Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Henrikas IVPrancūzijos ir Navaros karaliusFranso Porbuso Jaunesniojo portretas apie 1610 m BurbonaiPrancūzijos karalių h
Henrikas IV
| Henrikas IV | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
| Franso Porbuso Jaunesniojo portretas, apie 1610 m. | |||||||||||
| Burbonai | |||||||||||
| Prancūzijos karalių herbas | |||||||||||
| Visas vardas | Henrikas Burbonas | ||||||||||
| Gimė | 1553 m. gruodžio 13 d. Po | ||||||||||
| Mirė | 1610 m. kovo 14 d. (56 metai) Paryžiuje | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika | ||||||||||
| Tėvas | Antuanas Burbonas | ||||||||||
| Motina | |||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Margarita Valua Marija Mediči | ||||||||||
| Vaikai | Liudvikas XIII Elžbieta Burbonė Kristina Marija Orleano hercogas (nesuteiktas vardas) Gastonas Orleanietis ir kt. | ||||||||||
| Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
| Valdė | 1589 m. rugpjūčio 2 d. – 1610 m. gegužės 14 d. | ||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas III | ||||||||||
| Įpėdinis | Liudvikas XIII | ||||||||||
| |||||||||||
| Vikiteka | Henrikas IV Burbonas | ||||||||||
Henrikas IV (pranc. Henri IV, 1553 m. gruodžio 13 d. – 1610 m. kovo 14 d.) – Prancūzijos karalius (1589–1610) ir Navaros karalius Henrikas III (1572–1610), arba Henrikas Didysis (pranc. Henri le Grand). Pirmasis Prancūzijos ir Navaros valdovas iš Burbonų dinastijos.
Gyvenimas
Pagal Kapetingų-Valua liniją buvo vienintelis teisėtas pretendentas į Prancūzijos sostą. Tėvas , motina . Užaugo La Rošelyje – Prancūzijos protestantizmo centre. Nuo 1569 m. hugenotų vadas.
Santuoka ir vaikai
1572 m. rugpjūčio 18 d. vedė trečios eilės pusseserę, karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči dukterį Margaritą de Valua (1553–1615), literatūroje žinomą kaip „Karalienė Margo“. Vestuvės baigėsi Baltramiejaus naktimi ir hugenotų žudynėmis. Nors per vedybų ceremoniją Paryžiaus Dievo motinos katedroje Margarita neištarė sutikimo žodžio – vietoje „taip“ (pranc. oui) sutikimu buvo palaikytas jos ištartas „oi“, kai ją į nugarą kumštelėjo karalius Karolis IX, po Baltramiejaus nakties ji atsisakė skirtis su vyru, taip išgelbėdama jam ir jo dvariškiams gyvybes. Tačiau jie vaikų neturėjo, todėl popiežius Klemensas VIII 1599 m. gruodžio 30 d. juos išskyrė.
1600 m. gruodžio 17 d. jo žmona tapo Šventosios Romos imperijos Ferdinado I ir vaikaitė Marija Mediči (1573–1642) Jiems gimė:
- Liudvikas XIII (1601–1643), Prancūzijos karalius
- Elžbieta Burbonė (1602–1644), jos vyras Ispanijos karalius Pilypas IV
- Kristina Marija (1606–1663), jos vyras
- Nikola Anri (1607–1611)
- (1608–1660), Orleano kunigaikštis
- (1609–1669), jos vyras Anglijos karalius Karolis I
Valdymas
Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinąs į katalikų tikėjimą, prievarta laikytas Prancūzijos karaliaus dvare. 1576 m. pabėgo, kovojo hugenotų pusėje, 1587 m. sumušė katalikus prie Kutra. Prancūzijos diduomenės kovai su hugenotais sukurtai pradėjus kontroliuoti Paryžių, susivienijo su karaliumi Henriku III, kuris paskelbė jį savo įpėdiniu. Nužudžius Henriką III tapo Prancūzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Katalikų lyga. 1594 m. perėjo į katalikų tikėjimą. 1595 m. iš ispanų išvadavo Burgundiją, 1597 m. – Pikardiją. 1598 m. sudarė taiką su Ispanija. Siekdamas taikos šalies viduje 1598 m. išleido Nanto ediktą, suteikusį hugenotams religinių laisvių, privilegijų. Sustiprino absoliutizmą, nustojo šaukti Generalinius luomus.
Vedė protekcionistinę politiką, skatino manufaktūrinę gamybą. Sumažino kai kurias valstiečių prievoles. 1604 m. pradėta Kanados kolonizacija. Henrikas priešinosi Habsburgų galios didėjimui, rėmė Vokietijos protestantus, sudarė sąjungą su Šveicarija, tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandų ginčuose. Rengiantis karui su Šv. Romos imperatoriumi, katalikų fanatikas jį nužudė.
Galerija
- Henrikas III Navarietis (vėliau Prancūzijos karalius Henrikas IV), apie 1575 m.
- Henrikas IV Arko mūšyje 1589 m. rugsėjo 21 d., apie 1590 m.
- Henriko IV apoteozė ir Marijos Mediči regentystės paskelbimas, 1623–1625 m. (Peteris Paulius Rubensas)
Šaltiniai
- Henrikas IV Burbonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 480 psl.
Literatūra
- Jean-Pierre Babelon. Henri IV. Paris, Fayard, 1982
- Gilles Bresson. Henri IV, Les années terribles dans l’ouest, étude, Éd. D’Orbestier, Le Château d’Olonne, 2007, ISBN 2-84238-098-3
- Pierre Miquel. Les Guerres de religion. Club France Loisirs, 1980. ISBN 2-7242-0785-8
- Nicola Mary Sutherland. Henry IV of France and the Politics of Religion. 1572–1596, 2 volumes, Intellect Books. 2002
- Francois Bayrou. Henri IV le roi libre
Nuorodos
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Henrikas III | Prancūzijos ir Navaros karalius 1589 m. rugpjūčio 2 d. – 1610 m. gegužės 14 d. | Po to: Liudvikas XIII |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henrikas IV, Kas yra Henrikas IV? Ką reiškia Henrikas IV?
Henrikas IVPrancuzijos ir Navaros karaliusFranso Porbuso Jaunesniojo portretas apie 1610 m BurbonaiPrancuzijos karaliu herbasVisas vardas Henrikas BurbonasGime 1553 m gruodzio 13 d PoMire 1610 m kovo 14 d 56 metai ParyziujePalaidotas a Sen Deni bazilikaTevas Antuanas BurbonasMotinaSutuoktinis e Margarita Valua Marija MediciVaikai Liudvikas XIII Elzbieta Burbone Kristina Marija Orleano hercogas nesuteiktas vardas Gastonas Orleanietis ir kt Prancuzijos ir Navaros karaliusValde 1589 m rugpjucio 2 d 1610 m geguzes 14 d Pirmtakas Henrikas IIIĮpedinis Liudvikas XIIIAndoros princasValde 1562 1610 m PirmtakasĮpedinis Liudvikas XIIIVikiteka Henrikas IV Burbonas Henrikas IV pranc Henri IV 1553 m gruodzio 13 d 1610 m kovo 14 d Prancuzijos karalius 1589 1610 ir Navaros karalius Henrikas III 1572 1610 arba Henrikas Didysis pranc Henri le Grand Pirmasis Prancuzijos ir Navaros valdovas is Burbonu dinastijos GyvenimasPagal Kapetingu Valua linija buvo vienintelis teisetas pretendentas į Prancuzijos sosta Tevas motina Uzaugo La Roselyje Prancuzijos protestantizmo centre Nuo 1569 m hugenotu vadas Santuoka ir vaikai 1572 m rugpjucio 18 d vede trecios eiles pussesere karaliaus Henriko II ir Kotrynos Medici dukterį Margarita de Valua 1553 1615 literaturoje zinoma kaip Karaliene Margo Vestuves baigesi Baltramiejaus naktimi ir hugenotu zudynemis Nors per vedybu ceremonija Paryziaus Dievo motinos katedroje Margarita neistare sutikimo zodzio vietoje taip pranc oui sutikimu buvo palaikytas jos istartas oi kai ja į nugara kumstelejo karalius Karolis IX po Baltramiejaus nakties ji atsisake skirtis su vyru taip isgelbedama jam ir jo dvariskiams gyvybes Taciau jie vaiku neturejo todel popiezius Klemensas VIII 1599 m gruodzio 30 d juos isskyre 1600 m gruodzio 17 d jo zmona tapo Sventosios Romos imperijos Ferdinado I ir vaikaite Marija Medici 1573 1642 Jiems gime Liudvikas XIII 1601 1643 Prancuzijos karalius Elzbieta Burbone 1602 1644 jos vyras Ispanijos karalius Pilypas IV Kristina Marija 1606 1663 jos vyras Nikola Anri 1607 1611 1608 1660 Orleano kunigaikstis 1609 1669 jos vyras Anglijos karalius Karolis IValdymasHenrikas IV pavaizduotas kaip Heraklis nugalintis Lernos hidra t y Kataliku lyga apie 1600 m Tusenas Dubrejus Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinas į kataliku tikejima prievarta laikytas Prancuzijos karaliaus dvare 1576 m pabego kovojo hugenotu puseje 1587 m sumuse katalikus prie Kutra Prancuzijos diduomenes kovai su hugenotais sukurtai pradejus kontroliuoti Paryziu susivienijo su karaliumi Henriku III kuris paskelbe jį savo įpediniu Nuzudzius Henrika III tapo Prancuzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Kataliku lyga 1594 m perejo į kataliku tikejima 1595 m is ispanu isvadavo Burgundija 1597 m Pikardija 1598 m sudare taika su Ispanija Siekdamas taikos salies viduje 1598 m isleido Nanto edikta suteikusį hugenotams religiniu laisviu privilegiju Sustiprino absoliutizma nustojo saukti Generalinius luomus Vede protekcionistine politika skatino manufakturine gamyba Sumazino kai kurias valstieciu prievoles 1604 m pradeta Kanados kolonizacija Henrikas priesinosi Habsburgu galios didejimui reme Vokietijos protestantus sudare sajunga su Sveicarija tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandu gincuose Rengiantis karui su Sv Romos imperatoriumi kataliku fanatikas jį nuzude GalerijaHenrikas III Navarietis veliau Prancuzijos karalius Henrikas IV apie 1575 m Henrikas IV Arko musyje 1589 m rugsejo 21 d apie 1590 m Henriko IV apoteoze ir Marijos Medici regentystes paskelbimas 1623 1625 m Peteris Paulius Rubensas SaltiniaiHenrikas IV Burbonas Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 480 psl LiteraturaJean Pierre Babelon Henri IV Paris Fayard 1982 Gilles Bresson Henri IV Les annees terribles dans l ouest etude Ed D Orbestier Le Chateau d Olonne 2007 ISBN 2 84238 098 3 Pierre Miquel Les Guerres de religion Club France Loisirs 1980 ISBN 2 7242 0785 8 Nicola Mary Sutherland Henry IV of France and the Politics of Religion 1572 1596 2 volumes Intellect Books 2002 Francois Bayrou Henri IV le roi libreNuorodosKaraliskieji titulaiAnksciau valde Henrikas III Prancuzijos ir Navaros karalius 1589 m rugpjucio 2 d 1610 m geguzes 14 d Po to Liudvikas XIII