religinės galios neturėjo. Svarbesniu laikytas toje pačioje srityje įsikūręs Heliopolis, kuriame kilo garsioji mitinė Heliopolio Eneada bei buvo sukurti pirmieji mitai apie pasaulio sukūrimą. Didikai ir faraonai savo kapus statėsi Sakaroje bei Gizoje, kur iki šių dienų išliko didžiuliai kapinynai. Džoseris pastatė pirmąją piramidę istorijoje − laiptuotąją Džoserio piramidę Sakaroje. Netoliese Sechemchetas paliko nebaigtą savo laiptuotą piramidę. Sneferu priklauso trys piramidės: viena Meidume (Meidumo piramidė) ir dvi Dahšūre (Lenktoji ir Raudonoji piramidės). Iš sekančių penkių faraonų trys (Cheopsas, Chefrenas ir Mikerinas) pastatė piramides Gizoje, Džedefrė − piramidę Abu Roaše ir Šapseskafas − didžiulę mastabą Sakaroje. Dar nenustatytas 4 dinastijos faraonas, regis, paliko piramidės kompleksą Zavijet el Erijane (prie Gizos).
4 dinastijos faraonai sustiprino saulės dievo Ra kultą prisiimdami titulą „Ra sūnus“. Didžiulės statybos ir provizijos rinkimas faraonų kapams prisidėjo prie centrinės valdžios stiprinimo, tačiau beveik aišku, kad atsiliepė likusios Egipto visuomenės gerovei neigiamai. Kitų reikšmingų 4 dinastijos statinių ne Memfio miesto periferijose neaptikta. Faraonai aukštiems pareigūnams dalijo didelius žemės plotus Žemutinio Egipto nomuose. Žemę dirbantys neturėjo teisės jos palikti ir didelę dalį derliaus ir pajamų sumokėdavo mokesčiais. Statyboms buvo pasitelkiami valstiečiai po pjūties darbų. Statybų organizavimas, darbininkų aprūpinimas tikriausiai buvo ne menkesnis Senovės Egipto visuomenės pasiekimas nei pačių piramidžių pastatymas. Palermo akmenyje užsiminta apie egiptiečių karinę ekspediciją į Žemutinę Nubiją Sneferu laikais, kur jie įkūrė Bucheno miestelį. Tikriausiai buvo jų gyvenvietės palei Nilą nuo Bucheno Nubijoje iki , tačiau nieko iš 4 dinastijos laikų čia nerasta. Egiptiečiai tikriausiai plėšė (gabeno) vietos resursus išimtinai Memfio faraonų ir diduomenės naudai. Sneferu istorijoje prisimenamas geru valdovu, kai Cheopsas ir Chefrenas − tironais.
5 dinastijos faraonas Sahurė siuntė laivus į Levantą bei Puntą, legendinius Raudonosios jūros kraštus bei Afrikos Ragą − parvežti prieskonių, dramblio kaulo, aukso ir smilkalų. Buvo siunčiamos turkio kasinėjimų misijos į Sinajų. Egiptas turėjo ryšių su šiauriniais kraštai: Anatolijoje rasta egiptietiškų aukso dirbinių, Sirijos Eblos mieste − vazos su Chefreno ir Pepio I vardais. Sahurės šventyklos sienos reljefuose pavaizduota karinė misiją į Libaną kedro. 5 dinastijos faraonai laidojosi Abusire ir Sakaroje. Kiekvienas jų statėsi savo piramides, tačiau mažesnes ir prastesnės kokybės nei 4 dinastijos faraonai. Jie taip pat pastatė nemažų saulės dievo šventyklų, kuriose, panašu, faraono kultas buvo susiliejęs su dievo kultu. Iš 4 ir 5 dinastijų išliko daug ir įspūdingų statinių, tačiau apie to meto Egipto socialinę sanklodą žinoma labai mažai. 5 dinastijos paskutiniai trys faraonai nebenaudojo Ra vardo prie savo titulų, Isesis ir Unas nepastatė saulės dievo šventyklų, kas gali būti iššaukta Ozyrio kulto stiprėjimu. Uno piramidėje užrašyti anksčiausi žinomi piramidžių tekstai. Provincijų didikai pradėjo įgauti didesnes galiais, statyti savo kapus.
6-os dinastijos faraonai laidojosi Sakaroje. Iš šio laikotarpio išliko piramidžių tekstai ir Abusiro papirusai, iš kurių jau pasiekiamos žinios apie visuomenės religinius, socialinius ir ekonominius santykius. Kapų sienose išliko biografiniai įrašai, iš kurių matyti to meto Egipto politika: karinės kampanijos Nubijoje ir prekybinės ekspedicijos į Vakarų Afriką. 5 ir 6 dinastijos ėmė silpti. Faraonai ieškojo paramos pietų provincijose ir Pepis II, kuris karaliavo ilgiausiai, sričių vietininkams lengva ranka dalijo privilegijas. Viena jų, suteikianti teisę paveldėti pareigas ir turtą, šaliai buvo ypač pavojinga. Kitomis galimomis Senosios karalystės nuosmukio priežastimis minimi lietaus mažėjimas ar Nilo potvynių lygio sumažėjimas, kas paveikė žemės ūkį. Faraonų turtas mažėjo ir galia silpnėjo dėl suteikiamų mokesčių lengvatų. Po Pepio II mirties valdė keletas legendinių faraonų, tarp jų paminėta moteris Nitokris. Pagal Manetoną, po jų valdė 7 dinastija, kurios nei vieno valdovo vardas nežinomas ir yra abejonių, ar ji iš viso egzistavo. Dar vėliau valdė 8 dinastija, kurios kelių valdovų vardai žinomi ir jų valdžia lygtai buvo pripažįstama visame Egipte, tačiau pati valstybė buvo decentralizuota ir nuskurdusi. Žlugus faraono autoritetui, žlugo ir Senoji karalystė. Apie 2130 m. pr. m. e. Egipte prasidėjo Pirmasis suirutės laikotarpis.
Garsiausi Senosios karalystės faraonai: Džoseras, Snofru, Cheopsas, Chefrenas, Mikerinas, Sahurė. Esminis požymis – statytos didingosios piramidės.
3−6 dinastijų faraonų sąrašai
Šaltiniai
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 210
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji Egipto karalystė, Kas yra Senoji Egipto karalystė? Ką reiškia Senoji Egipto karalystė?
Senoji karalyste Egipto valstybes laikotarpis nuo apie 2650 iki Del savo galios vadinama Aukso karalyste Apima 3 6 faraonu dinastiju valdyma Siuo laikotarpiu pastatytos garsiausios Egipto piramides Gizoje ir Sakaroje Dahsure Abusire Senoves Egipto istorijaPriesdinastinis Egiptas nomai Ankstyvoji karalysteSenoji karalystePirmasis tarpuvaldisVidurinioji karalysteAntrasis tarpuvaldisNaujoji karalysteTreciasis tarpuvaldisKusas XXV gt AsirijaVelyvoji karalysteAchemenidu imperijaPtolemeju dinastijaRomos imperija Egiptas Egipto istorijaFaraono Mikerino ir jo zmonos karalienes Kchamerernebtis II statula Originalas is jo Gizos slenio sventyklos dabar eksponuojama Bostono muziejuje Senaja karalyste pradejo 3 dinastijos faraonas Dzoseras Senoji karalyste baige egzistuoti su 6 dinastijos faraono Pepio II mirtimi IstorijaSenosios karalystes laikais faraonai buvo laikomi dievais Ju autoritetas buvo negincijamas Nuo 3 dinastijos suintensyvejo Maat mokymas apie darnos sukurima pasaulyje bei chaoso uzbaigima Valstybes reikalus tvarke pareigunu vyriausybe vadovaujama vizirio Minetiems pareigunams buvo pavaldzios abieju karalysciu pirmykstes teritorines bendruomenes performuotos į provincijas kurioms vadovavo faraono vietininkai Tuo metu pradeta surasineti gyventojus ir reguliariai matuoti Nilo vandens lygį Taip pat paplito hieroglifinis rastas Ypac suklestejo Memfio miestas Memfis buvo svarbus miestas taciau visos religines galios neturejo Svarbesniu laikytas toje pacioje srityje įsikures Heliopolis kuriame kilo garsioji mitine Heliopolio Eneada bei buvo sukurti pirmieji mitai apie pasaulio sukurima Didikai ir faraonai savo kapus statesi Sakaroje bei Gizoje kur iki siu dienu isliko didziuliai kapinynai Dzoseris pastate pirmaja piramide istorijoje laiptuotaja Dzoserio piramide Sakaroje Netoliese Sechemchetas paliko nebaigta savo laiptuota piramide Sneferu priklauso trys piramides viena Meidume Meidumo piramide ir dvi Dahsure Lenktoji ir Raudonoji piramides Is sekanciu penkiu faraonu trys Cheopsas Chefrenas ir Mikerinas pastate piramides Gizoje Dzedefre piramide Abu Roase ir Sapseskafas didziule mastaba Sakaroje Dar nenustatytas 4 dinastijos faraonas regis paliko piramides kompleksa Zavijet el Erijane prie Gizos Gizos piramides 4 dinastijos faraonai sustiprino saules dievo Ra kulta prisiimdami titula Ra sunus Didziules statybos ir provizijos rinkimas faraonu kapams prisidejo prie centrines valdzios stiprinimo taciau beveik aisku kad atsiliepe likusios Egipto visuomenes gerovei neigiamai Kitu reiksmingu 4 dinastijos statiniu ne Memfio miesto periferijose neaptikta Faraonai aukstiems pareigunams dalijo didelius zemes plotus Zemutinio Egipto nomuose Zeme dirbantys neturejo teises jos palikti ir didele dalį derliaus ir pajamu sumokedavo mokesciais Statyboms buvo pasitelkiami valstieciai po pjuties darbu Statybu organizavimas darbininku aprupinimas tikriausiai buvo ne menkesnis Senoves Egipto visuomenes pasiekimas nei paciu piramidziu pastatymas Palermo akmenyje uzsiminta apie egiptieciu karine ekspedicija į Zemutine Nubija Sneferu laikais kur jie įkure Bucheno miestelį Tikriausiai buvo ju gyvenvietes palei Nila nuo Bucheno Nubijoje iki taciau nieko is 4 dinastijos laiku cia nerasta Egiptieciai tikriausiai plese gabeno vietos resursus isimtinai Memfio faraonu ir diduomenes naudai Sneferu istorijoje prisimenamas geru valdovu kai Cheopsas ir Chefrenas tironais 5 dinastijos faraonas Sahure siunte laivus į Levanta bei Punta legendinius Raudonosios juros krastus bei Afrikos Raga parvezti prieskoniu dramblio kaulo aukso ir smilkalu Buvo siunciamos turkio kasinejimu misijos į Sinaju Egiptas turejo rysiu su siauriniais krastai Anatolijoje rasta egiptietisku aukso dirbiniu Sirijos Eblos mieste vazos su Chefreno ir Pepio I vardais Sahures sventyklos sienos reljefuose pavaizduota karine misija į Libana kedro 5 dinastijos faraonai laidojosi Abusire ir Sakaroje Kiekvienas ju statesi savo piramides taciau mazesnes ir prastesnes kokybes nei 4 dinastijos faraonai Jie taip pat pastate nemazu saules dievo sventyklu kuriose panasu faraono kultas buvo susiliejes su dievo kultu Is 4 ir 5 dinastiju isliko daug ir įspudingu statiniu taciau apie to meto Egipto socialine sankloda zinoma labai mazai 5 dinastijos paskutiniai trys faraonai nebenaudojo Ra vardo prie savo titulu Isesis ir Unas nepastate saules dievo sventyklu kas gali buti issaukta Ozyrio kulto stiprejimu Uno piramideje uzrasyti anksciausi zinomi piramidziu tekstai Provinciju didikai pradejo įgauti didesnes galiais statyti savo kapus Faraono Uno dukters princeses Idut mastaba Sakaroje restauruota 6 os dinastijos faraonai laidojosi Sakaroje Is sio laikotarpio isliko piramidziu tekstai ir Abusiro papirusai is kuriu jau pasiekiamos zinios apie visuomenes religinius socialinius ir ekonominius santykius Kapu sienose isliko biografiniai įrasai is kuriu matyti to meto Egipto politika karines kampanijos Nubijoje ir prekybines ekspedicijos į Vakaru Afrika 5 ir 6 dinastijos eme silpti Faraonai ieskojo paramos pietu provincijose ir Pepis II kuris karaliavo ilgiausiai sriciu vietininkams lengva ranka dalijo privilegijas Viena ju suteikianti teise paveldeti pareigas ir turta saliai buvo ypac pavojinga Kitomis galimomis Senosios karalystes nuosmukio priezastimis minimi lietaus mazejimas ar Nilo potvyniu lygio sumazejimas kas paveike zemes ukį Faraonu turtas mazejo ir galia silpnejo del suteikiamu mokesciu lengvatu Po Pepio II mirties valde keletas legendiniu faraonu tarp ju pamineta moteris Nitokris Pagal Manetona po ju valde 7 dinastija kurios nei vieno valdovo vardas nezinomas ir yra abejoniu ar ji is viso egzistavo Dar veliau valde 8 dinastija kurios keliu valdovu vardai zinomi ir ju valdzia lygtai buvo pripazįstama visame Egipte taciau pati valstybe buvo decentralizuota ir nuskurdusi Zlugus faraono autoritetui zlugo ir Senoji karalyste Apie 2130 m pr m e Egipte prasidejo Pirmasis suirutes laikotarpis Garsiausi Senosios karalystes faraonai Dzoseras Snofru Cheopsas Chefrenas Mikerinas Sahure Esminis pozymis statytos didingosios piramides 3 6 dinastiju faraonu sarasaiSaltiniaiVikiteka Senoji Egipto karalyste vaizdine ir garsine medziagaIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 210 Encyclopaedia Britannica