Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 17 51 š pl 21 22 33 r ilg 55 2976096 š pl 21 3758098 r ilg 55 2976096 21 3758098 Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
55°17′51″š. pl. 21°22′33″r. ilg. / 55.2976096°š. pl. 21.3758098°r. ilg.
| Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Šilutės rajonas |
| Gyvenvietė | Rusnė |
| Adresas | Neringos g. 10 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1809 m. |
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės rajone, Rusnėje. Pastatyta 1809 m.
Bažnyčia yra architektūros paminklas, 1992 m. įtrauktas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 1644), Bažnyčios pastatų kompleksui priklauso klebonija (XVIII a. pab. - XIX a. pr.) ir parapijos namai (1889 m.).
Parapijos istorija
Manoma, kad Rusnės parapija įsteigta dar valdant kryžiuočiams – 1419 m. Tuo metu jau stojo ramesni laikai po Žalgirio mūšio. Mažiausiai žinoma apie pačią pirmąją bažnyčią. Ji 1642 m. parapijiečių lėšomis buvo pertvarkyta, galbūt padidinta. Maldos namus niokojo keli gaisrai. 1739 m. sudegė klebonija, ten buvusi parapijos kasa. 1774 m. degė bažnyčia ir vėl klebonija. Išgelbėta tik Biblija, žuvo metrikų įrašai, kitos aktų knygos. Pastatyti laikini maldos namai užsidegė 1789 m. Sudegė ir kunigo namas.
1830 m. parapijos žemėje paskirtas 2 margų žemės plotas naujoms kapinėms, nes kapinėse prie bažnyčios ėmė trūkti vietos. 1869 m. šios kapinės galutinai buvo uždarytos. Nenaudojama vieta ilgainiui virto dykyne. 1904 m. kunigas F. Gregoras apleistas kapines sutvarkė, nutiesė takelius, pasodino medžius ir krūmus. 1917 m. buvo nutarta buvusiose kapinėse įrengti vadinamą didvyrių giraitę ir pastatyti paminklą Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti. Pagal karių pagerbimo komiteto pirmininko profesoriaus May projektą 1917 m. spalio 2 d. buvo padėtas kertinis akmuo paminklui. Paminklas iš ketvirtainių granito gabalų buvo pastatytas 1918 m. vasarą. Statybą finansavo patys parapijiečiai suaukotomis lėšomis. Šventorių ir paminklą prižiūrėjo F. Ankerio įsteigtas fondas. Bažnyčios sienoje buvo įtaisyta marmurinė plokštė su 182 (ar 187) su žuvusiųjų pirmajame pasauliniame kare parapijiečių pavardėmis. 1919 m. iškilmingai pažymėta bažnyčios 500 m. sukaktis – buvo atidengta lenta ir pašventintas paminklas, dalyvaujant Karaliaučiaus generaliniam superintendentui Genrichui.
Iki 1644 m. Rusnės parapijai priklausė dar Karklės, o 1657-1711 m. ir Šakūnų evangelikų liuteronų bendruomenės, tad ji buvo viena stambiausių visoje Mažojoje Lietuvoje. Nuo pat parapijos įsteigimo pradžios absoliuti dauguma žmonių buvo lietuvininkai. Vokiečių padaugėjo tik nuo XIX a. vidurio. Tačiau ir tada lietuvininkų buvo daugiau. Pvz. 1848 m. iš bendro 7 276 parapijiečių skaičiaus pastarųjų buvo 4 939 (arba apie 68%, 1902 m. - 4 502 (60,9%). Lietuvininkų nebeliko prieš Antrąjį pasaulinį karą – 1937 m. visi konfirmantai Rusnės bažnyčioje įžegnoti per vokiškas pamaldas.
Lietuviškos pamaldos atnaujintos pokaryje. Jas laikė sakytojas A. Tėvelaitis, atvykstntys kunigai M. Preikšaitis, F. Mėgnis, J. Kalvanas. Parapijiečių mažėjo, todėl valdžia bažnyčią uždarė, įrengė čia sporto salę, šalia pristatė katilinę patalpoms apšildyti. Išlikę liuteronai meldėsi žmonių namuose, jų aptarnauti retkarčiais atvykdavo kunigas M. Klumbys iš Šilutės.
Atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. pradėta tvarkyti liuteronų tikintiesiems sugrąžinta bažnyčia. Pamaldas joje atnaujino kunigas diakonas Gintaras Pareigis. Rusnės parapijiečių 150-ties asmenų bendruomenė 1994 m. paminėjo 575 metų parapijos sukaktį. Ta proga pakabintas naujas varpas, vėl grojo vargonai, pašventintas naujasis altorius.
Be tikinčiųjų aptarnavimo, bažnyčios patalpas imta išnaudoti visų rusniškių poreikiams. Joje organizuojamos didžiausios miestelio šventės – „Muzikuojanti Rusnė“, laivininkų šventė, eglės įžiebimo ceremonija, – rengiamos parodos, organizuojamos savanoriškos veiklos jaunimui ir senjorams.
Tarnavę kunigai
Nuolatinis kunigas Simonas Alectoras į Rusnę paskirtas tik 1541 m. Bažnyčia pastatyta apie 1583 m. ir buvo viena seniausių visoje Lietuvoje. Tikėtina, kol jos nebuvo, vietiniai ir apylinkių žmonės, matyt, meldėsi koplyčioje arba jai prilygstančiame pastate. 1553 m. čia veikė parapinė mokykla, o jos tuo laiku steigtos išimtinai prie maldos namų. Žinoma, kad per ilgą parapijos mokyklos veiklos istoriją jos yra dirbę 32 asmenys. Rusniškių vaikus mokė iš Žemaitijos atsikėlęs Mikalojus Siautila. Jis užėmė bendruomenės dvasinio lyderio vietą, kai 1567 ar 1568 m. mirė jį pakvietęs kunigas Gregorijus Vilnensis (arba Jurgis iš Eišiškių). Precentoriui M. Siautilai atiteko palyginti didelė parapija, todėl jis gavo pagalbininką – antrą kunigą L. Sengstocką. M. Siautila ėmė daugiau rūpintis ne parapija, bet ūkio, prekybos reikalais, sprendė iškylančius reikalus su vietiniais ūkininkais (su jais teko ir bylinėtis). Manoma, gerai mokėjo lietuviškai ir turėjo poetinių gebėjimų. Jo autorystei priskirtinos bent kelios lietuviškos giesmės L. Sengstocko 1612 m. išleistame giesmyne „Giesmės krikščioniškos ir duchauniškos”. L. Sengstockas užėmė Rusnės parapijos klebono vietą, kai 1595 m. mirė M. Siautila. Neilgai trukus, po trejų metų, jis buvo iškeltas į Klaipėdą. Jį pakeitė Peteris Clocovius iš Ragainės, Rusnėje praleidęs 1598–1602 m. Po to atvykoo Theodoras Clocovius, galbūt sūnus ar giminaitis (1602-1629), Christophas Praetorius (1629-1631), Johannas Sperberis (1631-1656). 1656-1689 m. laikotarpiu, ar net iki 1698 m., Rusnėje dirbo Mykolas Gaidys-Gallus. Jis buvo baigęs Tilžės gimnaziją bei Karaliaučiaus universitetą. Žinomas kaip autorius bent kelių giesmių, kurių, manoma, buvo įdėta į 1666 m. išleistą Dnielio Kleino „Giesmyną“.
Po M. Gaidžio į Rusnę atvyko Bartholomėjus Schultzas, miręs 1710 m., per patį didįjį marą. 1711-1741 m. dirbo Johannas Jacobas Sperberis, eiliavęs lietuviškas giesmes. Viena jų – „Pasirodė mums šlovna diena” – 1732 m. išspausdinta vadinamajame Quandto - Behrendto Giesmyne, kartota jo vėlesniuose leidimuose. 1741-1773 m. bendruomenei vadovavo Johannas Broscowius, 1773-1795 m. - Theodoras Gottliebas Thilo, 1796-1826 m. - Danielius Vahlis, 1826-1831 - Wilhelmas Theodoras Schimmelpfennigis, vienas Liudviko Rėzos bendradarbių. L. Rėza savo rankraštyne yra įtraukęs keturias jo Rusnėje užrašytas dainas.
1831-1851 m. Rusnėje dirbo Carlas Eduardas Ziegleris iš Kretingalės, būsimasis Ragainės ir Vėluvos bažnytinių apskričių superintendentas. 1851-1857 m. dirbo Davidas Peteaux (prancūzų kilmės), 1857-1872 m. Carlas Eduardas Schraderis, 1873-1895 m. - Ottas Friedrichas Kraussas. Kurį laiką dirbo laikini kunigai. Tai buvo 1895-1900 m. - Carlas Uckermarkas, 1900-1903 m. – Artūras Pipiras, nuo 1903 m. – Franzas Carlas Hugo Gregoras, būsimasis Klaipėdos krašto Generalinis superintendentas. Jį 1915-1932 m. pakeitė Hermannas Konradas Oloffas, vėliau 1932-1937 m.– Mikelis Klumbys, 1937-1944 m. – Walteris Gropsas.
Parapijoje iki 1945 m. dirbo:
- Simon Alector (nuo 1541)
- Gregorius Vilnensis (1558)
- Nicolaus Sautyll (1586/1595)
- Lazarus Sengstock (1595–1598)
- Peter Clocovius (1598–1602)
- Theodor Clocovius (1602–1629)
- Christoph Prätorius (1629–1631)
- Johann Sperber (1631–1656)
- Michael Gallus (1656–1698)
- Bartholomäus Schultz (1681–1710)
- Johann Jacob Sperber (1711–1741)
- Johann Broscovius (1741–1773)
- Theodor Gottlieb Thilo (1767–1795)
- Daniel Wahl (1796–1826)
- Wilhelm Theodor Schimmelpfennig (1826–1831)
- Carl Eduard Ziegler (1831–1851)
- David Peteaux (1851–1857)
- Carl Eduard Schrader (1857–1872)
- Otto Friedrich Hermann Krauß (1873–1895)
- Emil Hermann Ewald Riel (1893–1905)
- Carl Maximilian Uckermark (1895–1900)
- Arthur Br. Hch. Pipirs (1900–1903)
- Johann Ed. Ernst Christoleit (1902)
- Franz Carl Hugo Gregor (1903–1914)
- Fritz Moser (1906–1911)
- Christoph Jurkschat (1912–1915)
- Konrad Oloff (1915–1932)
- Valentin Gailus (1921–1924)
- Martin Schernus (nuo 1925)
- Michael Klumbies (nuo 1932)
- Walter Grops (1937–1945)
Architektūra
Nauja mūrinė bažnyčia pašventinta 1809 m. Rytų pusėje buvo pristatyta aštuoniakampė konfirmantų salė, o vakarų pusėje - masyvus bokštas, iškilęs 1827 m. Jį aukštino piramidės formos smailėjantis stogas, pasibaigęs masyvoku kryžiumi. Bažnyčia ištęsto stačiakampio formos (29x11 m dydžio), vienos navos su aštuoniakampio plano apside ir kvadrato plano varpine. Fasadų sienas remia tinkuoto plytų mūro laiptuoti kontraforsai.
Altorius ir sakykla suvienyti, balsvos spalvos, paauksuoti. Statinio vidury kabėjo vertingas senosios bažnyčios žvakių šviestuvas, XVI a. pradžios krucifiksas. Sakraliniuose induose įspaustos 1637 ir 1776 m. datos. Altoriaus užtiesalai buvo išsiuvinėti lietuviškais tautiniais raštais, su Išganytojo siluetu. Vargonai įgyti 1827 m., turėjo 11 registrų. Buvo pagražinti baroko stiliaus puošybos elementais. Kabojo 2 varpai, įsigyti 1783 m.
Greta bažnyčios šiaurinio fasado išlikęs antkapinis paminklas ant laiptuoto postamento. Jame iškaltas įrašas vokiečių kalba: „Johann Friedrich Ancker/geboren d.6.Merz 1792/geztorben d.27.Decbm./1858“.
Šalia bažnyčios identifikuotas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis. Jame randami apardyti XV-XIX a. griautiniai žmonių kapai su įkapėmis ar be jų, mūrinių pamatų ir pastatų griuvėsių liekanos, kiti archeologiniai radiniais.
Būklė
2016 m. duomenimis, maldos namai buvo prastos būklės – su kiauru pastato stogu, pelijančiomis sienomis ir netvarkinga elektros instaliacija. Paskutinį kartą bažnyčia renovuota 1992-1993 m. Dėl palikto broko drėgmė pažeidė stogo konstrukcijas, medines grindis, laiptus į varpinę, išorės sienų tinką. Jos altorius, kolonos ir grindys pagamintos iš medžio, neimpregnuotos, todėl itin neatsparios drėgmei.
Galerija
- 2015 m.
- 2018 m. kovą
- Sienos kontraforsai
- Apsidė
- Vaizdas į balkoną
- Bokšto kryžius
Šaltiniai
- „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-03-08.
- Rusnės bažnyčiai iškilo pavojus: nuogąstaujama dėl blogiausio scenarijaus
Nuorodos
- Rusnės evangelikų liuteronų parapija Archyvuota kopija 2016-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Bažnyčia ir kapinaitės šventoriuje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia?
55 17 51 s pl 21 22 33 r ilg 55 2976096 s pl 21 3758098 r ilg 55 2976096 21 3758098 Rusnes evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Silutes rajonasGyvenviete RusneAdresas Neringos g 10Statybine medziaga plytu murasPastatyta 1809 m Rusnes evangeliku liuteronu baznycia evangeliku liuteronu baznycia Silutes rajone Rusneje Pastatyta 1809 m Baznycia yra architekturos paminklas 1992 m įtrauktas į Kulturos paveldo registra unik kodas 1644 Baznycios pastatu kompleksui priklauso klebonija XVIII a pab XIX a pr ir parapijos namai 1889 m Parapijos istorijaManoma kad Rusnes parapija įsteigta dar valdant kryziuociams 1419 m Tuo metu jau stojo ramesni laikai po Zalgirio musio Maziausiai zinoma apie pacia pirmaja baznycia Ji 1642 m parapijieciu lesomis buvo pertvarkyta galbut padidinta Maldos namus niokojo keli gaisrai 1739 m sudege klebonija ten buvusi parapijos kasa 1774 m dege baznycia ir vel klebonija Isgelbeta tik Biblija zuvo metriku įrasai kitos aktu knygos Pastatyti laikini maldos namai uzsidege 1789 m Sudege ir kunigo namas Vaizdas į altoriu suvienyta su sakyklaBaznycios interjeras 1830 m parapijos zemeje paskirtas 2 margu zemes plotas naujoms kapinems nes kapinese prie baznycios eme trukti vietos 1869 m sios kapines galutinai buvo uzdarytos Nenaudojama vieta ilgainiui virto dykyne 1904 m kunigas F Gregoras apleistas kapines sutvarke nutiese takelius pasodino medzius ir krumus 1917 m buvo nutarta buvusiose kapinese įrengti vadinama didvyriu giraite ir pastatyti paminkla Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti Pagal kariu pagerbimo komiteto pirmininko profesoriaus May projekta 1917 m spalio 2 d buvo padetas kertinis akmuo paminklui Paminklas is ketvirtainiu granito gabalu buvo pastatytas 1918 m vasara Statyba finansavo patys parapijieciai suaukotomis lesomis Sventoriu ir paminkla priziurejo F Ankerio įsteigtas fondas Baznycios sienoje buvo įtaisyta marmurine plokste su 182 ar 187 su zuvusiuju pirmajame pasauliniame kare parapijieciu pavardemis 1919 m iskilmingai pazymeta baznycios 500 m sukaktis buvo atidengta lenta ir pasventintas paminklas dalyvaujant Karaliauciaus generaliniam superintendentui Genrichui Iki 1644 m Rusnes parapijai priklause dar Karkles o 1657 1711 m ir Sakunu evangeliku liuteronu bendruomenes tad ji buvo viena stambiausiu visoje Mazojoje Lietuvoje Nuo pat parapijos įsteigimo pradzios absoliuti dauguma zmoniu buvo lietuvininkai Vokieciu padaugejo tik nuo XIX a vidurio Taciau ir tada lietuvininku buvo daugiau Pvz 1848 m is bendro 7 276 parapijieciu skaiciaus pastaruju buvo 4 939 arba apie 68 1902 m 4 502 60 9 Lietuvininku nebeliko pries Antrajį pasaulinį kara 1937 m visi konfirmantai Rusnes baznycioje įzegnoti per vokiskas pamaldas Lietuviskos pamaldos atnaujintos pokaryje Jas laike sakytojas A Tevelaitis atvykstntys kunigai M Preiksaitis F Megnis J Kalvanas Parapijieciu mazejo todel valdzia baznycia uzdare įrenge cia sporto sale salia pristate katiline patalpoms apsildyti Islike liuteronai meldesi zmoniu namuose ju aptarnauti retkarciais atvykdavo kunigas M Klumbys is Silutes Atgavus Nepriklausomybe 1991 m pradeta tvarkyti liuteronu tikintiesiems sugrazinta baznycia Pamaldas joje atnaujino kunigas diakonas Gintaras Pareigis Rusnes parapijieciu 150 ties asmenu bendruomene 1994 m paminejo 575 metu parapijos sukaktį Ta proga pakabintas naujas varpas vel grojo vargonai pasventintas naujasis altorius Be tikinciuju aptarnavimo baznycios patalpas imta isnaudoti visu rusniskiu poreikiams Joje organizuojamos didziausios miestelio sventes Muzikuojanti Rusne laivininku svente egles įziebimo ceremonija rengiamos parodos organizuojamos savanoriskos veiklos jaunimui ir senjorams Tarnave kunigaiNuolatinis kunigas Simonas Alectoras į Rusne paskirtas tik 1541 m Baznycia pastatyta apie 1583 m ir buvo viena seniausiu visoje Lietuvoje Tiketina kol jos nebuvo vietiniai ir apylinkiu zmones matyt meldesi koplycioje arba jai prilygstanciame pastate 1553 m cia veike parapine mokykla o jos tuo laiku steigtos isimtinai prie maldos namu Zinoma kad per ilga parapijos mokyklos veiklos istorija jos yra dirbe 32 asmenys Rusniskiu vaikus moke is Zemaitijos atsikeles Mikalojus Siautila Jis uzeme bendruomenes dvasinio lyderio vieta kai 1567 ar 1568 m mire jį pakvietes kunigas Gregorijus Vilnensis arba Jurgis is Eisiskiu Precentoriui M Siautilai atiteko palyginti didele parapija todel jis gavo pagalbininka antra kuniga L Sengstocka M Siautila eme daugiau rupintis ne parapija bet ukio prekybos reikalais sprende iskylancius reikalus su vietiniais ukininkais su jais teko ir bylinetis Manoma gerai mokejo lietuviskai ir turejo poetiniu gebejimu Jo autorystei priskirtinos bent kelios lietuviskos giesmes L Sengstocko 1612 m isleistame giesmyne Giesmes krikscioniskos ir duchauniskos L Sengstockas uzeme Rusnes parapijos klebono vieta kai 1595 m mire M Siautila Neilgai trukus po treju metu jis buvo iskeltas į Klaipeda Jį pakeite Peteris Clocovius is Ragaines Rusneje praleides 1598 1602 m Po to atvykoo Theodoras Clocovius galbut sunus ar giminaitis 1602 1629 Christophas Praetorius 1629 1631 Johannas Sperberis 1631 1656 1656 1689 m laikotarpiu ar net iki 1698 m Rusneje dirbo Mykolas Gaidys Gallus Jis buvo baiges Tilzes gimnazija bei Karaliauciaus universiteta Zinomas kaip autorius bent keliu giesmiu kuriu manoma buvo įdeta į 1666 m isleista Dnielio Kleino Giesmyna Po M Gaidzio į Rusne atvyko Bartholomejus Schultzas mires 1710 m per patį didįjį mara 1711 1741 m dirbo Johannas Jacobas Sperberis eiliaves lietuviskas giesmes Viena ju Pasirode mums slovna diena 1732 m isspausdinta vadinamajame Quandto Behrendto Giesmyne kartota jo velesniuose leidimuose 1741 1773 m bendruomenei vadovavo Johannas Broscowius 1773 1795 m Theodoras Gottliebas Thilo 1796 1826 m Danielius Vahlis 1826 1831 Wilhelmas Theodoras Schimmelpfennigis vienas Liudviko Rezos bendradarbiu L Reza savo rankrastyne yra įtraukes keturias jo Rusneje uzrasytas dainas 1831 1851 m Rusneje dirbo Carlas Eduardas Ziegleris is Kretingales busimasis Ragaines ir Veluvos baznytiniu apskriciu superintendentas 1851 1857 m dirbo Davidas Peteaux prancuzu kilmes 1857 1872 m Carlas Eduardas Schraderis 1873 1895 m Ottas Friedrichas Kraussas Kurį laika dirbo laikini kunigai Tai buvo 1895 1900 m Carlas Uckermarkas 1900 1903 m Arturas Pipiras nuo 1903 m Franzas Carlas Hugo Gregoras busimasis Klaipedos krasto Generalinis superintendentas Jį 1915 1932 m pakeite Hermannas Konradas Oloffas veliau 1932 1937 m Mikelis Klumbys 1937 1944 m Walteris Gropsas Parapijoje iki 1945 m dirbo Simon Alector nuo 1541 Gregorius Vilnensis 1558 Nicolaus Sautyll 1586 1595 Lazarus Sengstock 1595 1598 Peter Clocovius 1598 1602 Theodor Clocovius 1602 1629 Christoph Pratorius 1629 1631 Johann Sperber 1631 1656 Michael Gallus 1656 1698 Bartholomaus Schultz 1681 1710 Johann Jacob Sperber 1711 1741 Johann Broscovius 1741 1773 Theodor Gottlieb Thilo 1767 1795 Daniel Wahl 1796 1826 Wilhelm Theodor Schimmelpfennig 1826 1831 Carl Eduard Ziegler 1831 1851 David Peteaux 1851 1857 Carl Eduard Schrader 1857 1872 Otto Friedrich Hermann Krauss 1873 1895 Emil Hermann Ewald Riel 1893 1905 Carl Maximilian Uckermark 1895 1900 Arthur Br Hch Pipirs 1900 1903 Johann Ed Ernst Christoleit 1902 Franz Carl Hugo Gregor 1903 1914 Fritz Moser 1906 1911 Christoph Jurkschat 1912 1915 Konrad Oloff 1915 1932 Valentin Gailus 1921 1924 Martin Schernus nuo 1925 Michael Klumbies nuo 1932 Walter Grops 1937 1945 ArchitekturaNauja murine baznycia pasventinta 1809 m Rytu puseje buvo pristatyta astuoniakampe konfirmantu sale o vakaru puseje masyvus bokstas iskiles 1827 m Jį aukstino piramides formos smailejantis stogas pasibaiges masyvoku kryziumi Baznycia istesto staciakampio formos 29x11 m dydzio vienos navos su astuoniakampio plano apside ir kvadrato plano varpine Fasadu sienas remia tinkuoto plytu muro laiptuoti kontraforsai Altorius ir sakykla suvienyti balsvos spalvos paauksuoti Statinio vidury kabejo vertingas senosios baznycios zvakiu sviestuvas XVI a pradzios krucifiksas Sakraliniuose induose įspaustos 1637 ir 1776 m datos Altoriaus uztiesalai buvo issiuvineti lietuviskais tautiniais rastais su Isganytojo siluetu Vargonai įgyti 1827 m turejo 11 registru Buvo pagrazinti baroko stiliaus puosybos elementais Kabojo 2 varpai įsigyti 1783 m Greta baznycios siaurinio fasado islikes antkapinis paminklas ant laiptuoto postamento Jame iskaltas įrasas vokieciu kalba Johann Friedrich Ancker geboren d 6 Merz 1792 geztorben d 27 Decbm 1858 Salia baznycios identifikuotas iki 1 m storio kulturinis sluoksnis Jame randami apardyti XV XIX a griautiniai zmoniu kapai su įkapemis ar be ju muriniu pamatu ir pastatu griuvesiu liekanos kiti archeologiniai radiniais Bukle2016 m duomenimis maldos namai buvo prastos bukles su kiauru pastato stogu pelijanciomis sienomis ir netvarkinga elektros instaliacija Paskutinį karta baznycia renovuota 1992 1993 m Del palikto broko dregme pazeide stogo konstrukcijas medines grindis laiptus į varpine isores sienu tinka Jos altorius kolonos ir grindys pagamintos is medzio neimpregnuotos todel itin neatsparios dregmei Galerija2015 m 2018 m kova Sienos kontraforsai Apside Vaizdas į balkona Boksto kryziusSaltiniai Baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 03 08 Rusnes baznyciai iskilo pavojus nuogastaujama del blogiausio scenarijausNuorodosVikiteka Rusnes evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaRusnes evangeliku liuteronu parapija Archyvuota kopija 2016 03 13 is Wayback Machine projekto Baznycia ir kapinaites sventoriuje