- Kitos reikšmės – Karpis (reikšmės).
| Cyprinus carpio | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis karpis arba sazanas (Cyprinus carpio) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Cyprinus carpio Linnaeus, 1758 |
Paprastasis karpis, karpis, paprastasis sazanas (Cyprinus carpio) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Laukiniai karpiai vadinami sazanais.
Paprastasis karpis – Lietuvoje introdukuota žuvų rūšis
Natūraliame paplitimo areale gyvenančios laukinės paprastojo karpio populiacijos dažnai traktuojamos kaip pažeidžiamos ir netoli išnykimo ribos, kaip pavyzdžiui natūrali Cyprinus carpio carpio porūšio Dunojaus upės populiacija. Bet įvairios išvestos jų naminės veislės už natūralaus arealo ribų, nuo seno augintos tvenkiniuose, paleistos ar ištrūkusios į laisvę yra tarp 100 pačių žalingiausių pasaulio invazinių gyvūnų ir augalų rūšių. Bet Lietuvoje karpio invaziniu negalima vadinti, nes tai nėra savaime plintanti žuvų rūšis. Pagal kilmę apie 83% žuvų rūšių, gyvenančių šalies vidaus vandenyse, yra vietinės kilmės ir apie 17% jų – svetimžemės (introdukuotos) rūšys. Vietinė ichtiofauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra jauna ir palyginti negausi rūšimis (vidaus vandenyse gyvena tik 42 aborigeninės žuvų rūšys). Introdukuotų rūšių atsiradimas siejamas su žmogaus ūkinės veiklos plėtra. Lietuvoje per visą laikotarpį bandyta introdukuoti 21 žuvų rūšį, dažniausiai įvežtinės rūšys nesugebėdavo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir, nustojus jas veisti, vėliau išnykdavo. Karpis dėl žemos vandens temperatūros negali subrandinti lytinių produktų ir išneršti, kai kuriais atvejais išneršia, bet mailius žūsta žiemos laikotarpiu. Karpis tai ne tik svarbus akvakultūros objektas, tačiau reikšmingas ir mėgėjų žvejybai, ypač stambių ar rekordinių žuvų gaudymui principu „pagavai– paleidai“.
Karpiai Lietuvoje pradėti auginti VII–XVIII a. Vėliau buvo įrengiami karpių auginimo tvenkinių ūkiai, daugiausia Vilniaus krašte ir Žemaitijoje: Verkių, Trakų Vokės, Vasaknų, Bajorėlių Šilo-Pavėžupio, Kurtuvėnų dvaruose. Vienas žinomiausių karpių augintojų buvo grafas Steponas Pliateris–Zyberkas (1881-1943). Tarpukariu karpių mailius, siekiant pagerintų jų veislių savybes imta vežti iš Vakarų Europos šalių, daugiausia iš Čekijos ir Vokietijos, po II-jo Pasaulinio karo – iš Rusijos. Išvesta daug karpių veislių. Lietuvos Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3D-133 BV veislinės atmainos karpis buvo pripažintas lietuviška karpių veisle „Šilavoto karpis“. Šios veislės BV veislinės atmainos veidrodinius karpius dabar augina dauguma šalies tvenkinių žuvininkystės ūkių. Pagrindinius lietuviškos karpių veislės kūrimo ir tyrimo darbus vykdė mokslininkai Juozas Bružinskas, Rima Gulbinaitė, Albertas Pečiukėnas, Šilavoto karpinių žuvų veislyno žuvininkai-specialistai Antanas Paukštė ir Tatjana Ratnikova.
Paplitimas
Savaime paplitę Juodosios, Azovo, Kaspijos, Aralo jūrų upių baseinuose, Balchašo ežere, Amūro upės baseine.
Gyvenama aplinka
Suaugę karpiai laikosi šiltesniuose, giliuose, lėtai tekančiuose gėluose vandenyse, tai dažniausiai lygumų upėse, dideliuose, gausia vandens augalija apaugusiuose ežeruose.
Gyvenimo būdas
Patelės pradeda neršti sulaukusios 3–4 metų. Neršia 18–20 °C temperatūros vandenyje, gegužės-birželio mėnesiais. Jeigu pavasaris vėluoja, jaunikliai pirmais metais nedaug užauga. Jaunikliai minta zooplanktonu, paaugę – bentosu, suaugę – vandens augalija, mėgsta raustis dugne ieškodamas vabzdžių, vėžiagyvių, įskaitant zooplanktono, smulkių vėžiagyvių, moliuskų, kirmėlių. Žiemą vandens telkiniui apsitraukus ledu, karpiai tampa apsnūdę, nevikrūs, aktyviai nesimaitina.
Apibūdinimas
Kūnas 1,0–1,5 m, svoris iki 20–50 kg. Kūnas storas, mėsingas. Nugara tamsi, šonai pilki, gelsvi, žalsvi arba melsvi. Turi 2 poras ūsų. Pagal žvynų išsidėstymą skirstomi į veidrodinius, žvynuotuosius ir plikuosius. Išgyvena iki 30 metų amžiaus, o didžiausias užregistruotas amžius – 38 metai. Patinai gyvena ilgiau už pateles.
Paprastojo karpio porūšiai
Natūraliai gamtoje susiformavę 3 porūšiai:
- Volgos paprastasis karpis (Cyprinus carpio carpio), (Volga River wild common carp);
- Jangdzės paprastasis karpis (Cyprinus carpio haematopterus), (Yangtze River wild common carp);
- Juandziango paprastasis karpis (Cyprinus carpio rubrofuscus), (Yuanjiang River wild common carp);
Paprastojo karpio veislės
Yra 7 veislės:
- Didžiapilvis karpis (Big-belly carp);
- Vokiečių veidrodinis karpis (German mirror carp);
- Japonų koi karpis (Japanese Koi carp);
- Maišelinis raudonasis karpis (Cyprinus carpio var. wuyuanensis), (Purse red carp);
- (Qingtian carp);
- Rusų veidrodinis karpis (Russian scattered scaled mirror carp);
- (Cyprinus carpio var. singuonensis), (Xingguo red carp);
Karpių auginimas Lietuvoje
Ši svetimvandenė žuvis Lietuvos vandenyse įveista apie XVII a. Išvesta kelios dešimtys veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose, žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis. Tvenkiniuose šeriami gyvulinės ir augalinės kilmės pašarais.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Paprastasis karpis, Kas yra Paprastasis karpis? Ką reiškia Paprastasis karpis?