Žemaičių seniūnas

Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Įgaliojimai

Žemaičių seniūnas buvo Žemaičių seniūnijos kaip LDK administracinio vieneto faktinis valdytojas. Žemaičių seniūnija, kuri apėmė Žemaitiją nuo Vokiečių ordino valdomos Klaipėdos apylinkių vakaruose iki Nevėžio rytuose, buvo įsteigta 1409 m. vasarą ( metu) arba (pasak dalies istorikų) 1411 m. (netrukus po to, kai Lietuva ir Lenkija Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočius bei 1411 m. vasarį sudaryta Torūnės taika grąžino Žemaitiją Lietuvai, tiesa, tik iki Vytauto ir Jogailos mirties).

Iš pradžių Žemaičių seniūną skirdavo didysis kunigaikštis, o nuo 1443 m. jį rinkdavo Žemaičių kunigaikštystės bajorai ir tvirtindavo didysis kunigaikštis. Žemaičių seniūnas turėjo vaivados teises ir LDK pareigūnų hierarchijoje kurį laiką užėmė trečią vietą po Vilniaus ir Trakų vaivadų; po 1564–1566 m. reformų Žemaičių seniūnas tarp aukštųjų LDK pareigūnų užėmė jau tik 5 vietą (po Vilniaus vaivados, Vilniaus kašteliono, Trakų vaivados ir Trakų kašteliono), o po Liublino unijos nusistovėjusioje Abiejų Tautų Respublikos dignitorių hierarchijoje Žemaičių seniūnas kaip senatorius (ATR Senato narys) užėmė 12 vietą.

1527 m. Žygimantas Senasis Žemaičių seniūno tiesioginėje valdžioje paliko tik 9 seniūnijos valsčius (juose gyveno apie 1/10 Žemaičių kunigaikštystės gyventojų; nuo XVI a. 4-ojo dešimtmečio Žemaičių seniūniją sudarė 29 valsčiai, arba (mažieji) pavietai).

Rezidavimo vieta

XV–XVI a. Žemaičių seniūnų rezidavimo vieta (ir Žemaičių seniūnijos administracinis centras) buvo Kražiai, nuo 1535 m. iki XVI a. pab. − Kėdainiai, nuo XVII a. pr. − Raseiniai.

Žinomi Žemaičių seniūnai ir jų valdymo laikotarpiai:

Nuo	Iki	Asmuo	Paveikslas	Svarbi veikla	Tolesnė karjera
1409/1411	1412	Rumbaudas Valimantaitis
1412	1432	Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
1432	1434/1435	Jurgis Galminas
1434/1435	1440(?)	Kontautas
1440	1441	Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (antrą kartą)
1441		Daumantas (Kantauto giminaitis; Žemaičių seniūnu išrinktas žemaičių bajorų, 1440–1441 m. žiemą sukilusių prieš LDK centrinę valdžią)
1441	1444	Kontautas (antrą kartą)
1443	1449	Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (trečią kartą)
1451	1485	Jonas Kęsgaila
1485/1486	1526	Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
1527	1532	Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila
1532	1535	Petras Kiška
1535	1542	Jonas Mikalojaitis Radvila
1542	1543	Motiejus Vaitiekaitis Kločka
1543	1544	Jurgis Bilevičius
1544	1545	Stanislovas Kęsgaila
1545	1561	Jeronimas Chodkevičius
1561	1563	vieta buvo laisva
1563	1579	Jonas Chodkevičius
1579	1589	Jonas Kiška
1590	1595	Jurgis Chodkevičius
1595	1599	Stanislovas Radvila II
1599	1616	Jonas Karolis Chodkevičius
1616	1619	vieta buvo laisva
1619	1636	Jeronimas Valavičius
1636	1643	vieta buvo laisva
1643	1646	Jonas Alfonsas Liackis
1646	1653	Jonušas Radvila
1653	1668	Jurgis Hlebavičius
1668	1669	Aleksandras Hilaris Palubinskis
1670	1679	Viktorinas Konstantinas Mlečka
1679	1681	vieta buvo laisva
1681	1682	Kazimieras Jonas Sapiega
1682	1684	vieta buvo laisva
1684	1696	Petras Mykolas Pacas
1696	1698	vieta buvo laisva
1698	1709	Grigalius Antanas Oginskis
1710	1729	Kazimieras Garbauskis
1729	1742	vieta buvo laisva
1742	1754	Juozapas Tiškevičius
1754	1765	vieta buvo laisva
1765	1781	Jonas Mikalojus Chodkevičius
1781	1783	vieta buvo laisva
1783	1795	Antanas Anupras Gelgaudas

Literatūra

• Wolff J., Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskego 1386–1795, Kraków, 1885, p. 91-95.

Kiti straipsniai

• Žemaitijos kaštelionas
• Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai
• Centrinės valdžios pareigūnai
• Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
• Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai