- Šis straipsnis yra apie šiuolaikinę Malaizijos valstiją. Istorinė Pahango valstybė aptariama straipsnyje Pahango sultonatas.
Pahangas (malaj. Pahang) – viena Malaizijos valstijų, esanti rytinėje Malakos pusiasalio pakrantėje, pati didžiausia Vakarų Malaizijoje. Ribojasi su Kelantanu ir Terenganu šiaurėje, Peraku, Selangoru, Negeri Srmbilanu vakaruose, Džohoru pietuose. Pietryčiuose skalauja Pietų Kinijos jūra.
| Pahangas Pahang | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Malaizija | ||||||
| Regionas | Vakarų Malaizija | ||||||
| Administracinis centras | Kuantanas | ||||||
| Apygardų skaičius | 11 | ||||||
| Sultonas | Abdulachas | ||||||
| Gyventojų | 1 642 400 | ||||||
| Plotas | 35 965 km² | ||||||
| Tankumas | 46 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | MY-06 | ||||||
| Tinklalapis | www.pahang.gov.my | ||||||
| Vikiteka | PahangasVikiteka | ||||||
Administracinis centras – Kuantanas, sultono sostinė – Pekanas.
Geografija
Didžiąją dalį užima Pahango upės baseinas, vakaruose iškilę kalnai. Didelę dalį teritorijos užima atogrąžų džiunglės, tankiai išvagotos upių, kurios sudaro plačias aliuvines deltas (Pahangas, Kuantanas, Rompinas, Endau, Mersingas). Pahange iškilęs aukščiausias Malakos pusiasalio kalnas – Tahanas (2187 m). Įsteigti Kerau laukinės gamtos rezervatas, Taman Negaros nacionalinis parkas.
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia kaučiuko pramone ir ryžių auginimu, taip pat išvežami kokosai, tabakas, gutaperča, rotangas, abaka. Kertant miškus plečiamos aliejinių palmių ir hevėjų plantacijos. Yra geležies rūdos (Rompinas), aukso (Raubas), alavo (Sungai Lembingo) telkinių. Pakrantėje išgaunamos gamtinės dujos, nafta.
Per Pahangą eina Kvala Lumpūro–Singapūro plentas, Gemaso–Kelantano geležinkelis, yra Tandžung Gelango uostas.
Gyventojai
2015 m. tautinė sudėtis: 70,6 % – bumiputerai (daugiausia malajai, taip pat batekai, semak beriai, semajai, čevongai, jahutai, džakunai, temokai, semalajai, temuanai), 14,88 % – kinai, 4,08 % – indai, 4,79 % – ne Malaizijos piliečiai. 2010 m. religinė sudėtis: 74,9 % – musulmonai, 14,4 % – budistai, 4,0 % – hinduistai, 1,9 % – krikščionys, 0,5 % – kinų liaudies religijos išpažinėjai.
Didžiausi miestai
- Kuantanas – 384,3 tūkst. gyventojų (2010 m.)
- Bentongas – 40,3
- Temerlohas – 36,7
- Mentakabas – 32,2
- Raubas – 31,8
- Pekanas – 27,7
Administracija
Pahangas padalintas į šias apygardas:
- Bera
- Bentongas
- Kamerono aukštumos
- Džerantutas
- Kuantanas
- Lipis
- Maranas
- Pekanas
- Raubas
- Rompinas
- Temerlohas
Istorija
Iki sultonato
Šiose srityse prie Pahango upės tikriausiai nuo seno buvo Transmalakinės prekybos centras, prekiaujantis su Kinija: tuometiniuose kinų šaltiniuose ji vadinta Phang ar Phanghang (朋豐) ir garsėjo savo alavo ir aukso ištekliais. Nuo VIII a. ši teritorija buvo valdoma malajų valstybės Šrividžaja, vėliau – javiečių valstybės Madžapahito. Nuo XIV a. Pahango teritorijos atsidūrė Melakos sultonato hegemonijoje.
Pahango sultonatas (nuo 1470 m.)
1470 m., nusilpus Malakai, jos rytinės teritorijos atskilo, taip susiformuojant Pahango sultonatui. Taip prasededa sultonato istorija ir sultonų linija. Tačiau dėl šių teritorijų per XV–XVIII a. nuolat kovojo kaimynai Džohoras, Ačehas ir kiti.
1887 m. sultonato valdžioje įsigalėjo britai. 1896 m. jis kartu su kitais pro-britiškais sultonatais sudarė Britų Malają ir buvo laikomas Federacine malajų valstija.
1948 m. Pahangas įsijungė į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XV a. besitęsianti dinastija.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pahangas, Kas yra Pahangas? Ką reiškia Pahangas?