Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Uris vok Uri kantonas vidurio Šveicarijoje Uris užima Roiso slėnį tarp Liucernos ežero ir Šventojo Gotardo perėjos Pagri
Urio kantonas
Uris (vok. Uri) – kantonas vidurio Šveicarijoje. Uris užima Roiso slėnį tarp Liucernos ežero ir Šventojo Gotardo perėjos. Pagrindinė kantono kalba yra vokiečių. Kantone gyvena 35 tūkst., iš kurių 3046 (arba 8.7 %) yra užsieniečiai. Legendinis Vilius Telis yra kilęs iš Urio.
| Uris vok. Uri | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Šveicarija | ||||||
| Administracinis centras | Altdorfas | ||||||
| Rajonų skaičius | 20 | ||||||
| Oficialios kalbos | Vokiečių | ||||||
| Gyventojų | 36 433 | ||||||
| Plotas | 1 076,56 km² | ||||||
| Tankumas | 34 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | CH-UR | ||||||
| Tinklalapis | www.ur.ch | ||||||
| Vikiteka | UrisVikiteka | ||||||
Geografija
Kantonas yra šalies centre, šiaurinėje Šveicarijos Alpių dalyje. Kantono teritoriją sudaro Roiso ir jo intakų slėniai. Kantono plotas 1,077 km². Didelę ploto dalį užima miškai, o ledynai sudaro 20 % nedirbamos žemės. Aukščiausias taškas kantone ir yra 3630 m į šiaurę nuo Furkos perėjos.
Istorija
Uris pirmąkart paminėtas 732 m. kaip Reichenau abato nuosavybė. 853 m. Liudvikas Vokietis Urį atidavė Ciuricho moterų vienuolynui.
Manoma, kad pavadinimas Uris kilo iš senovės vokiečių žodžio Aurochs, reiškiančio laukinį jautį. Šią nuomonę remia tai, kad kantono simbolis yra jaučio galva.
1243 m. regionas gavo bendrą antspaudą. 1274 m. Rudolfas Habsburgas pripažino šią privilegiją. Uris buvo vienas iš trijų kantonų pasirašiusių (Bundesbrief) 1291 m.,o 1386 m. Uris prisidėjo prie pergalės prieš autrus Senpache, po kurio Uris užėmė Urseren žemes 1410 m.
Urio kantonas priešinosi reformacijai ir išliko katalikiškas. Helvetijos respublikos laikais Uris buvo Waldstätten kantono dalis. 1803 m. Uris atgavo nepriklausomybę. Kantonas priešinosi visoms religinėms ir konstitucinėms reformoms, tad Uris 1815 m. prisidėjo prie Sarneno lygos. Vėliau Uris kovėsi katalikų pusėje , kuris buvo pralaimėtas.
Politika
Konstitucija galioja nuo 1888 m., bet buvo peržiūrėta 1929 m.
Šaltiniai
- Uri (Uris). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 411-412 psl.
Nuorodos
- Oficialus puslapis
- Oficiali statistika
| Šveicarijos kantonai | |
|---|---|
| Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Urio kantonas, Kas yra Urio kantonas? Ką reiškia Urio kantonas?
Uris vok Uri kantonas vidurio Sveicarijoje Uris uzima Roiso slenį tarp Liucernos ezero ir Sventojo Gotardo perejos Pagrindine kantono kalba yra vokieciu Kantone gyvena 35 tukst is kuriu 3046 arba 8 7 yra uzsienieciai Legendinis Vilius Telis yra kiles is Urio Uris vok UriValstybe SveicarijaAdministracinis centras AltdorfasRajonu skaicius 20Oficialios kalbos VokieciuGyventoju 2018 gruodis 36 433Plotas 1 076 56 km Tankumas 2018 gruodis 34 zm km ISO 3166 2 CH URTinklalapis www ur chVikiteka UrisVikitekaGeografijaRoiso slenis Kantonas yra salies centre siaurineje Sveicarijos Alpiu dalyje Kantono teritorija sudaro Roiso ir jo intaku sleniai Kantono plotas 1 077 km Didele ploto dalį uzima miskai o ledynai sudaro 20 nedirbamos zemes Auksciausias taskas kantone ir yra 3630 m į siaure nuo Furkos perejos IstorijaUris pirmakart paminetas 732 m kaip Reichenau abato nuosavybe 853 m Liudvikas Vokietis Urį atidave Ciuricho moteru vienuolynui Manoma kad pavadinimas Uris kilo is senoves vokieciu zodzio Aurochs reiskiancio laukinį jautį Sia nuomone remia tai kad kantono simbolis yra jaucio galva 1243 m regionas gavo bendra antspauda 1274 m Rudolfas Habsburgas pripazino sia privilegija Uris buvo vienas is triju kantonu pasirasiusiu Bundesbrief 1291 m o 1386 m Uris prisidejo prie pergales pries autrus Senpache po kurio Uris uzeme Urseren zemes 1410 m Urio kantonas priesinosi reformacijai ir isliko katalikiskas Helvetijos respublikos laikais Uris buvo Waldstatten kantono dalis 1803 m Uris atgavo nepriklausomybe Kantonas priesinosi visoms religinems ir konstitucinems reformoms tad Uris 1815 m prisidejo prie Sarneno lygos Veliau Uris kovesi kataliku puseje kuris buvo pralaimetas PolitikaKonstitucija galioja nuo 1888 m bet buvo perziureta 1929 m SaltiniaiUri Uris Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 411 412 psl NuorodosOficialus puslapis Oficiali statistikaSveicarijos kantonaiApencelis Auserodenas Apencelis Inerodenas Argau Bazelis miestas Bazelis sritis Bernas Ciurichas Cugas Friburas Glarusas Graubiundenas Jura Liucerna Nesatelis Nidvaldenas Obvaldenas Sankt Galenas Safhauzenas Svicas Ticinas Turgau Uris Vale Vo Zoloturnas Zeneva