Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusnės seniūnijaSeniūnijos administracija 2018 m Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybėCentras RusnėAdresas Neringos g 7
Rusnės seniūnija
| Rusnės seniūnija | |
Seniūnijos administracija 2018 m. | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Rusnė |
| Adresas | Neringos g. 7 |
| Seniūnas | Dalia Drobnienė (2022) |
| Gyventojai (2021) | 1 357 |
| Plotas | 56 km² |
| Tankumas (2021) | 24,2 žm./km² |
| Gyvenvietės | 1 miestelis, 5 kaimai |
Avandeltos gamtinis rezervatas Rusnės saloje | |
Rusnės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės vakaruose,Mažosios Lietuvos etnografiniame regione. Centras – Rusnė.
Rusnės seniūnijoje veikia Rusnės pagrindinė mokykla, specialioji internatinė mokykla, jaunimo klubas, vaikų lopšelis-darželis, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, paštas, degalinė, valgykla, komunalinė tarnyba, seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“, Kaimo turizmo draugija, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filialas, UAB „Rusnės tvenkiniai“, Klaipėdos teritorinės muitinės Rusnės upių uosto postas, smulkios žvejybos ir medienos perdirbimo įmonės, maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, kultūros namai, biblioteka, polderių muziejus, Kazimiero Banio senovinis žvejo muziejus, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, VšĮ „Salos etnokultūros ir informacijos centras“ (įkurtas 2002 m.).
Verslai – žvejyba, žuvies apdirbimas, žemės ūkio produktų gamyba, pašarų ruošimas, turizmas. Šyškrantėje plyti Rusnės tvenkiniai (plotas 384 ha), iš kurių 9 tvenkiniai skirti pramoginiai žūklei. Jie įžuvinti karpiais, karosais, kuojomis, lydekomis, lynais, baltaisiais amūrais, raudėmis, ešeriais. Juose galima žvejoti visus metus.
Istoriniai paminklai: Rusnėje – miestelio centrinė ir pietinė dalys, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia (1809 m.), kapinynas (XVI–XVII a.). Šyškrantėje – namas gyventi potvynių metu ir etnoarchitektūrinė sodyba (XIX a. pabaiga), Uostadvaryje – Uostadvario švyturys (1873 m.), vandens kėlimo stotis (1907 m.), Pakalnėje ir Vorusnėje – evangelikų liuteronų senosios kapinės. Dailės paminklai – Šv. Jurgio koplytstulpis (pastatytas 1990 m., skulpt. A. Šalkauskas) ir kt.
Geografija
Seniūnija yra įsikūrusi Nemuno deltoje, Rusnės saloje, jos plotas 5556 ha, 40 proc. seniūnijos teritorijos užima vandenys, 50 proc. – žemės ūkio naudmenos, 10 proc. – miškai, krūmynai. Teritoriją nuo Šilutės ir Kintų seniūnijų riboja upė Atmata, nuo Kaliningrado srities – Skirvytė. Seniūnijos vakaruose – Kuršių marios.
Saloje veikia 20 vandens kėlimo stočių. Pirmoji stotis pradėjo veikti 1907 m. Saloje esantis Dumblio ežeras yra 1,3 metro žemiau jūros lygio. Rusnės seniūnijos teritorijos paviršius – samplovinė lyguma, 0,5–1,5 m pakilusi virš jūros lygio (prie Dumblės ežero – 1,3 m žemiau jūros gylio). Upės – Skirvytė, Atmata, Pakalnė, , , , , ir kt., Yra ežerėlių, pelkių, tvenkinių, senvagių ir daugybė kanalų. Visa seniūnijos teritorija priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.
Pagrindiniai keliai išsidėstę išilgai upių, į salą veda Rusnės tiltas (kelio 206 Šilutė–Rusnė vakarinis galas).
Istorija
Istoriniai šaltiniai mini, kad 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė. 1525–1701 m. Rusnės seniūnijos teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, 1701–1871 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. Rusnėje gyveno 52 šeimos. Nuo 1541 m. įvestas evangelikų liuteronų tikėjimas, pagal 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto raštą, Rusnės bažnyčioje pamaldos turėjo vykti lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1553 m. prie Rusnės bažnyčios įsteigta parapinė mokykla. Nuo 1596 m. Rusnėje veikė savaitinis turgus. XVI a. pabaigoje įkurtas Skirvytėlės kaimas, keli dvarai.
Be žvejybos ir žemdirbystės vietiniai gyventojai vertėsi nendrių pjovimu ir pardavimu. Žvejai žuvį veždavo į Šilutę, Tilžę, Karaliaučių. XVII a. Rusnėje veikė alaus darykla, kurpių cechas (nuo 1648 m.). 1613 m. Pakalnėje įsteigta smuklė. XVIII a. vidurio Rusnės apylinkėse atsirado valtininko profesija – buvo vežiojami žmonės ir prekės iš Tilžės ir Klaipėdos į Karaliaučių, Dancigą. 1736 m. įsteigtos mokyklos Pakalnėje, Skirvytėje. 1750 m. Rusnė tapo valsčiaus centru. 1792 m. leistas Rusnėje nuolatinis turgus. 1810 m. įsteigta vandens matavimo stotis. Nuo 1818 m. Rusnės seniūnijos teritorija priklausė Šilutės apskričiai.
XVIII–XX a. 1-ojoje pusėje pro Rusnę į Klaipėdą plukdomi sieliai, kurie Rusnėje ir Šyškrantėje buvo perrišami, sutvirtinami ir paruošiami plukdyti toliau. Pastatytos lentpjūvės Rusnėje ir Šyškrantėje ir iš Nemunu atplukdytų rąstų pjautos lentos bei tašai, gaminiai laivais gabenti į Klaipėdą. Rusnėje apsigyveno Klaipėdos miško medžiagos supirkimo ir apdirbimo firmų atstovai bei pirkliai. 1855 m. Rusnėje gyveno 33 žydai, kurie vertėsi miško prekyba. 1850 m. Rusnėje pastatyta garinė lentpjūvė, 1913 m. Rusnės seniūnijos teritorijoje buvo net 6 lentpjūvės.
1853 m. įsteigta mokykla Skirvytėlėje. Gyventojus vargindavo potvyniai, užliedavę kelius, sodybas. Laivybai pagerinti, 1873 m. priešais Minijos žiotis buvo pastatytas švyturys, iš Šilokarčemos atvesta telegrafo linija. 1888 m. Rusnės salos gyventojai labai nukentėjo nuo potvynio – buvo sunaikinta 70 namų. XIX a. pabaigoje išilgai kairiojo Atmatos kranto buvo supiltas apsauginis pylimas. 1907 m. ant Vilkinės upės pastatyta vandens kėlimo stotis, prie Dumblės kanalo – vandens siurbimo stotis su garine turbina. Šie statiniai davė pagrindą atsirasti Uostadvario gyvenvietei. 1912 m. Rusnėje pastatyta elektrinė, kurios energija buvo naudojama ne tik tilto per Atmatą (pastatytas 1914 m., susprogdintas 1944 m. spalio pabaigoje) vidurinei daliai pakelti, bet ir jos gyventojų namų apšvietimui. 1913 m. Rusnėje veikė komercinė biblioteka.
Nuo XVIII a. pradžioje Rusnės parapijoje apsigyvendavo vis daugiau vokiečių. 1848 m. joje lietuvių buvo 67,9 proc., 1912 m. – 60,3 proc., o pačioje Rusnėje 1905 m. – tik 21,5 proc. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rusnėje buvo įsteigta lietuvių jaunimo draugija „Tiltas”, kuris ėmėsi lietuvinimo darbo.
Rusnės seniūnijos taryba 1917 m. gegužės 2 d. ir 1920 m. liepos 1 d išleido savo 50 pfenigų vertės popierinius pinigus. 1922 m. pabaigoje Rusnėje įsteigta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. 1926–1939 m. be valdiškų pradinių mokyklų Rusnėje, Pakalnėje, Skirvytėje ir Skirvytėlėje dar veikė Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikomos privačios lietuvių mokyklos Rusnėje, Vorusnėje. 1936–1939 m. Rusnėje buvo organizuojami trumpi kursai pasienio policininkams, vadinami pasienio policijos mokomaisiais būriais. 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos.
XIX–XX a. dėl potvynių grėsmės čia namai dažniausiai buvo statomi dviaukščiai mediniai. 1944 m. spalio pradžioje daug gyventojų iš Klaipėdos krašto ir Lietuvos traukėsi į Vakarus per Rusnę.
Po II pasaulinio karo Rusnės saloje įsteigtas MVD Pataisos darbų lagerių skyriaus Šilutės (Macikų) lagerio Rusnės lagerio punktas Nr. 5. Iki 1950 m. dėl koncentracijos stovyklos aptarnaujančio personalo įtakos Rusnėje dominavo rusakalbiai, kadangi vietinių gyventojų buvo likę labai mažai. Vėliau Rusnės sala prisipildė lietuviais, atvykusiais iš įvairių Lietuvos vietovių ir tremties.
1995 m. įkurta dabartinė Rusnės seniūnija. Gyventojų prašymu 1997 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo pakeistas Rusnės miesto statusas į miestelio.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 (Išsamiau) | 1984 | 1 miestelis (Rusnė), 5 kaimai | ||
| 2004 m. | 1984 | |||
| 2009-09-01 (Išsamiau) | 60 | 1984 | 1 miestelis, 5 kaimai | |
| 2011 m. (Išsamiau) | 1524 | 1 miestelis, 4 kaimai | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) | 1 miestelis, 5 kaimai | |||
| 2021 m. (Išsamiau) | 1357 | 1 miestelis, 5 kaimai | ||
Seniūnai
- Juozas Žukauskas, 1995–2000 m.
- , nuo 2000 m.
- , nuo 2012 m.
Gyvenvietės
Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Pakalnė, k. | 77 | 73 |
| Rusnė, mstl. | 1131 | 1274 |
| Skirvytė, k. | ||
| Šyškrantė, k. | 74 | 81 |
| Uostadvaris, k. | 61 | 88 |
| Vorusnė, k. | 8 |
Seniūnaitijos
2009 m. įsteigtos 3 seniūnaitijos:
- Pakalnės seniūnaitija (149 gyv.) – Pakalnės k., Vorusnės k.
- Rusnės seniūnaitija (1586 gyv.) – Rusnės mstl., Skirvytės k.
- Šyškrantės seniūnaitija (254 gyv.) – Uostadvario k., Šyškrantės k.
Šaltiniai
- Rusnės seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- Rusnės seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
- Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- Šilutės kraštas (enciklopedinis žinynas). – Šilutė, „Prūsija“, 2000. ISBN 9986-798-05-1 // psl. 184
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusnės seniūnija, Kas yra Rusnės seniūnija? Ką reiškia Rusnės seniūnija?
Rusnes seniunijaSeniunijos administracija 2018 m Savivaldybe Silutes rajono savivaldybeCentras RusneAdresas Neringos g 7Seniunas Dalia Drobniene 2022 Gyventojai 2021 1 357Plotas 56 km Tankumas 2021 24 2 zm km Gyvenvietes 1 miestelis 5 kaimaiAvandeltos gamtinis rezervatas Rusnes saloje Rusnes seniunija administracinis teritorinis vienetas Silutes rajono savivaldybes vakaruose Mazosios Lietuvos etnografiniame regione Centras Rusne Rusnes seniunijoje veikia Rusnes pagrindine mokykla specialioji internatine mokykla jaunimo klubas vaiku lopselis darzelis ambulatorija policijos nuovada vaistine pastas degaline valgykla komunaline tarnyba seniunijos bendruomene Rusnes sala Kaimo turizmo draugija Lietuvos valstybinio zuvivaisos ir zuvininkystes tyrimu centro Rusnes filialas UAB Rusnes tvenkiniai Klaipedos teritorines muitines Rusnes upiu uosto postas smulkios zvejybos ir medienos perdirbimo įmones maisto ir ukiniu prekiu parduotuves kulturos namai biblioteka polderiu muziejus Kazimiero Banio senovinis zvejo muziejus Rusnes evangeliku liuteronu baznycia VsĮ Salos etnokulturos ir informacijos centras įkurtas 2002 m Verslai zvejyba zuvies apdirbimas zemes ukio produktu gamyba pasaru ruosimas turizmas Syskranteje plyti Rusnes tvenkiniai plotas 384 ha is kuriu 9 tvenkiniai skirti pramoginiai zuklei Jie įzuvinti karpiais karosais kuojomis lydekomis lynais baltaisiais amurais raudemis eseriais Juose galima zvejoti visus metus Istoriniai paminklai Rusneje miestelio centrine ir pietine dalys Rusnes evangeliku liuteronu baznycia 1809 m kapinynas XVI XVII a Syskranteje namas gyventi potvyniu metu ir etnoarchitekturine sodyba XIX a pabaiga Uostadvaryje Uostadvario svyturys 1873 m vandens kelimo stotis 1907 m Pakalneje ir Vorusneje evangeliku liuteronu senosios kapines Dailes paminklai Sv Jurgio koplytstulpis pastatytas 1990 m skulpt A Salkauskas ir kt GeografijaSiurbline Uostadvaryje kurioje įrengtas polderiu muziejus Seniunija yra įsikurusi Nemuno deltoje Rusnes saloje jos plotas 5556 ha 40 proc seniunijos teritorijos uzima vandenys 50 proc zemes ukio naudmenos 10 proc miskai krumynai Teritorija nuo Silutes ir Kintu seniuniju riboja upe Atmata nuo Kaliningrado srities Skirvyte Seniunijos vakaruose Kursiu marios Saloje veikia 20 vandens kelimo stociu Pirmoji stotis pradejo veikti 1907 m Saloje esantis Dumblio ezeras yra 1 3 metro zemiau juros lygio Rusnes seniunijos teritorijos pavirsius samplovine lyguma 0 5 1 5 m pakilusi virs juros lygio prie Dumbles ezero 1 3 m zemiau juros gylio Upes Skirvyte Atmata Pakalne ir kt Yra ezereliu pelkiu tvenkiniu senvagiu ir daugybe kanalu Visa seniunijos teritorija priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui Pagrindiniai keliai issideste isilgai upiu į sala veda Rusnes tiltas kelio 206 Silute Rusne vakarinis galas IstorijaIstoriniai saltiniai mini kad 1365 m Kryziuociu ordino magistras leido klaipedieciams Rusnes saloje ganyti gyvulius sienauti laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti miska XIV a pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietes Vorusne ir Rusne 1525 1701 m Rusnes seniunijos teritorija priklause Prusijos kunigaikstystei 1701 1871 m Prusijos karalystei 1540 m Rusneje gyveno 52 seimos Nuo 1541 m įvestas evangeliku liuteronu tikejimas pagal 1544 m Prusijos kunigaikscio Albrechto rasta Rusnes baznycioje pamaldos turejo vykti lietuviu ir vokieciu kalbomis 1553 m prie Rusnes baznycios įsteigta parapine mokykla Nuo 1596 m Rusneje veike savaitinis turgus XVI a pabaigoje įkurtas Skirvyteles kaimas keli dvarai Be zvejybos ir zemdirbystes vietiniai gyventojai vertesi nendriu pjovimu ir pardavimu Zvejai zuvį vezdavo į Silute Tilze Karaliauciu XVII a Rusneje veike alaus darykla kurpiu cechas nuo 1648 m 1613 m Pakalneje įsteigta smukle XVIII a vidurio Rusnes apylinkese atsirado valtininko profesija buvo veziojami zmones ir prekes is Tilzes ir Klaipedos į Karaliauciu Danciga 1736 m įsteigtos mokyklos Pakalneje Skirvyteje 1750 m Rusne tapo valsciaus centru 1792 m leistas Rusneje nuolatinis turgus 1810 m įsteigta vandens matavimo stotis Nuo 1818 m Rusnes seniunijos teritorija priklause Silutes apskriciai XVIII XX a 1 ojoje puseje pro Rusne į Klaipeda plukdomi sieliai kurie Rusneje ir Syskranteje buvo perrisami sutvirtinami ir paruosiami plukdyti toliau Pastatytos lentpjuves Rusneje ir Syskranteje ir is Nemunu atplukdytu rastu pjautos lentos bei tasai gaminiai laivais gabenti į Klaipeda Rusneje apsigyveno Klaipedos misko medziagos supirkimo ir apdirbimo firmu atstovai bei pirkliai 1855 m Rusneje gyveno 33 zydai kurie vertesi misko prekyba 1850 m Rusneje pastatyta garine lentpjuve 1913 m Rusnes seniunijos teritorijoje buvo net 6 lentpjuves 1853 m įsteigta mokykla Skirvyteleje Gyventojus vargindavo potvyniai uzliedave kelius sodybas Laivybai pagerinti 1873 m priesais Minijos ziotis buvo pastatytas svyturys is Silokarcemos atvesta telegrafo linija 1888 m Rusnes salos gyventojai labai nukentejo nuo potvynio buvo sunaikinta 70 namu XIX a pabaigoje isilgai kairiojo Atmatos kranto buvo supiltas apsauginis pylimas 1907 m ant Vilkines upes pastatyta vandens kelimo stotis prie Dumbles kanalo vandens siurbimo stotis su garine turbina Sie statiniai dave pagrinda atsirasti Uostadvario gyvenvietei 1912 m Rusneje pastatyta elektrine kurios energija buvo naudojama ne tik tilto per Atmata pastatytas 1914 m susprogdintas 1944 m spalio pabaigoje vidurinei daliai pakelti bet ir jos gyventoju namu apsvietimui 1913 m Rusneje veike komercine biblioteka Nuo XVIII a pradzioje Rusnes parapijoje apsigyvendavo vis daugiau vokieciu 1848 m joje lietuviu buvo 67 9 proc 1912 m 60 3 proc o pacioje Rusneje 1905 m tik 21 5 proc Pries Pirmajį pasaulinį kara Rusneje buvo įsteigta lietuviu jaunimo draugija Tiltas kuris emesi lietuvinimo darbo Rusnes seniunijos taryba 1917 m geguzes 2 d ir 1920 m liepos 1 d isleido savo 50 pfenigu vertes popierinius pinigus 1922 m pabaigoje Rusneje įsteigta Vyriausiojo Mazosios Lietuvos gelbejimo komiteto skyrius 1926 1939 m be valdisku pradiniu mokyklu Rusneje Pakalneje Skirvyteje ir Skirvyteleje dar veike Klaipedos krasto mokyklu draugijos islaikomos privacios lietuviu mokyklos Rusneje Vorusneje 1936 1939 m Rusneje buvo organizuojami trumpi kursai pasienio policininkams vadinami pasienio policijos mokomaisiais buriais 1939 m kovo 23 d Klaipedos krasta uzgrobus vokieciams buvo uzdarytos lietuviskos mokyklos ir kitos lietuviskos įstaigos XIX XX a del potvyniu gresmes cia namai dazniausiai buvo statomi dviauksciai mediniai 1944 m spalio pradzioje daug gyventoju is Klaipedos krasto ir Lietuvos traukesi į Vakarus per Rusne Po II pasaulinio karo Rusnes saloje įsteigtas MVD Pataisos darbu lageriu skyriaus Silutes Maciku lagerio Rusnes lagerio punktas Nr 5 Iki 1950 m del koncentracijos stovyklos aptarnaujancio personalo įtakos Rusneje dominavo rusakalbiai kadangi vietiniu gyventoju buvo like labai mazai Veliau Rusnes sala prisipilde lietuviais atvykusiais is įvairiu Lietuvos vietoviu ir tremties 1995 m įkurta dabartine Rusnes seniunija Gyventoju prasymu 1997 m sausio 30 d Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu buvo pakeistas Rusnes miesto statusas į miestelio Seniunijos istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Gyvenvietes2001 04 Issamiau 1984 1 miestelis Rusne 5 kaimai2004 m 19842009 09 01 Issamiau 60 1984 1 miestelis 5 kaimai2011 m Issamiau 1524 1 miestelis 4 kaimai2016 08 13 Issamiau 1 miestelis 5 kaimai2021 m Issamiau 1357 1 miestelis 5 kaimaiSeniunaiJuozas Zukauskas 1995 2000 m nuo 2000 m nuo 2012 m GyvenvietesSeniunijos gyvenvietes sarasas sudarytas 2022 01 31 Registru centro ir 2011 2021 m gyventoju surasymu duomenimis Gyvenviete Gyventojai 2021 Gyventojai 2011 Pakalne k 77 73Rusne mstl 1131 1274Skirvyte k Syskrante k 74 81Uostadvaris k 61 88Vorusne k 8Seniunaitijos2009 m įsteigtos 3 seniunaitijos Pakalnes seniunaitija 149 gyv Pakalnes k Vorusnes k Rusnes seniunaitija 1586 gyv Rusnes mstl Skirvytes k Syskrantes seniunaitija 254 gyv Uostadvario k Syskrantes k SaltiniaiRusnes seniunijos kontaktai Silute lt tikrinta 2022 06 02 Rusnes seniunija Silute lt tikrinta 2022 06 02 Lietuvos etnografiniai regionai Zemelapis patvirtintas Etnines kulturos globos tarybos pirmininkes 2023 m vasario 7 d nutarimu TN 2 Silutes krastas enciklopedinis zinynas Silute Prusija 2000 ISBN 9986 798 05 1 psl 184