Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ramūnas BytautasGimė 1886 m rugpjūčio 21 d Drobūkščiai Varnių valsčiusMirė 1915 m birželio 22 d 28 metai Leisinas Vo kan
Ramūnas Bytautas
| Ramūnas Bytautas | |
|---|---|
| Gimė | 1886 m. rugpjūčio 21 d. Drobūkščiai, Varnių valsčius |
| Mirė | 1915 m. birželio 22 d. (28 metai) Leisinas, Vo kantonas, Šveicarija |
| Veikla | lietuvių filosofas, psichologas ir publicistas. |
Ramūnas (Romanas) Bytautas (g. 1886 m. rugpjūčio 21 d. Drobūkščiai, Varnių valsčius – 1915 m. birželio 22 d. Leisinas, Vo kantonas, Šveicarija) – lietuvių filosofas, psichologas ir publicistas.
Derino materializmą su idealizmu, aiškinosi tautos esmės ir savimonės klausimus, nacijos formavimosi principus. Kalbą laikė svarbiausiu tautos požymiu. Buvo vienas pirmųjų Lietuvos profesionalių filosofų.
Biografija
1905–1912 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją ir psichologiją. 1905 m. įstojo į Maskvos universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Po dvejų metų perėjo į Istorijos-filosofijos fakultetą, ten pajuto tikrąjį savo pašaukimą. Be filosofijos dalykų, domėjosi kalbomis, politine ekonomija. Kruopščiai rengė diplominį darbą „V.Vunto mokslo apie sielos substancijos sąvoką kritika“, kuriame siūlė derinti materializmą ir idealizmą laikantis psichofizinio principo. Ramūnas Bytautas buvo paliktas Maskvos universiteto Filosofijos katedroje rengtis profesūrai, kartu dirbo mokytoju Maskvos gimnazijoje. Nuo 1906 m. dalyvavo Maskvos lietuvių studentų draugijos, nuo 1907 m. Lietuvių mokslo ir Dailės draugijų veikloje; visi pažangių žemaičių bajorų Bytautų šeimos nariai buvo "" prie Lietuvių dailės draugijos veiklos pradininkai, ženkliai parėmė savo lėšomis M. K.Čiurlionio paveikslų išpirkimo sumanymą nuo pat pat kuopos veikimo pradžios 1913 m.; su savo bičiuliu Stasiu Šilingu ir kitais pažangios lietuvių jaunuomenės atstovais jau 1910 m. buvo įkūręs žurnalą „Aušrinė“. Jame spausdino svarbiausius savo straipsnius. R. Bytautas rašė tai, kas rūpėjo to meto visuomenei, apie valstybingumo siekius, jų įgyvendinimo godas lietuvių tautoje, tautiškumo gaivinimo sąlygas ir galimybes.
1912–1913 m. Maskvos gimnazijose dėstė psichologiją, logiką, lotynų ir rusų kalbas. Buvo paliktas prie Filosofijos katedros rengtis doktoratui. 1912–1913 m. mokytojaudamas Maskvoje daug kur sekė kaime dirbančiu Jauniumi. Bendravo su J. Jablonskiu, dalyvavo jo vadovaujamoje terminologijos komisijoje. Paskatino domėtis terminologija studijų draugą S. Šalkauskį. Parašė ir daugiau straipsnių lietuvių kalbos klausimais. Formavo jo pasaulėžiūrinę kryptį, iškeldamas tris pagrindinius jaunosios lietuvių inteligentijos veiklos principus – demokratizmą, tautiškumą ir individualizmą.
Lietuvių mokslo draugijos narys, vienas žurnalo „Aušrinė“ įkūrėjų ir aktyviausių bendradarbių, dar bendradarbiavo katalikų žurnale „Draugija“. Kurį laiką priklausė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijai. Periodikoje (Draugijoje, Aušrinėje) paskelbtuose str. (Šis tas iš lietuvių kalbos filosofijos, Tauta ir tautiškoji sąmonė ir kt.) sprendė nacionalinės savimonės ir tautinės kultūros filosofinius klausimus. Susirgęs džiova gydėsi Druskininkuose, Italijoje, Šveicarijoje. Mirė 1915 m. birželio 22 d. Leizine (Šveicarija). Mirė nesulaukęs dvidešimt devynerių metų.
Mokslinė veikla
Daugiausia rašė kalbos ir filosofinėmis temomis (str. „Šis tas iš lietuvių kalbos filosofijos“) Tai – bene pirmasis tokio pobūdžio darbas lietuvių kalba. Šiame ir kituose straipsniuose kalbos klausimais R. Bytautas teigė, kad kalbos raida sutampanti su kultūros istorija, atspindinti tautos santykį su pasauliu ir mąstymo būdą. Tačiau pagrindinį dėmesį R. Bytautas skyrė filosofinės kultūros ugdymui, daug polemizavo. Įdomų straipsnį R. Bytautas paskelbė apie 1908 m. gegužės mėn. Kaune vykusią Dailės parodą. Straipsnyje R. Bytautas įrodinėjo, kad simbolizmo negalima supaprastinti: juk simbolizmas taip pasireiškiantis tikrove, tik apibendrintai poetiniais vaizdais. Prie tos pačios simbolizmo grupės filosofas priskiria ir M. K. Čiurlionio paveikslus. Apibūdina juos kaip gražius kūrinius, ir norint suprasti jų tikrovės iškreiptumą reikia surasti savyje poetiškumo jausmą. R.Bytautas savo nuomonę grindė tuo, jog tikrovės iškreipimas reikalingas didesniam įspūdžiui pasiekti.. „Lietuvių raštkalbės reikalais“ 1908 m., „Tauta ir tautiškoji sąmonė“ 1912 m., 1913 m.).
1908 m. žurnale „Draugija“ (Nr. 4) paskelbė didelį straipsnį „Šis tas iš lietuvių kalbos filosofijos“, kuriame nagrinėjo bendrinės kalbos formavimosi problemas. Domėjosi terminologija, svetimžodžiams siūlė taikyti lietuvių kalbos rašybą, fonetiką, pridėti lietuviškas galūnes. („Aušrinė“ 8–9, 1911; 15–18, 1912). 1912 m. „Aušrinėje“ išspausdintas jo straipsnis „Kaip tarti ir rašyti svetimžodžius“.
P. Dovydaitis 1910 m. žurnale „Aušrinė“ rašė, kad tikėjimas esąs būtinas žmogui, o etika turinti būti grindžiama idealizmu, nes materializmas esąs nemoralių žmonių pasaulėžiūra. R.Bytautas neigė tokius kaltinimus ir pirmiausia korektiškai reikalavo, kad oponentas teisingai dėstytų savo mintis. Atsakydamas dėstė materializmo principus, nors ir pats ne su visais sutiko, tačiau filosofo nuomone, viena yra priimti ar atmesti vienokią ar kitokią teoriją ir kita – ją iškraipyti. Jis teigia, kad pagrindiniai materializmo teiginiai yra šiuolaikinio mokslo „pamatiniai elementai“, ir tai, yra materializmo istorinė reikšmė. Kartu R. Bytautas parodė materializmo ir pozityvizmo skirtumus. Savo mintis R. Bytautas dėstė ramiai, neužgauliojo, mokė naujai diskutuoti. Jo minčių dėstymas vertė ir kitus mąstyti bei kruopščiai rengtis diskusijoms.
Jo filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos rusų ir vokiečių filosofai idealistai, dualizmas. Derino materializmą ir idealizmą. Materializmas, pasak jo, aiškina medžiagiškų reiškinių pasaulį ir yra metodologinis gamtos mokslų pagrindas, bet to nepakanka suvokti būties esmei, sąmonės reiškiniams, dvasinei žmogaus veiklai. Savaiminei Visatos raidai paaiškinti neužtenka materializmo, jį reikia papildyti teleologija, materializmą pakeičiant panteizmu. Manė, kad pasaulio esmė geriausiai pažįstama remiantis vidiniu patyrimu. Dorovę traktavo kaip socialinį reiškinį, kuris reguliuoja individo ir visuomenės santykius, turi savo imanentinius dėsnius, kildino ją iš žmogui įgimto siekio sveikai gyventi. Tautą traktavo kaip socialinės, raidos, ekonominių santykių ir istorinių aplinkybių darinį, t. p. kaip vieną sąlygų, reikalingų žmogaus dvasiniam tobulėjimui ir saviraiškai. Klasinę visuomenės struktūrą lemia ekonominiai santykiai, bet, anot jo, socialinių sluoksnių antagonizmą gali panaikinti įgimtas žmogiškumas. Kultūros, tautos pagrindu laikė kalbą, per kurią adekvačiausiai realizuojama nacionalinė savimonė. Savo darbų idėjomis skatinamai veikė modernistines tendencijas lietuvių literatūroje.
R. Bytauto įsitikinimu, filosofinis išsilavinimas būtinas kiekvienam žmogui. Tai „Aušrinės“ redakcija sumanė nuolatinę skiltį „Lavinimosi reikalui“, kurioje būtų pateikiamos humanitarinių mokslų žinios, R. Bytautas parašė straipsnį „Filosofija“. Jis aiškino įvairias filosofijos sąvokas, parodė filosofijos reikalingumą, kėlė filosofijos ir pasaulėžiūros skirtumą, jos santykį su kitais mokslais.‘Filosofija- anot R.Bytauto, - visumos pažinimas. Tai mokslas, kurio tyrinėjimo objektas yra ištisa visuma. Kiti mokslai tyrinėja tik pavienes tikrumos dalis, tik ribotas apsireiškimų dalis, o filosofija kelia uždavinį - ištirti viską. Šitą tikslą filosofija gali pasiekti tik visų mokslų padedama. Pavieniai mokslai teikia filosofijai žinių apie įvairias visuomenės dalis, o filosofija jungia jas į vientisą pasaulio paveikslą. Straipsnio tikslas - sužadinti skaitytojo norą savarankiškai studijuoti filosofiją. Šias mintis R.Bytautas plėtojo ir diskusijoje dėl lietuviškos enciklopedijos leidimo. Pasakojo jog mūsų kultūrai gresia du pavojai:geriausių kūrybinių jėgų nutekėjimas į kitas šalis ir užsisklendimas. Labiausiai apleistos mūsų kultūros sritys, teigė R.Bytautas, yra filosofija ir sociologija, todėl jas reikia plėtoti. Kalbėjo apie tai, kad tik tai turi būti aukštesnė populiarizacija, kurios tikslas - ne mokytis a, b, c savamokslių, nemokančių kitų kalbų, bet duoti šviesuomenei dvasinio peno gimtąja kalba, suteikti mokslininkams progą pasireikšti lietuvybės dirvoje.
Tautos dvasinės kultūros bruožus, dabartinės kultūros sąveiką su praeitimi R.Bytautas išdėstė straipsnyje „Tauta ir tautiška sąmonė“. Jis teigė, kad bajorai nutauto dėl savo klasinio egoizmo.“ R.Bytautas pastebėjo jog aristokratai save laikė pranašesniais, negu kitus tos pačios tautos atstovus. Kalbėdavo apie tai, kad aristokratų socialinė padėtis baudžiavos laikais suteikdavo jiems visišką poelgių laisvę ir progą, be kliūčių tenkinti savo geidulius t. y. visaip koneveikti savo pavaldinius. Prasidėjus tautiniam sąjūdžiui, despotų psichologija negalėjo tuoj išnykti, nes šeimos tradicija neleidusi apleisti tėvų kultūros. Neleidusi to ir klasinė puikybė (pasididžiavimas), nes aristokratai savo kultūrą ir kalbą laikė socialinės aukštesnybės simboliu. Pereiti į kitą socialinį sluoksnį, suprasti jo pozicijas reikėjo didvyriškumo, o jo daugeliui trūko.
Straipsnį „Tauta ir tautiška sąmonė“ R. Bytautas išspausdino 1913 metų pirmame „Aušrinės“ numeryje. Tai buvo vienas iš paskutiniųjų filosofo straipsnių. Netrukus jis susirgo kaulų tuberkulioze. Liga sparčiai progresavo. Tais pačiais metais filosofas išvyko gydytis į Druskininkus, iš ten į Italiją ir Šveicariją. Lezenas- paskutinė jo gydykla. 1914 m. liepos 8 d. jį aplankęs istorikas Ignas Jonynas būsimajam filosofui Stasiui Šalkauskiui rašė apie blogą R. Bytauto sveikatą, bet pagerėjusią nuotaiką ir vylėsi, kad už kelerių metų filosofas pasveiks, tačiau R. Bytautas neišgyveno nė metų: 1915 m. birželio 22 d. mirė.
Literatūra
- Juozas Tumelis. Romanas Bytautas: Bibliografija, Vilnius, 1986 m.
- Vaclovas Bagdonavičius. Romano Bytauto etinės pažiūros, Vilnius, 2001 m.
Šaltiniai
- Ramūnas Bytautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 249 psl.
2. www. lka. lt/EasyAdmin/sys/files/Vertybines_orientacijos. pdf
3. Lietuvių liaudies dainos. Vilnius, Vaga, 1964, 331.
4. Lietuvių liaudies dainos. Vilnius, Vaga, 1964, 111–112.
5. Lietuvių liaudies dainos. Vilnius, Vaga, 1964, 116.
6. Lietuvių liaudies dainos. Vilnius, Vaga, 1964, 112.
7. Tauta ir tautiška sąmonė. – Aušrinė, 1913 Nr. 22, 25.
8. , Lietuvių dailės draugijos 100-mečiui. – Tautodailės metraštis, 2007, Telšių kraštas. Nr. 13.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ramūnas Bytautas, Kas yra Ramūnas Bytautas? Ką reiškia Ramūnas Bytautas?
Ramunas BytautasGime 1886 m rugpjucio 21 d Drobuksciai Varniu valsciusMire 1915 m birzelio 22 d 28 metai Leisinas Vo kantonas SveicarijaVeikla lietuviu filosofas psichologas ir publicistas Ramunas Romanas Bytautas g 1886 m rugpjucio 21 d Drobuksciai Varniu valscius 1915 m birzelio 22 d Leisinas Vo kantonas Sveicarija lietuviu filosofas psichologas ir publicistas Grupe lietuviu inteligentu Maskvoje Is kaires sedi Kazimieras Pietaris Ramunas Bytautas Petras Klimas Stasys Silingas Agniete Ambraziejute Is kaires stovi Rapolas Skipitis Stasys Naginskas Antanas Vienuolis Zukauskas Juozas Papeckys Marcinkus Juozas Nemeiksa Bytautas Derino materializma su idealizmu aiskinosi tautos esmes ir savimones klausimus nacijos formavimosi principus Kalba laike svarbiausiu tautos pozymiu Buvo vienas pirmuju Lietuvos profesionaliu filosofu Biografija1905 1912 m Maskvos universitete studijavo filosofija ir psichologija 1905 m įstojo į Maskvos universiteto Fizikos matematikos fakulteta Po dveju metu perejo į Istorijos filosofijos fakulteta ten pajuto tikrajį savo pasaukima Be filosofijos dalyku domejosi kalbomis politine ekonomija Kruopsciai renge diplominį darba V Vunto mokslo apie sielos substancijos savoka kritika kuriame siule derinti materializma ir idealizma laikantis psichofizinio principo Ramunas Bytautas buvo paliktas Maskvos universiteto Filosofijos katedroje rengtis profesurai kartu dirbo mokytoju Maskvos gimnazijoje Nuo 1906 m dalyvavo Maskvos lietuviu studentu draugijos nuo 1907 m Lietuviu mokslo ir Dailes draugiju veikloje visi pazangiu zemaiciu bajoru Bytautu seimos nariai buvo prie Lietuviu dailes draugijos veiklos pradininkai zenkliai pareme savo lesomis M K Ciurlionio paveikslu ispirkimo sumanyma nuo pat pat kuopos veikimo pradzios 1913 m su savo biciuliu Stasiu Silingu ir kitais pazangios lietuviu jaunuomenes atstovais jau 1910 m buvo įkures zurnala Ausrine Jame spausdino svarbiausius savo straipsnius R Bytautas rase tai kas rupejo to meto visuomenei apie valstybingumo siekius ju įgyvendinimo godas lietuviu tautoje tautiskumo gaivinimo salygas ir galimybes 1912 1913 m Maskvos gimnazijose deste psichologija logika lotynu ir rusu kalbas Buvo paliktas prie Filosofijos katedros rengtis doktoratui 1912 1913 m mokytojaudamas Maskvoje daug kur seke kaime dirbanciu Jauniumi Bendravo su J Jablonskiu dalyvavo jo vadovaujamoje terminologijos komisijoje Paskatino dometis terminologija studiju drauga S Salkauskį Parase ir daugiau straipsniu lietuviu kalbos klausimais Formavo jo pasauleziurine kryptį iskeldamas tris pagrindinius jaunosios lietuviu inteligentijos veiklos principus demokratizma tautiskuma ir individualizma Lietuviu mokslo draugijos narys vienas zurnalo Ausrine įkureju ir aktyviausiu bendradarbiu dar bendradarbiavo kataliku zurnale Draugija Kurį laika priklause Rusijos socialdemokratu darbininku partijai Periodikoje Draugijoje Ausrineje paskelbtuose str Sis tas is lietuviu kalbos filosofijos Tauta ir tautiskoji samone ir kt sprende nacionalines savimones ir tautines kulturos filosofinius klausimus Susirges dziova gydesi Druskininkuose Italijoje Sveicarijoje Mire 1915 m birzelio 22 d Leizine Sveicarija Mire nesulaukes dvidesimt devyneriu metu Moksline veiklaDaugiausia rase kalbos ir filosofinemis temomis str Sis tas is lietuviu kalbos filosofijos Tai bene pirmasis tokio pobudzio darbas lietuviu kalba Siame ir kituose straipsniuose kalbos klausimais R Bytautas teige kad kalbos raida sutampanti su kulturos istorija atspindinti tautos santykį su pasauliu ir mastymo buda Taciau pagrindinį demesį R Bytautas skyre filosofines kulturos ugdymui daug polemizavo Įdomu straipsnį R Bytautas paskelbe apie 1908 m geguzes men Kaune vykusia Dailes paroda Straipsnyje R Bytautas įrodinejo kad simbolizmo negalima supaprastinti juk simbolizmas taip pasireiskiantis tikrove tik apibendrintai poetiniais vaizdais Prie tos pacios simbolizmo grupes filosofas priskiria ir M K Ciurlionio paveikslus Apibudina juos kaip grazius kurinius ir norint suprasti ju tikroves iskreiptuma reikia surasti savyje poetiskumo jausma R Bytautas savo nuomone grinde tuo jog tikroves iskreipimas reikalingas didesniam įspudziui pasiekti Lietuviu rastkalbes reikalais 1908 m Tauta ir tautiskoji samone 1912 m 1913 m 1908 m zurnale Draugija Nr 4 paskelbe didelį straipsnį Sis tas is lietuviu kalbos filosofijos kuriame nagrinejo bendrines kalbos formavimosi problemas Domejosi terminologija svetimzodziams siule taikyti lietuviu kalbos rasyba fonetika prideti lietuviskas galunes Ausrine 8 9 1911 15 18 1912 1912 m Ausrineje isspausdintas jo straipsnis Kaip tarti ir rasyti svetimzodzius P Dovydaitis 1910 m zurnale Ausrine rase kad tikejimas esas butinas zmogui o etika turinti buti grindziama idealizmu nes materializmas esas nemoraliu zmoniu pasauleziura R Bytautas neige tokius kaltinimus ir pirmiausia korektiskai reikalavo kad oponentas teisingai destytu savo mintis Atsakydamas deste materializmo principus nors ir pats ne su visais sutiko taciau filosofo nuomone viena yra priimti ar atmesti vienokia ar kitokia teorija ir kita ja iskraipyti Jis teigia kad pagrindiniai materializmo teiginiai yra siuolaikinio mokslo pamatiniai elementai ir tai yra materializmo istorine reiksme Kartu R Bytautas parode materializmo ir pozityvizmo skirtumus Savo mintis R Bytautas deste ramiai neuzgauliojo moke naujai diskutuoti Jo minciu destymas verte ir kitus mastyti bei kruopsciai rengtis diskusijoms Jo filosofinems paziuroms turejo įtakos rusu ir vokieciu filosofai idealistai dualizmas Derino materializma ir idealizma Materializmas pasak jo aiskina medziagisku reiskiniu pasaulį ir yra metodologinis gamtos mokslu pagrindas bet to nepakanka suvokti buties esmei samones reiskiniams dvasinei zmogaus veiklai Savaiminei Visatos raidai paaiskinti neuztenka materializmo jį reikia papildyti teleologija materializma pakeiciant panteizmu Mane kad pasaulio esme geriausiai pazįstama remiantis vidiniu patyrimu Dorove traktavo kaip socialinį reiskinį kuris reguliuoja individo ir visuomenes santykius turi savo imanentinius desnius kildino ja is zmogui įgimto siekio sveikai gyventi Tauta traktavo kaip socialines raidos ekonominiu santykiu ir istoriniu aplinkybiu darinį t p kaip viena salygu reikalingu zmogaus dvasiniam tobulejimui ir saviraiskai Klasine visuomenes struktura lemia ekonominiai santykiai bet anot jo socialiniu sluoksniu antagonizma gali panaikinti įgimtas zmogiskumas Kulturos tautos pagrindu laike kalba per kuria adekvaciausiai realizuojama nacionaline savimone Savo darbu idejomis skatinamai veike modernistines tendencijas lietuviu literaturoje R Bytauto įsitikinimu filosofinis issilavinimas butinas kiekvienam zmogui Tai Ausrines redakcija sumane nuolatine skiltį Lavinimosi reikalui kurioje butu pateikiamos humanitariniu mokslu zinios R Bytautas parase straipsnį Filosofija Jis aiskino įvairias filosofijos savokas parode filosofijos reikalinguma kele filosofijos ir pasauleziuros skirtuma jos santykį su kitais mokslais Filosofija anot R Bytauto visumos pazinimas Tai mokslas kurio tyrinejimo objektas yra istisa visuma Kiti mokslai tyrineja tik pavienes tikrumos dalis tik ribotas apsireiskimu dalis o filosofija kelia uzdavinį istirti viska Sita tiksla filosofija gali pasiekti tik visu mokslu padedama Pavieniai mokslai teikia filosofijai ziniu apie įvairias visuomenes dalis o filosofija jungia jas į vientisa pasaulio paveiksla Straipsnio tikslas suzadinti skaitytojo nora savarankiskai studijuoti filosofija Sias mintis R Bytautas pletojo ir diskusijoje del lietuviskos enciklopedijos leidimo Pasakojo jog musu kulturai gresia du pavojai geriausiu kurybiniu jegu nutekejimas į kitas salis ir uzsisklendimas Labiausiai apleistos musu kulturos sritys teige R Bytautas yra filosofija ir sociologija todel jas reikia pletoti Kalbejo apie tai kad tik tai turi buti aukstesne populiarizacija kurios tikslas ne mokytis a b c savamoksliu nemokanciu kitu kalbu bet duoti sviesuomenei dvasinio peno gimtaja kalba suteikti mokslininkams proga pasireiksti lietuvybes dirvoje Tautos dvasines kulturos bruozus dabartines kulturos saveika su praeitimi R Bytautas isdeste straipsnyje Tauta ir tautiska samone Jis teige kad bajorai nutauto del savo klasinio egoizmo R Bytautas pastebejo jog aristokratai save laike pranasesniais negu kitus tos pacios tautos atstovus Kalbedavo apie tai kad aristokratu socialine padetis baudziavos laikais suteikdavo jiems visiska poelgiu laisve ir proga be kliuciu tenkinti savo geidulius t y visaip koneveikti savo pavaldinius Prasidejus tautiniam sajudziui despotu psichologija negalejo tuoj isnykti nes seimos tradicija neleidusi apleisti tevu kulturos Neleidusi to ir klasine puikybe pasididziavimas nes aristokratai savo kultura ir kalba laike socialines aukstesnybes simboliu Pereiti į kita socialinį sluoksnį suprasti jo pozicijas reikejo didvyriskumo o jo daugeliui truko Straipsnį Tauta ir tautiska samone R Bytautas isspausdino 1913 metu pirmame Ausrines numeryje Tai buvo vienas is paskutiniuju filosofo straipsniu Netrukus jis susirgo kaulu tuberkulioze Liga sparciai progresavo Tais paciais metais filosofas isvyko gydytis į Druskininkus is ten į Italija ir Sveicarija Lezenas paskutine jo gydykla 1914 m liepos 8 d jį aplankes istorikas Ignas Jonynas busimajam filosofui Stasiui Salkauskiui rase apie bloga R Bytauto sveikata bet pagerejusia nuotaika ir vylesi kad uz keleriu metu filosofas pasveiks taciau R Bytautas neisgyveno ne metu 1915 m birzelio 22 d mire LiteraturaJuozas Tumelis Romanas Bytautas Bibliografija Vilnius 1986 m Vaclovas Bagdonavicius Romano Bytauto etines paziuros Vilnius 2001 m SaltiniaiRamunas Bytautas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 249 psl 2 www lka lt EasyAdmin sys files Vertybines orientacijos pdf 3 Lietuviu liaudies dainos Vilnius Vaga 1964 331 4 Lietuviu liaudies dainos Vilnius Vaga 1964 111 112 5 Lietuviu liaudies dainos Vilnius Vaga 1964 116 6 Lietuviu liaudies dainos Vilnius Vaga 1964 112 7 Tauta ir tautiska samone Ausrine 1913 Nr 22 25 8 Lietuviu dailes draugijos 100 meciui Tautodailes metrastis 2007 Telsiu krastas Nr 13