Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gioktiurkai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tiurkų kaganatas (orchono raštu: , Türük) – klajoklių gentinė konfederacija Eurazijos stepėje, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino gok-tiurkų gentys (turkų kalba: Gök Türkler, kinų kalba: 突厥 Tūjué, tuometinis kiniškas tarimas – T’u küe), susiformavusi VI a. ir iki VIII a.
| Tiurkų kaganatas | ||||
| buvusi gentinė konfederacija Tangų Kinijos vasalė (630-681) | ||||
| ||||
| Kaganatas įsikūrimo metu, apie 552 m. | ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Kaganas | ||||
| 552 (pirmasis) | Bumynas | |||
| 742—744 (paskutinis) | Ozmyšas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Žoužanų sutriuškinimas | 552 m., 552 | |||
| - Pralaimėjimas uigūrams | 744 m. | |||
Didžiausio išsiplėtimo laiku VI a. II pusėje kontroliavo šiaurės rytų Kiniją (Mandžiūriją), Mongolijos plynaukštę, Altajų, Rytų ir Vakarų Turkestaną, Šiaurės Kaukazą, Kazachų stepę ir Ponto stepę. Jų hegemonija padėjo daugeliui tiurkų genčių išplisti po visą Eurazijos Stepę ir davė pradžią daugeliui modernių tautų.
Istorija
Kilmė
Iki VI a. tiurkai gyveno Altajuje ir buvo valdomi kitų tautų, pirmiausia šiongnu, vėliau žoužanų. Iš jų tiurkai perėmė daug valstybės ir kariuomenės valdymo pagrindų. Gok-tiurkai buvo tik viena iš daugybės giminingų tiurkų genčių, kilusių iš Altajaus kalnyno dab. Mongolijos teritorijoje, kuriai VI a. pavyko įgyti hegemoniją kitų genčių atžvilgiu. Jų politinis ir kultūrinis centras buvo Orchono slėnis, kuriame lokalizuojama genčių rinkimosi vieta .
Manoma, kad priešdėlis Gök gali reikšti „dangiškieji“, taip pat „mėlynieji“. Tiek dangaus garbinimas, tiek mėlynos spalvos sakralizavimas yra būdinga visiems tiurkams. Kadangi pagal kinišką kosmologiją mėlyna/žalia spalva simbolizuoja rytus, žodis „mėlynas“ galėjo reikšti ir „rytiniai“ tiurkai.
Hegemonija
546 m. gok-tiurkų klanas, vadovaujamas , numalšino giminingų uigūrų ir tiele sukilimą prieš žoužanus, tikėdamasis jų dėkingumo. Tačiau vėliau jis susivienijo su Šiaurės Vei ir 552 m. sutriuškino paskutinįjį žoužanų kaganą. Tuo pačiu jis pavergė kirgizus, kidanius ir įgijo hegemoniją didžiulėje teritorijoje. Bumynas titulavosi kaganu ir įsteigė sostinę .
Valdant Bumyno sūnui , Tiurkų kaganatas buvo konsoliduotas ir stipriai plėtėsi į vakarus. Vakariniams žygiams vadovavo vakarų jabgu . Jam vadovaujant tiurkų armijos kovojo su eftalitais, išstūmė avarus, 576 m. pasiekė Ponto stepę. Vidurinėje Azijoje tiurkai užvaldė teritorijas iki Baktrijos pietuose.
Rytų Tiurkų kaganatas
Apie 584 m. mirus ketvirtajam kaganui, prasidėjo įpėdinystės karas, kurio metu vakarinės teritorijos atsiskyrė kaip Vakarų tiurkų kaganatas. Rytų kaganato centru liko Otukenas. Vietiniai kaganai ne kartą puolė Kiniją, kol 626–630 m. genčių sukilimo metu centrinė valdžia buvo susilpninta. Po to Kaganatą Tangų Kinija pavertė savo protektoratu.
681 m. kaganas Ilteris atkūrė nepriklausomybę nuo Tangų imperijos. Jie atgavo hegemoniją Mongolų plynaukštėje ir netgi užkariavo daug buvusio Vakarų kaganato sričių, nueidami iki pat Marakandos, kur 712–713 m. susidūrė su arabais.
734 m. mirus kaganui Bilgei, Rytų kaganatas galutinai žlugo, nebeatsilaikydamas prieš atsinaujinusius Kinijos žygius ir vidinius genčių judėjimus. 744 m. uigūrų vadas Kutlukas, susivienijęs su ir karlukais, paėmė sostinę ir nukirsdino paskutiniojo Tiurkų kagano galvą. Mongolų plynaukštėje įsigalėjo Uigūrų kaganatas.
Kultūra
Raštas
Gok-tiurkai pirmieji iš visų tiurkų tautų naudojo raštą, kuris žinomas kaip Orchono-Jenisėjaus raštas. Šis raštas greičiausiai kilęs iš arba pehlevi.
Kaganų sąrašas
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu (imperija), Dinglingai |
| Šianbai (konfederacija) |
| Tabgačai, Tiele |
| Žoužanų kaganatas |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizai (Kaganatas) |
| Kidaniai () |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
Ankstyvieji kaganai
- / Iligas (伊利可汗), Tumenas (土門) 552;
- (乙息記可汗), Keluo (科羅) 552–553, Bumyno sūnus;
- (木桿可汗), Jandou (燕都) 553–572, Bumyno sūnus
- (佗缽可汗) 572–581, Bumyno sūnus;
- (庵邏) 581, Tasparo sūnus;
- (沙缽略可汗), Šetu (攝圖) 581–587, Isiko sūnus;
- (莫何可汗), Čuluohou (處羅侯) 587–588, Isiko sūnus;
- (都藍可汗), Jongiuliu (雍虞閭) 588–599, Išbaros sūnus
Rytų tiurkų kaganai
- (啟民可汗), Ranganas (染干) 599–609, Išbaros sūnus;
- (始畢可汗), Duodziši (咄吉世) 609–619, Jami sūnus;
- (處羅可汗) Ilteber Šadas (俟利弗設) 619–620, Jami sūnus;
- (頡利可汗), Baghatur Šadas (莫賀咄設) 620–630, Jami sūnus;
- Priklausomybės nuo Kinijos laikotarpis
- (俟力苾可汗), Simo (思摩) 639–644;
- (車鼻可汗), Hubo (斛勃) 646–649;
- , Nishoufu (泥熟匐) 679–680;
- (伏念) 680–681
- (頡跌利可汗), Kutlugas (那骨咄祿) 682–694;
- (遷善可汗), (默啜) 694–716, Ilterišo brolis;
- (拓西可汗), (匐俱) 716, Kapagano sūnus;
- (毗伽可汗), Bögü (默棘連) 716–734, Ilterišo sūnus;
- (伊然可汗) 734, Ilterišo sūnus;
- (登利可汗) 734–741, Ilterišo sūnus;
- , 骨咄 741–742, Ilterišo sūnus;
- Ilterišas (頡跌伊施可汗) 742–744, Basmilių vadas;
- (烏蘇米施可汗) 742–744.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gioktiurkai, Kas yra Gioktiurkai? Ką reiškia Gioktiurkai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Tiurku kaganatas orchono rastu Turuk klajokliu gentine konfederacija Eurazijos stepeje kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino gok tiurku gentys turku kalba Gok Turkler kinu kalba 突厥 Tujue tuometinis kiniskas tarimas T u kue susiformavusi VI a ir iki VIII a Tiurku kaganatasbuvusi gentine konfederacija Tangu Kinijos vasale 630 681 552 744 Location ofKaganatas įsikurimo metu apie 552 m SostineValdymo forma MonarchijaKaganas 552 pirmasis Bumynas 742 744 paskutinis OzmysasEra Viduramziai Zouzanu sutriuskinimas 552 m 552 Pralaimejimas uigurams 744 m Didziausio issipletimo laiku VI a II puseje kontroliavo siaures rytu Kinija Mandziurija Mongolijos plynaukste Altaju Rytu ir Vakaru Turkestana Siaures Kaukaza Kazachu stepe ir Ponto stepe Ju hegemonija padejo daugeliui tiurku genciu isplisti po visa Eurazijos Stepe ir dave pradzia daugeliui moderniu tautu IstorijaKilme Iki VI a tiurkai gyveno Altajuje ir buvo valdomi kitu tautu pirmiausia siongnu veliau zouzanu Is ju tiurkai pereme daug valstybes ir kariuomenes valdymo pagrindu Gok tiurkai buvo tik viena is daugybes giminingu tiurku genciu kilusiu is Altajaus kalnyno dab Mongolijos teritorijoje kuriai VI a pavyko įgyti hegemonija kitu genciu atzvilgiu Ju politinis ir kulturinis centras buvo Orchono slenis kuriame lokalizuojama genciu rinkimosi vieta Manoma kad priesdelis Gok gali reiksti dangiskieji taip pat melynieji Tiek dangaus garbinimas tiek melynos spalvos sakralizavimas yra budinga visiems tiurkams Kadangi pagal kiniska kosmologija melyna zalia spalva simbolizuoja rytus zodis melynas galejo reiksti ir rytiniai tiurkai Hegemonija 546 m gok tiurku klanas vadovaujamas numalsino giminingu uiguru ir tiele sukilima pries zouzanus tikedamasis ju dekingumo Taciau veliau jis susivienijo su Siaures Vei ir 552 m sutriuskino paskutinįjį zouzanu kagana Tuo paciu jis paverge kirgizus kidanius ir įgijo hegemonija didziuleje teritorijoje Bumynas titulavosi kaganu ir įsteige sostine Valdant Bumyno sunui Tiurku kaganatas buvo konsoliduotas ir stipriai pletesi į vakarus Vakariniams zygiams vadovavo vakaru jabgu Jam vadovaujant tiurku armijos kovojo su eftalitais isstume avarus 576 m pasieke Ponto stepe Vidurineje Azijoje tiurkai uzvalde teritorijas iki Baktrijos pietuose Rytu Tiurku kaganatas Kaganato teritorija po skilimo apie 600 m Apie 584 m mirus ketvirtajam kaganui prasidejo įpedinystes karas kurio metu vakarines teritorijos atsiskyre kaip Vakaru tiurku kaganatas Rytu kaganato centru liko Otukenas Vietiniai kaganai ne karta puole Kinija kol 626 630 m genciu sukilimo metu centrine valdzia buvo susilpninta Po to Kaganata Tangu Kinija paverte savo protektoratu 681 m kaganas Ilteris atkure nepriklausomybe nuo Tangu imperijos Jie atgavo hegemonija Mongolu plynauksteje ir netgi uzkariavo daug buvusio Vakaru kaganato sriciu nueidami iki pat Marakandos kur 712 713 m susidure su arabais 734 m mirus kaganui Bilgei Rytu kaganatas galutinai zlugo nebeatsilaikydamas pries atsinaujinusius Kinijos zygius ir vidinius genciu judejimus 744 m uiguru vadas Kutlukas susivienijes su ir karlukais paeme sostine ir nukirsdino paskutiniojo Tiurku kagano galva Mongolu plynauksteje įsigalejo Uiguru kaganatas KulturaRastas Pagrindinis straipsnis Orchono Jenisejaus rastas Gok tiurkai pirmieji is visu tiurku tautu naudojo rasta kuris zinomas kaip Orchono Jenisejaus rastas Sis rastas greiciausiai kiles is arba pehlevi Kaganu sarasasMongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolijaAnkstyvieji kaganai Iligas 伊利可汗 Tumenas 土門 552 乙息記可汗 Keluo 科羅 552 553 Bumyno sunus 木桿可汗 Jandou 燕都 553 572 Bumyno sunus 佗缽可汗 572 581 Bumyno sunus 庵邏 581 Tasparo sunus 沙缽略可汗 Setu 攝圖 581 587 Isiko sunus 莫何可汗 Culuohou 處羅侯 587 588 Isiko sunus 都藍可汗 Jongiuliu 雍虞閭 588 599 Isbaros sunusRytu tiurku kaganai 啟民可汗 Ranganas 染干 599 609 Isbaros sunus 始畢可汗 Duodzisi 咄吉世 609 619 Jami sunus 處羅可汗 Ilteber Sadas 俟利弗設 619 620 Jami sunus 頡利可汗 Baghatur Sadas 莫賀咄設 620 630 Jami sunus Priklausomybes nuo Kinijos laikotarpis 俟力苾可汗 Simo 思摩 639 644 車鼻可汗 Hubo 斛勃 646 649 Nishoufu 泥熟匐 679 680 伏念 680 681 頡跌利可汗 Kutlugas 那骨咄祿 682 694 遷善可汗 默啜 694 716 Ilteriso brolis 拓西可汗 匐俱 716 Kapagano sunus 毗伽可汗 Bogu 默棘連 716 734 Ilteriso sunus 伊然可汗 734 Ilteriso sunus 登利可汗 734 741 Ilteriso sunus 骨咄 741 742 Ilteriso sunus Ilterisas 頡跌伊施可汗 742 744 Basmiliu vadas 烏蘇米施可汗 742 744