Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Elekcinis seimas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Elekcinis seimas – ekstraordinarinis Abiejų Tautų Respublikos seimas, kurio pagrindinė funkcija buvo valdovo rinkimas. Juose taip pat buvo patvirtinami pacta conventa, aptariami einamieji valstybiniai reikalai, priimami užsienio pasiuntiniai. Didžiausią įtaką elekciniuose seimuose turėjo didikai.
Elekcinio seimo pravedimo ypatumai
Elekcinis seimas rinkosi lauke tarp Varšuvos ir Volios. Vieta, kur rinkosi Elekcinis seimas buvo apsuptas grioviu ir pylimu, čia galėjo būti tiktai ambasadoriai ir senatoriai, pastariesiems buvo statoma atskira paklapinė (šopa). Likusi bajorija kūrėsi aplinkui (žiūrim schemą dešinėje).
Elekcinio seimo pravedimui buvo renkamas maršalka, kuris prisiekdavo tam, kad nepasirašys rinkimų diplomo, jeigu elekcija nebus atlikta sutinkant kiekvienam. Karaliaus rinkimai buvo asmeniniai (viritim), jame buvo leidžiam dalyvauti pasiuntiniams nuo miestų – Varšuvos, Krokuvos, Poznanės. Elekciniame seime dalyvavo ne tik pasiuntiniai (bajorų atstovai įprastuose seimuose), bet ir visa bajorija, nesvarbu kiek jos atvyko. Tačiau bajorijos teisės buvo ribojamos tiktai balso padavimu už tą ar kitą kandidatą; visa kita buvo suteikta pasiuntiniams, sudariusiems su karaliumi „sutarties straipsnius“ (žr. pacta conventa). Elekciniame seime rekomendavo savo kandidatus ir užsienio valdovų pasiuntiniai. Rinkimai nebuvo pavaldūs jokiai bendrai tvarkai, tam, kad „elekcija“ būtu pilnai „laisva“. Karaliaus rinkimai turėjo būti vienbalsiais.
Sėkmingų rinkimų atveju, senatoriai ir pasiuntiniai iš karto paskirdavo mirusio karaliaus laidojimo, naujo karaliaus karūnacijos ir karūnacinio seimo laiką. Esant nesutarimui buvo skiriami bendri suvažiavimai klausimo sprendimui ir dėl galutinės elekcijos patvirtinimo.
Lenkijos karaliai ir Lietuvos Didieji kunigaikščiai išrinkti elekciniame seime
- Henrikas Valua (Henryk III Walezy) 1573 ––1574
- Steponas Batoras (Stefan Batory) 1576–1586
- Zigmantas Vaza (Zygmunt III Waza) 1587–1632
- Vladislovas Vaza (Władysław IV Waza) 1632–1648 – gavo 3543 rinkėjų balsų
- Jonas Kazimieras Vaza (Jan II Kazimierz Waza) 1648–1668 gavo 4352 rinkėjų balsų
- Mykolas Kaributas Višnioveckis (Michał Korybut Wiśniowiecki) 1669–1673 gavo 11271rinkėjų balsų
- Jonas Sobieskis (Jan III Sobieski) 1674–1696 gavo 3450 rinkėjų balsų
- Augustas II (August II Mocny) 1697–1706, 1709–1733 gavo 13641 rinkėjų balsų
- Stanislovas Leščinskis (Stanisław I Leszczyński) 1704–1709, 1733–1736 gavo 11697 rinkėjų balsų
- Augustas III (August III Sas) 1733–1763
- Stanislovas Augustas Poniatovskis (Stanisław II August Poniatowski) 1764–1795 gavo 5320 rinkėjų balsų
Konvokacinis seimas | Elekcinis seimas | Karūnacinis seimas | Pagrindiniai kandidatai | Išrinktas monarchas tautybė, valdymo laikas | Vaizdas | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|
1573 sausis | 1573 balandis | 1574 vasaris |
| Henrikas Valua (Prancūzija, 1573—1574) | atsižadėjo sosto, kad užsidėtų Prancūzijos karaliaus karūną | |
1574 rugpjūtis | 1575 lapkritis | 1576 kovas |
| Steponas Batoras (VengrijaВ, 1576—1586) | ||
1587 vasaris | 1587 birželis | 1588 gruodis |
| Zigmantas Vaza (Švedija, 1587—1632) | ||
1632 birželis | 1632 rugsėjis | 1633 vasaris |
| Vladislovas IV (1632—1648) | Zigmanto II sūnus. | |
1648 liepa | 1648 spalis | 1649 sausis |
| Jonas Kazimieras Vaza (1648—1668) | Zigmanto II sūnus ir Vladislovo II brolis. Artsižadėjo sosto. | |
1668 lapkritis | 1669 gegužė | 1669 spalis |
| Mykolas Kaributas Višnioveckis (Lenkija, 1669—1673) | ||
1674 sausis | 1674 balandis | 1676 vasaris |
| Jonas Sobieskis (Lenkija,1674-1696) | ||
1696 rugpjūtis | 1697 gegužė | 1697 lapkritis |
| Augustas II (Saksas, 1697—1706; 1709—1733) | Laikinai pakeistas į Stanislovą Leščinskį (Lenkija, 1704—1709) | |
1733 balandis | 1733 rugpjūtis | 1734 sausis |
| Stanislovas Leščinskis (Lenkija, 1733—1736) | Rinkimai buvo ginčijami, kas privedė prie pilietinio karo, kurį laimėjo Augustas III | |
1764 gegužė | 1764 rugpjūtis | 1764 gruodis |
| Stanislovas Augustas Poniatovskis (Lenkij, 1764—1795) | Paskutinis Lenkijos karalius. Atsižadėjo sosto. |
Išnašos
- Борисов Юрий Дмитриевич. Энциклопедия государевой службы «Б»
- Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. VI.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Elekcinis seimas, Kas yra Elekcinis seimas? Ką reiškia Elekcinis seimas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Elekcinis seimas ekstraordinarinis Abieju Tautu Respublikos seimas kurio pagrindine funkcija buvo valdovo rinkimas Juose taip pat buvo patvirtinami pacta conventa aptariami einamieji valstybiniai reikalai priimami uzsienio pasiuntiniai Didziausia įtaka elekciniuose seimuose turejo didikai Obeliskas vietoje kur vyko elekciniai seimaiAugusto II elekcija 1697 metaisStanislovo Augusto Poniatovskio elekcija 1764 metaisElekcinio seimo pravedimo ypatumaiLauko schema kuriame vyko elekcinis seimas Elekcinis seimas rinkosi lauke tarp Varsuvos ir Volios Vieta kur rinkosi Elekcinis seimas buvo apsuptas grioviu ir pylimu cia galejo buti tiktai ambasadoriai ir senatoriai pastariesiems buvo statoma atskira paklapine sopa Likusi bajorija kuresi aplinkui ziurim schema desineje Elekcinio seimo pravedimui buvo renkamas marsalka kuris prisiekdavo tam kad nepasirasys rinkimu diplomo jeigu elekcija nebus atlikta sutinkant kiekvienam Karaliaus rinkimai buvo asmeniniai viritim jame buvo leidziam dalyvauti pasiuntiniams nuo miestu Varsuvos Krokuvos Poznanes Elekciniame seime dalyvavo ne tik pasiuntiniai bajoru atstovai įprastuose seimuose bet ir visa bajorija nesvarbu kiek jos atvyko Taciau bajorijos teises buvo ribojamos tiktai balso padavimu uz ta ar kita kandidata visa kita buvo suteikta pasiuntiniams sudariusiems su karaliumi sutarties straipsnius zr pacta conventa Elekciniame seime rekomendavo savo kandidatus ir uzsienio valdovu pasiuntiniai Rinkimai nebuvo pavaldus jokiai bendrai tvarkai tam kad elekcija butu pilnai laisva Karaliaus rinkimai turejo buti vienbalsiais Sekmingu rinkimu atveju senatoriai ir pasiuntiniai is karto paskirdavo mirusio karaliaus laidojimo naujo karaliaus karunacijos ir karunacinio seimo laika Esant nesutarimui buvo skiriami bendri suvaziavimai klausimo sprendimui ir del galutines elekcijos patvirtinimo Lenkijos karaliai ir Lietuvos Didieji kunigaiksciai isrinkti elekciniame seimeHenrikas Valua Henryk III Walezy 1573 1574 Steponas Batoras Stefan Batory 1576 1586 Zigmantas Vaza Zygmunt III Waza 1587 1632 Vladislovas Vaza Wladyslaw IV Waza 1632 1648 gavo 3543 rinkeju balsu Jonas Kazimieras Vaza Jan II Kazimierz Waza 1648 1668 gavo 4352 rinkeju balsu Mykolas Kaributas Visnioveckis Michal Korybut Wisniowiecki 1669 1673 gavo 11271rinkeju balsu Jonas Sobieskis Jan III Sobieski 1674 1696 gavo 3450 rinkeju balsu Augustas II August II Mocny 1697 1706 1709 1733 gavo 13641 rinkeju balsu Stanislovas Lescinskis Stanislaw I Leszczynski 1704 1709 1733 1736 gavo 11697 rinkeju balsu Augustas III August III Sas 1733 1763 Stanislovas Augustas Poniatovskis Stanislaw II August Poniatowski 1764 1795 gavo 5320 rinkeju balsuKonvokacinis seimas Elekcinis seimas Karunacinis seimas Pagrindiniai kandidatai Isrinktas monarchas tautybe valdymo laikas Vaizdas Pastabos1573 sausis 1573 balandis 1574 vasaris Ernestas Habsburgas Austrijos erchercogas Jonas III Svedijos karalius Ivanas Rustusis Rusijos caras Fiodoras I Ivano Rusciojo sunus Henrikas Valua Orleano hercogas Alfonso II d Este Feraros Modenos ir Redzio hercogas Jurgis Jazloveckis Podoles vaivada Janas Kostka karaliaus sekretorius Henrikas Valua Prancuzija 1573 1574 atsizadejo sosto kad uzsidetu Prancuzijos karaliaus karuna1574 rugpjutis 1575 lapkritis 1576 kovas Maksimilianas II Sventosios Romos imperijos imperatorius Ernestas Habsburgas Austrijos erchercogas Ferdinandas II Austrijos erchercogas Jonas III Svedijos karalius Ivanas Rustusis Rusijos caras Fiodoras I Ivano Rusciojo sunus Steponas Batoras Transilvanijos kunigaikstis Alfonso II d Este Feraros Modenos ir Redzio hercogas Janas Kostka karaliaus sekretorius Andzejus Tencinskis Krokuvos vaivada Steponas Batoras VengrijaV 1576 1586 1587 vasaris 1587 birzelis 1588 gruodis Maksimilianas Austras Austrijos erchercogas Zigmantas Vaza Svedijos princas Fiodoras I Ivanovicius Rusijos caras Ferdinandas II Austrijos erchercogas Matvejus Austrijos erchercogas Ernestas Habsburgas Austrijos erchercogas Janas Kostka karaliaus sekretorius Zigmantas Vaza Svedija 1587 1632 1632 birzelis 1632 rugsejis 1633 vasaris Vladislovas IV Lenkijos karalaitis Gustavas II Adolfas Svedijos karalius Vladislovas IV 1632 1648 Zigmanto II sunus 1648 liepa 1648 spalis 1649 sausis Jonas Kazimieras Vaza Lenkijos karalaitis Karolis Ferdinandas Vaza Lenkijos karalaitis Jonas Kazimieras Vaza 1648 1668 Zigmanto II sunus ir Vladislovo II brolis Artsizadejo sosto 1668 lapkritis 1669 geguze 1669 spalis Liudvikas II de Burbon Konde de Longvilio hercogas Henrikas III Burbon Konde Liudviko II sunus Filipas Vilhelmas Pfalco kurfiurstas Karolis V Leopoldas Lotaringijos hercogas Aleksejus Michailovicius Rusijos caras Aleksejus Aleksejevicius Rusijos caraitis Fiodoras II Aleksejevicius Rusijos caraitis Kristina Vaza Svedijos karaliene Frydrichas Vilhelmas I Brandenburgietis Prusijo princas ir Brandenburgo kurfiurstas Adil Gerajus Krymo chanas Jokubas II Stiuartas Jorko hercogas Mykolas Kaributas Visnioveckis Lenkijos magnatas Dimitrijus Jurgis Visnioveckis Belzo vaivada Aleksandras Jonusas Zaslavskis Lenkijos magnatas Mykolas Kaributas Visnioveckis Lenkija 1669 1673 1674 sausis 1674 balandis 1676 vasaris Liudvikass de Burbon Konde de Longvilio hercogas Frydrichas Vilhelms I Brandenburgietis Prusijos princas ir Brandenburgo kurfiurstas Karolis V Leopoldas Lotaringijos hercogas Jonas Sobieskis Karunos didysis etmonas Georgas Danas Danijos princas Maksimilianas II Transilvanijos kunigaikstis Jonas Sobieskis Lenkija 1674 1696 1696 rugpjutis 1697 geguze 1697 lapkritis Fransua Lui de Burbon Konti Konti princas Augustas II Saksonijos kurfiurstas Liudvikas Vlhelmas Baden Badenas Baden Badeno markgrafas Jokubas Liudvikas Sobieskis Lenkijos karalaitis Masimilianas II Emanuelis Bavarijos kurfiurstas Livio Odeskalki kunigaikstis Augustas II Saksas 1697 1706 1709 1733 Laikinai pakeistas į Stanislova Lescinskį Lenkija 1704 1709 1733 balandis 1733 rugpjutis 1734 sausis Augustas III Saksonijos kurfiurstas Stanislovas Lescinskis buves karalius Stanislovas Lescinskis Lenkija 1733 1736 Rinkimai buvo gincijami kas privede prie pilietinio karo kurį laimejo Augustas III1764 geguze 1764 rugpjutis 1764 gruodis Frydrichas Kristianas Saksonijos kurfiurstas Adomas Kazimieras Cartoriskis Lenkijos magnatas Mykolas Kazimieras Oginskis Vilniaus vaivada Janas Klemensas Branickis Karunos didysis etmonas Stanislovas Augustas Poniatovskis Stanislovas Augustas Poniatovskis Lenkij 1764 1795 Paskutinis Lenkijos karalius Atsizadejo sosto IsnasosBorisov Yurij Dmitrievich Enciklopediya gosudarevoj sluzhby B Jerzy Dunin Borkowski i Mieczyslaw Dunin Wasowicz Elektorowie krolow Wladyslawa IV Michala Korybuta Stanislawa Leszczynskiego i spis stronnikow Augusta III Lwow 1910 s VI Vikiteka Elekcinis seimas vaizdine ir garsine medziaga