Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusijos lietuvių seimas Petrograde arba Visos Rusijos lietuvių seimas Rusijos lietuvių atstovų suvažiavimas įvykęs 1917
Rusijos lietuvių seimas Petrograde
Rusijos lietuvių seimas Petrograde arba Visos Rusijos lietuvių seimas – Rusijos lietuvių atstovų suvažiavimas, įvykęs 1917 m. birželio 9-16 d. (senuoju stiliumi – gegužės 27 – birželio 3 d.) Petrograde (liet. Petrapilyje), sušauktas Visos Rusijos lietuvių politinio organo, iniciatyva ir turėjęs lemiamos įtakos diferencijuojantis lietuvių politinėms nuostatoms nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo atžvilgiu.
Politinės sąlygos
Vokiečiams pradėjus artintis prie Lietuvos sostinės Vilniaus ir užėmus didžiausią Lietuvos krašto dalį, Lietuvos Centrinis Komitetas turėjo pasidalyti pusiau, viena jo dalis – Stasys Šilingas, Petras Leonas, Juozas Balčikonis, kun. Konstantinas Olšauskas, Juozas Kubilius, kooptuoti nariai Antanas Tumėnas ir Tomas Naruševičius bei komiteto pirmininkas Martynas Yčas išvažiavo į Rusiją sykiu su tremtiniais, o antroji dalis su vicepirmininku Antanu Smetona priešaky liko Vilniuje. Komitetui susirinkus Petrograde ir įsikūrus Baskovo skersgatvyje Nr. 9, buvo imta skubiai organizuoti išsisklaidžiusią po visą Rusiją tremtinių minią.
Komiteto tikslas buvo teikti dvasinės ir medžiaginės pagalbos visiems jos reikalingiems lietuviams, palaikyti ir stiprinti pabėgėlių ryšius su Lietuva ir Lietuvos kultūra; palaikyti savo tautiečiuose gyvą troškimą grįžti į tėvynę; atgaivinti lietuvių kolonijas Rusijoje, sužadinus užsnūdusią tautinę sąmonę tiems, kurie ilgus metus gyveno svetimų tautų tarpe ir įskiepyti jiems noro grįžti į laisvą tėvynę. Centrinis Komitetas greitu laiku tiek išplėtė savo veiklą, kad, galima sakyti, nebuvo nė vieno lietuvių pabėgėlių punkto, kurio nebūtų pasiekusi rūpestinga Komiteto ranka.
Komitetas suorganizavo per 250 skyrių, kurie savo globoje turėjo daugiau kaip 100 000 tremtinių. Buvo įsteigtos 254 mokyklos, jų tarpe – Martyno Yčo , , „Saulės“ mokytojų kursai (vėliau Martyno Yčo mokytojų institutas), , Jaroslavlio Motiejaus Gustaičio gimnazija, Antano Purėno progimnazija Petrograde, visa eilė amatų mokyklų. Vien Voronežo mokyklose buvo per 1700 moksleivių.
Po Vasario revoliucijos, kai Rusijos piliečiai gavo teisę laisvai burtis į politines organizacijas, laisvai svarstyti savo reikalus, teko iš Centro Komiteto išskirti jos politinę dalį, kurią pasiėmė partijų pagrindu 1917 m. kovo 13 d. susikūrusi Lietuvių Tautos Taryba. Jau pirmajame posėdyje Tautos Taryba pateikė savo reikalavimus Rusijos Laikinajai Vyriausybei, kurių pagrindinis buvo „perimti iš rusų valdžios savo žinion visas evakuotas, laikinai sustabdytas ir naujai įsteigtas Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijų teismo, administracijos, kultūros, ūkio, pramonės ir labdarybės įstaigas, po Rusiją išblaškytas“.
Tačiau Rusijos vyriausybė vilkino spręsti lietuvių reikalavimus, todėl buvo sumanyta gegužės 27 d. sušaukti Rusijos lietuvių seimą Petrapilyje, „kad dar galingesnis lietuvių balsas būtų, kad Tautos Tarybos reikalavimai būtų tvirtesni, paremti vietos atstovų ir kad susispietę visi Rusijoje esantieji lietuviai labiau susirištų į vieną būrį ir tartų svarbų galingą nepriklausomos mūsų Tėvynės žodį“.
Seimas
Į Seimą suvažiavo 330 delegatų iš įvairių lietuvių kolonijų Rusijoje, išrinktų Tarybos nustatyta tvarka. Seimo posėdį Tautos Tarybos įgaliotas atidarė Stasys Šilingas, linkėdamas įžiebti pirmąją ugnelę laisvai Lietuvai kurti. Tačiau, kai buvo pasiūlyta į prezidiumą išrinkti po vieną atstovą nuo visų partijų, socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai, nurodydami katalikų „smertelnus griekus“ užprotestavo jų kandidatus. Du posėdžiai praėjo berenkant prezidiumą ir vos jis buvo sudarytas be socialistų, kurie pakrikštiję Seimą buržuaziniu ir klerikaliniu, atsisakė rinkimuose dalyvauti, Seimo prezidiumas buvo revoliucijos būdu karininkų nuverstas ir jame, nusileidus krikščionims, pasodinti socialdemokratai.
Seime vyko nepaprastai audringos diskusijos dėl Lietuvos ateities, kurios truko iki birželio 2 d. Buvo pastebėta kairiojo sparno baimė skirtis nuo Rusijos demokratijos, tiktai vienas Mykolas Sleževičius nedvejodamas pasisakė už Nepriklausomą Lietuvą: „Bijoti, kad konservatoriai klerikalai paimtų Lietuvoje viršų nėra ko. tegul kokią dešimtį metų klerikalai valdys, bet per tą laiką liaudis susipras ir paims viršų. Jei mes statysim tik apsisprendimo reikalavimą, tai rusai manys, kad mes dar patys nežinome, ko norim. reikia reikalauti apsisprendimo ir nepriklausomybės.“
Tik nedidele balsų persvara – 140 prieš 128, keturiems nuo balsavimo susilaikius, buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybės. Visas kairysis sparnas (Liuda Purėnienė, Petras Leonas ir kiti autonomistai) iš salės išėjo, todėl buvo nutarta kitų klausimų nebesvarstyti.
Pasekmės
Rusijos lietuviai suskilo. Negavusi Seimo paramos suiro Lietuvių Tautos Taryba, bet nepriklausomybės principą išsaugojo Seimo dauguma ir tai buvo svarbiausias įvykis Lietuvos politikoje. Daugumos išrinkta Seimo Vykdomoji komisija pasiuntė savo atstovus – prof. Augustiną Voldemarą, kun. Juozą Tumą ir Stasį Čiurlionį į Kijeve vykusį autonominių tautų kongresą. Jame Lietuvai vieningai pripažinta išimtis tarp autonominių Rusijos kraštų – nepriklausomybės teisė.
Rusijos lietuvių seimas suskaldė ir kairiąsias jėgas. Lietuvos socialdemokratų partijai Seime atstovavusi kairioji dalis prisidėjo prie autonomistų, Petras Avižonis, Stasys Matulaitis, Jurgis Smolskis ir kiti Maskvos socialdemokratų delegatai, sudarę jungtinę socialdemokratų frakciją (39 žmonės), laikėsi bendradarbiavimo su buržuazija linijos. Liko seime ir kai kurie delegatai bolševikai.
Žymiai didesnę įtaką Lietuvos nepriklausomybės siekiui turėjo Vilniaus konferencija – lietuvių delegatų suvažiavimas, vykęs Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18 – rugsėjo 22 d., kuris numatė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą bei įkūrė Lietuvos Tarybą.
Šaltiniai
- Rusijos lietuvių seimas Petrograde. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 572 psl.
- Martynas Yčas. Rusijos lietuvių pastangos kovose už Lietuvos Nepriklausomybę. / Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis. Kaunas, Šviesa, 1990 m. p. 25-26.
- Martynas Yčas. p. 30.
- '. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 572 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos lietuvių seimas Petrograde, Kas yra Rusijos lietuvių seimas Petrograde? Ką reiškia Rusijos lietuvių seimas Petrograde?
Rusijos lietuviu seimas Petrograde arba Visos Rusijos lietuviu seimas Rusijos lietuviu atstovu suvaziavimas įvykes 1917 m birzelio 9 16 d senuoju stiliumi geguzes 27 birzelio 3 d Petrograde liet Petrapilyje susauktas Visos Rusijos lietuviu politinio organo iniciatyva ir turejes lemiamos įtakos diferencijuojantis lietuviu politinems nuostatoms nepriklausomos Lietuvos valstybes kurimo atzvilgiu Politines salygosVokieciams pradejus artintis prie Lietuvos sostines Vilniaus ir uzemus didziausia Lietuvos krasto dalį Lietuvos Centrinis Komitetas turejo pasidalyti pusiau viena jo dalis Stasys Silingas Petras Leonas Juozas Balcikonis kun Konstantinas Olsauskas Juozas Kubilius kooptuoti nariai Antanas Tumenas ir Tomas Narusevicius bei komiteto pirmininkas Martynas Ycas isvaziavo į Rusija sykiu su tremtiniais o antroji dalis su vicepirmininku Antanu Smetona priesaky liko Vilniuje Komitetui susirinkus Petrograde ir įsikurus Baskovo skersgatvyje Nr 9 buvo imta skubiai organizuoti issisklaidziusia po visa Rusija tremtiniu minia Komiteto tikslas buvo teikti dvasines ir medziagines pagalbos visiems jos reikalingiems lietuviams palaikyti ir stiprinti pabegeliu rysius su Lietuva ir Lietuvos kultura palaikyti savo tautieciuose gyva troskima grįzti į tevyne atgaivinti lietuviu kolonijas Rusijoje suzadinus uzsnudusia tautine samone tiems kurie ilgus metus gyveno svetimu tautu tarpe ir įskiepyti jiems noro grįzti į laisva tevyne Centrinis Komitetas greitu laiku tiek isplete savo veikla kad galima sakyti nebuvo ne vieno lietuviu pabegeliu punkto kurio nebutu pasiekusi rupestinga Komiteto ranka Komitetas suorganizavo per 250 skyriu kurie savo globoje turejo daugiau kaip 100 000 tremtiniu Buvo įsteigtos 254 mokyklos ju tarpe Martyno Yco Saules mokytoju kursai veliau Martyno Yco mokytoju institutas Jaroslavlio Motiejaus Gustaicio gimnazija Antano Pureno progimnazija Petrograde visa eile amatu mokyklu Vien Voronezo mokyklose buvo per 1700 moksleiviu Po Vasario revoliucijos kai Rusijos pilieciai gavo teise laisvai burtis į politines organizacijas laisvai svarstyti savo reikalus teko is Centro Komiteto isskirti jos politine dalį kuria pasieme partiju pagrindu 1917 m kovo 13 d susikurusi Lietuviu Tautos Taryba Jau pirmajame posedyje Tautos Taryba pateike savo reikalavimus Rusijos Laikinajai Vyriausybei kuriu pagrindinis buvo perimti is rusu valdzios savo zinion visas evakuotas laikinai sustabdytas ir naujai įsteigtas Kauno Vilniaus ir Suvalku guberniju teismo administracijos kulturos ukio pramones ir labdarybes įstaigas po Rusija isblaskytas Taciau Rusijos vyriausybe vilkino spresti lietuviu reikalavimus todel buvo sumanyta geguzes 27 d susaukti Rusijos lietuviu seima Petrapilyje kad dar galingesnis lietuviu balsas butu kad Tautos Tarybos reikalavimai butu tvirtesni paremti vietos atstovu ir kad susispiete visi Rusijoje esantieji lietuviai labiau susiristu į viena burį ir tartu svarbu galinga nepriklausomos musu Tevynes zodį SeimasĮ Seima suvaziavo 330 delegatu is įvairiu lietuviu koloniju Rusijoje isrinktu Tarybos nustatyta tvarka Seimo posedį Tautos Tarybos įgaliotas atidare Stasys Silingas linkedamas įziebti pirmaja ugnele laisvai Lietuvai kurti Taciau kai buvo pasiulyta į prezidiuma isrinkti po viena atstova nuo visu partiju socialdemokratai ir valstieciai liaudininkai nurodydami kataliku smertelnus griekus uzprotestavo ju kandidatus Du posedziai praejo berenkant prezidiuma ir vos jis buvo sudarytas be socialistu kurie pakrikstije Seima burzuaziniu ir klerikaliniu atsisake rinkimuose dalyvauti Seimo prezidiumas buvo revoliucijos budu karininku nuverstas ir jame nusileidus krikscionims pasodinti socialdemokratai Seime vyko nepaprastai audringos diskusijos del Lietuvos ateities kurios truko iki birzelio 2 d Buvo pastebeta kairiojo sparno baime skirtis nuo Rusijos demokratijos tiktai vienas Mykolas Slezevicius nedvejodamas pasisake uz Nepriklausoma Lietuva Bijoti kad konservatoriai klerikalai paimtu Lietuvoje virsu nera ko tegul kokia desimtį metu klerikalai valdys bet per ta laika liaudis susipras ir paims virsu Jei mes statysim tik apsisprendimo reikalavima tai rusai manys kad mes dar patys nezinome ko norim reikia reikalauti apsisprendimo ir nepriklausomybes Tik nedidele balsu persvara 140 pries 128 keturiems nuo balsavimo susilaikius buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybes Visas kairysis sparnas Liuda Pureniene Petras Leonas ir kiti autonomistai is sales isejo todel buvo nutarta kitu klausimu nebesvarstyti PasekmesRusijos lietuviai suskilo Negavusi Seimo paramos suiro Lietuviu Tautos Taryba bet nepriklausomybes principa issaugojo Seimo dauguma ir tai buvo svarbiausias įvykis Lietuvos politikoje Daugumos isrinkta Seimo Vykdomoji komisija pasiunte savo atstovus prof Augustina Voldemara kun Juoza Tuma ir Stasį Ciurlionį į Kijeve vykusį autonominiu tautu kongresa Jame Lietuvai vieningai pripazinta isimtis tarp autonominiu Rusijos krastu nepriklausomybes teise Rusijos lietuviu seimas suskalde ir kairiasias jegas Lietuvos socialdemokratu partijai Seime atstovavusi kairioji dalis prisidejo prie autonomistu Petras Avizonis Stasys Matulaitis Jurgis Smolskis ir kiti Maskvos socialdemokratu delegatai sudare jungtine socialdemokratu frakcija 39 zmones laikesi bendradarbiavimo su burzuazija linijos Liko seime ir kai kurie delegatai bolsevikai Zymiai didesne įtaka Lietuvos nepriklausomybes siekiui turejo Vilniaus konferencija lietuviu delegatu suvaziavimas vykes Vilniuje 1917 m rugsejo 18 rugsejo 22 d kuris numate nepriklausomos Lietuvos valstybes sukurima Steigiamojo Seimo susaukima bei įkure Lietuvos Taryba SaltiniaiRusijos lietuviu seimas Petrograde Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 572 psl Martynas Ycas Rusijos lietuviu pastangos kovose uz Lietuvos Nepriklausomybe Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos desimtmetis Kaunas Sviesa 1990 m p 25 26 Martynas Ycas p 30 Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 572 psl