Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stanislovas Boguslavas Leščinskis lenk Stanisław Bogusław Leszczyński 1677 m spalio 20 d 1766 m vasario 23 d Stanislovas
Stanislovas Leščinskis
Stanislovas Boguslavas Leščinskis (lenk. Stanisław Bogusław Leszczyński, 1677 m. spalio 20 d. – 1766 m. vasario 23 d.), Stanislovas I – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–1709 ir 1733–1736), Lotaringijos ir (1737–1766).
| Stanislovas Leščinskis | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |||||||||||
| Žano Batisto van Lo portretas, 1727–1728 m. | |||||||||||
| Leščinskiai | |||||||||||
| ATR valdovo ir Lotaringijos bei Baro kunigaikščio herbas | |||||||||||
| Gimė | 1677 m. spalio 20 d. Lvovas | ||||||||||
| Mirė | 1766 m. vasario 23 d. (88 metai) Liunevilis | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra | ||||||||||
| Tėvas | Rafalas Leščinskis | ||||||||||
| Motina | Ana Jablonovska | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina Opalinska | ||||||||||
| Vaikai | Ana Leščinska, Marija Leščinska | ||||||||||
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |||||||||||
| Valdė | 1704 m. liepos 12 d. – 1709 m. liepos 8 d. (pirmas valdymas) | ||||||||||
| Karūnavimas | 1705 m. spalio 4 d. | ||||||||||
| Pirmtakas | Augustas II Stiprusis | ||||||||||
| Įpėdinis | Augustas II | ||||||||||
| Valdė | 1733 m. rugsėjo 12 d. – 1736 m. sausio 26 d. (antras valdymas) | ||||||||||
| Pirmtakas | Augustas II | ||||||||||
| Įpėdinis | Augustas III | ||||||||||
| |||||||||||
| Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
| Vikiteka | Stanislovas Leščinskis | ||||||||||
| Parašas | |||||||||||
Biografija
Kilęs iš Didžiosios Lenkijos bajorų, vienos iškiliausių šalies magnatų giminių – Leščinskių. 1698 m. vedė Kotryną Opalinską. Nuo 1699 m., kaip ir tėvas, buvo Poznanės vaivada. Didžiojo Šiaurės karo metu – vienas iš Švediją palaikiusių didikų grupuotės vadovų.
Abiejų Tautų Respublikos valdovas
Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas 1705 m. spalio 4 d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik dėl švedų kariuomenės, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Išties didesnę valdžią įgijo po Altranšteto (Altranstädt) sutarties (1706 m. spalio 13 d.), kuria Augustas II atsisakė ATR sosto.
Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, Stanislovas Leščinskis 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o vėliau į Prancūziją. 1725 m. išleido dukterį Mariją už Liudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorų dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Frydrichą Augustą II. Su Prancūzijos diplomatų parama Stanislovas 1733 m. rugsėjo 12 d. vėl buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Per 1733–1735 m. pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas (Augustas III).
Lotaringijos ir Baro kunigaikštis
Pagal Vienos taiką (1738 m. lapkričio 18 d.) Stanislovas Leščinskis oficialiai atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą ir iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir . Tačiau jau 1736 m. buvo pasirašyta deklaracija, pagal kurios sąlygas Stanislovas atsisakė „sunkumų, susijusių su Baro ir Lotaringijos kunigaikštysčių finansų bei pajamų tvarkymu“. Už tai kunigaikštis gavo metinę pusantro milijono livrų išmoką, padidinsimą iki dviejų milijonų livrų mirus Toskanos didžiajam kunigaikščiui (jis vėliau tapo imperatoriumi Pranciškumi I). Stanislovui Leščinskiui palikta teisė teikti išmokas, darbo vietas ir pareigas, bet tik pasitarus su Prancūzijos karaliumi, uošviu Liudviku XV. Po Stanislovo Leščinskio mirties Lotaringijos kunigaikštystė prijungta prie Prancūzijos ir pertvarkyta į generalitetą (pranc. généralité).
Stanislovas Leščinskis Nansi įsteigė biblioteką ir Stanislovo akademiją. Liunevilyje jo įkurdintą Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų ATR politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui 1831 m. pastatytas paminklas. Po mirties buvo palaidotas šio miesto Švč. Dievo Motinos bažnyčioje, vėliau palaikai perkelti į Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią Sankt Peterburge, o 1926 m. – į Vavelio pilį. 1938 m. perlaidotas Vavelio katedros Žygimanto kriptoje.
Lietuva valdant Stanislovui Leščinskiui
Valdant Stanislovui Leščinskiui labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis, nes švedai buvo perėmę ir uždarę Lietuvos uostus. Didikų Oginskių vadovaujama Lietuvos bajorų grupuotė rėmė Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą III (Saksonijos elektorių Frydrichą Augustą II), Leščinskio pusėje iš Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos, todėl jis visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo.
Galerija
- Antkapinis paminklas Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčioje
- paskiriamas Lotaringijos ir kanceriu, 1778 m. (Fransua Andrė Vensanas)
- Liunevilio rūmai – Stanislovo Leščinskio rezidencija Lotaringijoje
Genealogija
| Rafalas Leščinskis | ||||||||||||||||
| Boguslavas Leščinskis | ||||||||||||||||
| Ana Radziminska | ||||||||||||||||
| Rafalas Leščinskis | ||||||||||||||||
| Kasparas Denhofas | ||||||||||||||||
| Ana Denhof | ||||||||||||||||
| Ana Aleksandra Koniecpolska | ||||||||||||||||
| Stanislovas Leščinskis | ||||||||||||||||
| Janas Jablonovskis | ||||||||||||||||
| Stanislavas Janas Jablonovskis | ||||||||||||||||
| Ona Ostrogiškė | ||||||||||||||||
| Ana Jablonovska | ||||||||||||||||
| Dominykas Aleksandras Kazanovskis | ||||||||||||||||
| Mariana Kazanovska | ||||||||||||||||
| Ana Potocka | ||||||||||||||||
Išnašos
- „Stanisław I“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
- Matulevičius, Algirdas; Spečiūnas, Vytautas. „Stanislovas Leščinskis“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
- Pénet, Pierre-Hippolyte. „Déclaration de Meudon“. Musée Lorrain. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
- „Lorraine“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
- A. M., V. S.. Stanislovas Leščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 40 psl.
Literatūra
- E. Ciešlak. Stanisław Leszczyński – Wroclaw–Warszawa, 1994
Stanislovas Leščinskis Leščinskiai Gimė: 1677 m. spalio 20 d. Mirė: 1766 m. vasario 26 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Augustas II Stiprusis | Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1706–1709 | Po to: Augustas II Stiprusis |
| Prieš tai: Augustas II Stiprusis | Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1733 | Po to: Augustas III |
| Prieš tai: Pranciškus Lotaringietis | Lotaringijos ir 1737–1766 | Po to: Įjungta į Prancūzijos sudėtį |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovas Leščinskis, Kas yra Stanislovas Leščinskis? Ką reiškia Stanislovas Leščinskis?
Stanislovas Boguslavas Lescinskis lenk Stanislaw Boguslaw Leszczynski 1677 m spalio 20 d 1766 m vasario 23 d Stanislovas I Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1704 1709 ir 1733 1736 Lotaringijos ir 1737 1766 Stanislovas LescinskisLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisZano Batisto van Lo portretas 1727 1728 m LescinskiaiATR valdovo ir Lotaringijos bei Baro kunigaikscio herbasGime 1677 m spalio 20 d LvovasMire 1766 m vasario 23 d 88 metai LiunevilisPalaidotas a Vavelio katedraTevas Rafalas LescinskisMotina Ana JablonovskaSutuoktinis e Katerina OpalinskaVaikai Ana Lescinska Marija LescinskaLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisValde 1704 m liepos 12 d 1709 m liepos 8 d pirmas valdymas Karunavimas 1705 m spalio 4 d Pirmtakas Augustas II StiprusisĮpedinis Augustas IIValde 1733 m rugsejo 12 d 1736 m sausio 26 d antras valdymas Pirmtakas Augustas IIĮpedinis Augustas IIILotaringijos irValde 1737 m liepos 9 d 1766 m vasario 23 d Pirmtakas Pranciskus LotaringietisĮpedinis Kunigaikstyste aneksuota Prancuzijos karalystesZymus apdovanojimaiVikiteka Stanislovas LescinskisParasasBiografijaKiles is Didziosios Lenkijos bajoru vienos iskiliausiu salies magnatu giminiu Lescinskiu 1698 m vede Kotryna Opalinska Nuo 1699 m kaip ir tevas buvo Poznanes vaivada Didziojo Siaures karo metu vienas is Svedija palaikiusiu didiku grupuotes vadovu Abieju Tautu Respublikos valdovas Po Karolio XII įsiverzimo į Lenkija 1702 m 1704 m liepos 12 d svedu salininkai Lenkijoje ateme is Augusto II sosta ir Varsuvos elekcinis seimas karaliumi isrinko Stanislova Lescinskį Karunuotas 1705 m spalio 4 d Varsuvoje Stanislovu I Naujasis karalius laikesi tik del svedu kariuomenes bet bajorijos daugumos buvo nepripazįstamas Isties didesne valdzia įgijo po Altransteto Altranstadt sutarties 1706 m spalio 13 d kuria Augustas II atsisake ATR sosto Karoliui XII 1709 m pralaimejus Rusijos kariuomenei prie Poltavos Stanislovas Lescinskis 1710 m vasario 4 d emigravo į Prusija o veliau į Prancuzija 1725 m isleido dukterį Marija uz Liudviko XV 1733 m vasario 2 d mire Augustas II Nors bajoru dauguma ir Prancuzija palaike Stanislova Lescinskį Austrija bei Prusija reme Augusto II sunu ir įpedinį Frydricha Augusta II Su Prancuzijos diplomatu parama Stanislovas 1733 m rugsejo 12 d vel buvo isrinktas Abieju Tautu Respublikos valdovu Per 1733 1735 m pasalintas is sosto pabego į Prusija o Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju kunigaiksciu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas Augustas III Lotaringijos ir Baro kunigaikstis Pagal Vienos taika 1738 m lapkricio 18 d Stanislovas Lescinskis oficialiai atsisake pretenziju į Abieju Tautu Respublikos sosta ir iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Taciau jau 1736 m buvo pasirasyta deklaracija pagal kurios salygas Stanislovas atsisake sunkumu susijusiu su Baro ir Lotaringijos kunigaikstysciu finansu bei pajamu tvarkymu Uz tai kunigaikstis gavo metine pusantro milijono livru ismoka padidinsima iki dvieju milijonu livru mirus Toskanos didziajam kunigaiksciui jis veliau tapo imperatoriumi Pranciskumi I Stanislovui Lescinskiui palikta teise teikti ismokas darbo vietas ir pareigas bet tik pasitarus su Prancuzijos karaliumi uosviu Liudviku XV Po Stanislovo Lescinskio mirties Lotaringijos kunigaikstyste prijungta prie Prancuzijos ir pertvarkyta į generaliteta pranc generalite Stanislovas Lescinskis Nansi įsteige biblioteka ir Stanislovo akademija Liunevilyje jo įkurdinta Kadetu karo mokykla baige ir grupe busimu ATR politiku ir kariskiu Gyvendamas Prancuzijoje parase politiniu ir filosofiniu veikalu juose pagrinde pribrendusias Abieju Tautu Respublikos valdymo reformas Nansi jo lesomis įrengtoje Karaliaus dabar Stanislovo aiksteje Lescinskiui 1831 m pastatytas paminklas Po mirties buvo palaidotas sio miesto Svc Dievo Motinos baznycioje veliau palaikai perkelti į Sv Kotrynos Aleksandrietes baznycia Sankt Peterburge o 1926 m į Vavelio pilį 1938 m perlaidotas Vavelio katedros Zygimanto kriptoje Lietuva valdant Stanislovui LescinskiuiValdant Stanislovui Lescinskiui labai sumazejo Lietuvos prekyba su uzsienio salimis nes svedai buvo pereme ir uzdare Lietuvos uostus Didiku Oginskiu vadovaujama Lietuvos bajoru grupuote reme Abieju Tautu Respublikos valdova Augusta III Saksonijos elektoriu Frydricha Augusta II Lescinskio puseje is Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos todel jis visiskos valdzios Lietuvoje neturejo GalerijaAntkapinis paminklas Nansi Svc Dievo Motinos baznycioje paskiriamas Lotaringijos ir kanceriu 1778 m Fransua Andre Vensanas Liunevilio rumai Stanislovo Lescinskio rezidencija LotaringijojeGenealogija Rafalas Lescinskis Boguslavas Lescinskis Ana Radziminska Rafalas Lescinskis Kasparas Denhofas Ana Denhof Ana Aleksandra Koniecpolska Stanislovas Lescinskis Janas Jablonovskis Stanislavas Janas Jablonovskis Ona Ostrogiske Ana Jablonovska Dominykas Aleksandras Kazanovskis Mariana Kazanovska Ana Potocka Isnasos Stanislaw I Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2023 04 13 Matulevicius Algirdas Speciunas Vytautas Stanislovas Lescinskis Mokslo ir enciklopediju leidybos centras Nuoroda tikrinta 2023 04 13 Penet Pierre Hippolyte Declaration de Meudon Musee Lorrain Nuoroda tikrinta 2023 04 12 Lorraine Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2023 04 12 A M V S Stanislovas Lescinskis Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 40 psl LiteraturaE Cieslak Stanislaw Leszczynski Wroclaw Warszawa 1994Stanislovas LescinskisLescinskiaiGime 1677 m spalio 20 d Mire 1766 m vasario 26 d Karaliskieji titulaiPries tai Augustas II Stiprusis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1706 1709 Po to Augustas II StiprusisPries tai Augustas II Stiprusis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1733 Po to Augustas IIIPries tai Pranciskus Lotaringietis Lotaringijos ir 1737 1766 Po to Įjungta į Prancuzijos sudetį