Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ponto karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ponto karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. Turkijos teritorijoje). Jos centras buvo istoriniame Ponto regione (dab. šiaurės rytų Turkija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laikais ji valdė ir didžiąją dalį Mažosios Azijos bei teritorijas dab. Gruzijoje ir Ukrainoje.
| Ποντική Αυτοκρατορία Ponto karalystė | ||||
| Romos klientė (nuo 66 m. pr. m. e.) | ||||
| ||||
| Karalystė ~90 m. pr. m. e. | ||||
| Sostinė | Amasija, Sinopė | |||
| Kalbos | graikų kalba | |||
| Politinė struktūra | Romos klientė (nuo 66 m. pr. m. e.) | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 281 m. pr. m. e. m. | |||
| - Atiteko Romai | 62 m. m. | |||
Raida
Įkūrimas
Iki IV a. pr. m. e. Pontas buvo valdomas kaip Achemenidų imperijos dalis. Būsimosios Ponto karalystės valdančioji dinastija buvo persiškos kilmės, kilusi iš Bitinijos miesto Kijo (gr. Kίος), kurį ir valdė. 323 m. pr. m. e., po Aleksandro Makedoniečio mirties diadochams dalijantis valdžią, Mažojoje Azijoje valdžią paėmė . Jis nužudė tuometinį Kijo valdytoją Mitridatą II Kijietį, tačiau jo artimas giminaitis pabėgo į Paflagoniją ir ten įsitvirtino Kimiatenės (gr. Kιμιατηνή) tvirtovėje. Pamažu konsolidavęs valdžią jis užvaldė didelę dalį Mažosios Azijos šiaurinio pajūrio ir sugebėjo apsiginti nuo Antigonidų, Seleukidų ir Ptolemėjų armijų. 281 m. pr. m. e. jis titulavosi Ponto karaliumi.
Plėtra
Vėlesniuoju laikotarpiu Ponto karaliai turėjo nuolat gintis nuo antpuolių vakaruose bei Kapadokijos karalystės grėsmės pietuose. Dėl galatų invazijų karalystė turėjo atsisakyti teritorijų Frygijoje ir Paflagonijoje. Nepaisant to, Farnakas I sėkmingai išplėtė teritorijas į pajūrį, užimdamas svarbius graikų miestus, tokius kaip Sinopė, , ir Trapezas. Be to, jis sudarė sąjungą su kitais graikiškais Juodosios jūros pakrantės miestais, tokiais kaip Odesas ar Tauridės Chersonesas.
Karaliai Mitridatas IV ir Mitridatas VI vykdė pro-romėnišką politiką, padėdami Romai siekti jos interesų Azijoje. Už paramą Pontas buvo apdovanotas ir gavo valdyti romėnų užimtas valdas Frygijoje. Šalyje sparčiai vyko helenizacija.
Mitridatas VI
Situacija keitėsi 113 m. pr. m. e. į valdžią atėjus Mitridatui VI, kuriam būnant mažamečiui valdė jo motina. Sėdęs į sostą Mitridatas pradėjo antiromėnišką politiką. Valdžios konsolidaciją jis pradėjo išplėsdamas teritorijas į rytus: paveldėjo Mažąją Armėniją ir užkariavo Kolchidę. Pasiųsdamas paramą Tauridės Chersonesui, jis užsitikrino sąjungą su Juodosios jūros graikų kolonijomis.
Kadangi tuo metu Roma kariavo ir negalėjo skirti pakankamai dėmesio Azijai, Mitridatas VI kartu su Bitinija pasidalino Paflagoniją, užėmė Galatiją ir užpuolė Kapadokiją. 101 m. pr. m. e. šios karalius buvo nužudytas, o į jo vietą pasodintas mažametis . Nors Roma liepė Pontui atsitraukti, Mitridatas paprašė savo žento, Armėnijos karaliaus Tigrano užimti Kapadokiją, o be to pats užėmė buvusią sąjungininkę Bitiniją.
Šis Ponto karalystės savivaliavimas 90 m. pr. m. e. sukėlė ,kurių iš viso įvyko trys. Pradžioje Pontui labai sekėsi ir jis greitai užėmė beveik visą Mažąją Aziją bei įgijo sąjungininkus Graikijoje. Tramdyti Mitridato Roma pasiuntė karvedį Lucius Cornelius Sulla, kuris susigrąžino Azijos provinciją. Permainingi karai tęsėsi iki 63 m. pr. m. e. ir baigėsi visiška Romėnų pergale bei Mitridato savižudybe.
Romos klientė
Po pralaimėjimo Ponto karalystė buvo padalinta į keletą dalių. Juodosios jūros šiaurinę pakrantę liko valdyti Mitridato sūnus (čia atkurta Bosporo karalystė), o Kolchidė paversta Romos kliente. Ponto vakarinės teritorijos integruotos į Bitinijos ir Ponto provinciją.
Karalystės likučiai apėmė Mažosios Armėnijos istorinį regioną ir rytines istorinio Ponto dalis. Ji liko egzistuoti kaip Romos klientė. Iš pradžių romėnai ją atidavė valdyti Galatijos karaliui , tačiau šis užsitraukė Cezario nemalonę remdamas Pompėjų. Tuo pasinaudojo Bosporo Farnakas II, kuris bandė atkurti tėvo imperiją. 47 m. pr. m. e. Cezaris jį sutriuškino , o Ponto žemes atidavė kitai savo klientei - Kapadokijai.
39 m. pr. m. e. Antonijus vėl atkūrė Ponto karalystę ir atidavė ją valdyti Farnako II sūnui Darijui. Šiam mirus 37 m. pr. m. e. trumpai valdė jo sūnus Aršakas, o vėliau į sostą pasodintas kilikijos karalius . Šis ilgainiui paveldėjo Bosporą ir Kolchidę. Po šio mirties valdė jo žmona , o vėliau sūnus . 64 m. imperatorius Neronas liepė karaliui Polemonui II atsisakyti sosto. Karalystė buvo panaikinta ir prijungta prie Kapadokijos provincijos.
Valdovai
| Mažosios Azijos istorija |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, , palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
- 281–266 BC
- 266 – c. 250 BC
- c. 250 – c. 220 BC
- c. 220 – c. 185 BC
- c. 185 – c. 170 BC
- Filopatoras Filadefas c. 170 – c. 150 BC
- Euergetas c. 150 – 120 BC
- Eupatoras 120–63 BC
- 63–48 BC (Galatijos dalis)
- 48–47 BC
- 47–39 BC (Kapadokijos dalis)
- 39–37 BC
- 37 BC
Pitodoridų dinastija:
- 37–8 BC
- 8 BC – 38 AD
- 38–64 AD
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ponto karalystė, Kas yra Ponto karalystė? Ką reiškia Ponto karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ponto karalyste helenistine valstybe egzistavusi Mazojoje Azijoje dab Turkijos teritorijoje Jos centras buvo istoriniame Ponto regione dab siaures rytu Turkija taciau didziausio issipletimo laikais ji valde ir didziaja dalį Mazosios Azijos bei teritorijas dab Gruzijoje ir Ukrainoje Pontikh Aytokratoria Ponto karalysteRomos kliente nuo 66 m pr m e 281 m pr m e 62 m Location of Ponto karalysteKaralyste 90 m pr m e Sostine Amasija SinopeKalbos graiku kalbaPolitine struktura Romos kliente nuo 66 m pr m e Istorija Įkurimas 281 m pr m e m Atiteko Romai 62 m m RaidaĮkurimas Iki IV a pr m e Pontas buvo valdomas kaip Achemenidu imperijos dalis Busimosios Ponto karalystes valdancioji dinastija buvo persiskos kilmes kilusi is Bitinijos miesto Kijo gr Kios kurį ir valde 323 m pr m e po Aleksandro Makedoniecio mirties diadochams dalijantis valdzia Mazojoje Azijoje valdzia paeme Jis nuzude tuometinį Kijo valdytoja Mitridata II Kijietį taciau jo artimas giminaitis pabego į Paflagonija ir ten įsitvirtino Kimiatenes gr Kimiathnh tvirtoveje Pamazu konsolidaves valdzia jis uzvalde didele dalį Mazosios Azijos siaurinio pajurio ir sugebejo apsiginti nuo Antigonidu Seleukidu ir Ptolemeju armiju 281 m pr m e jis titulavosi Ponto karaliumi Pletra Velesniuoju laikotarpiu Ponto karaliai turejo nuolat gintis nuo antpuoliu vakaruose bei Kapadokijos karalystes gresmes pietuose Del galatu invaziju karalyste turejo atsisakyti teritoriju Frygijoje ir Paflagonijoje Nepaisant to Farnakas I sekmingai isplete teritorijas į pajurį uzimdamas svarbius graiku miestus tokius kaip Sinope ir Trapezas Be to jis sudare sajunga su kitais graikiskais Juodosios juros pakrantes miestais tokiais kaip Odesas ar Taurides Chersonesas Karaliai Mitridatas IV ir Mitridatas VI vykde pro romeniska politika padedami Romai siekti jos interesu Azijoje Uz parama Pontas buvo apdovanotas ir gavo valdyti romenu uzimtas valdas Frygijoje Salyje sparciai vyko helenizacija Mitridatas VI Mitridatas VI Situacija keitesi 113 m pr m e į valdzia atejus Mitridatui VI kuriam bunant mazameciui valde jo motina Sedes į sosta Mitridatas pradejo antiromeniska politika Valdzios konsolidacija jis pradejo isplesdamas teritorijas į rytus paveldejo Mazaja Armenija ir uzkariavo Kolchide Pasiusdamas parama Taurides Chersonesui jis uzsitikrino sajunga su Juodosios juros graiku kolonijomis Kadangi tuo metu Roma kariavo ir negalejo skirti pakankamai demesio Azijai Mitridatas VI kartu su Bitinija pasidalino Paflagonija uzeme Galatija ir uzpuole Kapadokija 101 m pr m e sios karalius buvo nuzudytas o į jo vieta pasodintas mazametis Nors Roma liepe Pontui atsitraukti Mitridatas paprase savo zento Armenijos karaliaus Tigrano uzimti Kapadokija o be to pats uzeme buvusia sajungininke Bitinija Sis Ponto karalystes savivaliavimas 90 m pr m e sukele kuriu is viso įvyko trys Pradzioje Pontui labai sekesi ir jis greitai uzeme beveik visa Mazaja Azija bei įgijo sajungininkus Graikijoje Tramdyti Mitridato Roma pasiunte karvedį Lucius Cornelius Sulla kuris susigrazino Azijos provincija Permainingi karai tesesi iki 63 m pr m e ir baigesi visiska Romenu pergale bei Mitridato savizudybe Romos kliente Po pralaimejimo Ponto karalyste buvo padalinta į keleta daliu Juodosios juros siaurine pakrante liko valdyti Mitridato sunus cia atkurta Bosporo karalyste o Kolchide paversta Romos kliente Ponto vakarines teritorijos integruotos į Bitinijos ir Ponto provincija Karalystes likuciai apeme Mazosios Armenijos istorinį regiona ir rytines istorinio Ponto dalis Ji liko egzistuoti kaip Romos kliente Is pradziu romenai ja atidave valdyti Galatijos karaliui taciau sis uzsitrauke Cezario nemalone remdamas Pompeju Tuo pasinaudojo Bosporo Farnakas II kuris bande atkurti tevo imperija 47 m pr m e Cezaris jį sutriuskino o Ponto zemes atidave kitai savo klientei Kapadokijai 39 m pr m e Antonijus vel atkure Ponto karalyste ir atidave ja valdyti Farnako II sunui Darijui Siam mirus 37 m pr m e trumpai valde jo sunus Arsakas o veliau į sosta pasodintas kilikijos karalius Sis ilgainiui paveldejo Bospora ir Kolchide Po sio mirties valde jo zmona o veliau sunus 64 m imperatorius Neronas liepe karaliui Polemonui II atsisakyti sosto Karalyste buvo panaikinta ir prijungta prie Kapadokijos provincijos ValdovaiMazosios Azijos istorijaHataiHetitu valstybekaskai palai luviaiSiro hetitai kitos valstybes Kapadokija Lydija Pontas Karija Likija Kilikija Kipras Pamfilija Likaonija Pisidija Mysija Troada Aeolide Jonija FrygijaAchemenidu imperijaMakedonija gt AntigonidaiSeleukidai Galatija Kapadokija Bitinija Paflagonija Pergamas Pontas ArmenijaRomos imperija Azija Bizantijos imperijaTurkijos istorija281 266 BC 266 c 250 BC c 250 c 220 BC c 220 c 185 BC c 185 c 170 BC Filopatoras Filadefas c 170 c 150 BC Euergetas c 150 120 BC Eupatoras 120 63 BC 63 48 BC Galatijos dalis 48 47 BC 47 39 BC Kapadokijos dalis 39 37 BC 37 BC Pitodoridu dinastija 37 8 BC 8 BC 38 AD 38 64 AD