Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Selangoras malaj Selangor Malaizijos valstija esanti Malakos pusiasalio vakaruose Dar žinoma kaip Darul Ehsah arab دار ا
Selangoras
Selangoras (malaj. Selangor) – Malaizijos valstija, esanti Malakos pusiasalio vakaruose. Dar žinoma kaip Darul Ehsah (arab. دار الإحسان „nuoširdumo romovė“). Ribojasi su Peraku šiaurėje, Pahangu rytuose, Negeri Sembilanu pietuose ir Malakos sąsiauriu vakaruose. Valstija apsupa savivaldą turinčius (bet anksčiau buvusius pavaldžiais) Kvala Lumpūro ir Putradžajos miestus. Oficiali sostinė yra Šah Alamas, o valdančiojo sultono buveinė – Klangas.
| Selangoras Selangor | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Malaizija | ||||||
| Regionas | Vakarų Malaizija | ||||||
| Administracinis centras | Šah Alamas | ||||||
| Apygardų skaičius | 11 | ||||||
| Sultonas | Šarafudinas Idris Šahas | ||||||
| Gyventojų | 7 205 300 | ||||||
| Plotas | 8 104 km² | ||||||
| Tankumas | 889 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | SelangorasVikiteka | ||||||
Selangoras yra labiausiai ūkiškai ir infrastruktūros požiūriu išsivysčiusi Malaizijos valstija, be to, turinti daugiausia gyventojų. Klango uostas Port Klangas yra didžiausias Malaizijos jūrų uostas. Valstijoje yra gausiai piligrimų lankomi Batu urvai.
Gyventojai
Religinė sankloda (2010 m.):
- musulmonai 57,9 %
- budistai 24,4 %
- hinduistai 11,6 %
- krikščionys 3,8 %
- daoistai ir kitų kinų tikybų išpažinėjai 0,5 %
- kitų tikybų sekėjai 1,4 %
- netikintys 0,4 %
Tautinė sudėtis (2010 m.):
- malajai 57,1 %
- kinai 28,6 %
- indai 13,5 %
- kiti 0,8 %
Miestai
Didžiausi miestai:
- Klangas – 1 113 851 gyv. (2010 m.)
- – 804 901
- Subang Džaja – 701 452
- Šah Alamas – 671 282
- Petaling Džaja – 638 516
- – 601 534
- – 448 243
- – 265 297
- – 194 577
- – 157 967
Istorija
Selangoras pradžioje buvo viena iš devynių valstybių sandraugos (Negeri Sembilano) narių, bet XVIII a. tapo atskira bugių iš Makasaro valstybe. XIX a. į Selangorą daugiausia iš Singapūro suplūdo kinai alavo kasėjai, tarp jų ir vietos gyventojų kilo karas. Britai pradėjo tarpininkauti, 1874 m. užėmė Selangorą ir padarė jį savo protektoratu. Nuo 1896 m. Malajų Federacinių Valstijų, nuo 1846 m. – Malajos Federacijos narė. Nuo XIX a. pab. kraštas suklestėjo iš alavo ir kaučiuko gamybos bei prekių eksporto.
Šaltiniai
- Malaysia, citypopulation.de
- Selangor. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
| Malaizijos valstijos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Selangoras, Kas yra Selangoras? Ką reiškia Selangoras?
Selangoras malaj Selangor Malaizijos valstija esanti Malakos pusiasalio vakaruose Dar zinoma kaip Darul Ehsah arab دار الإحسان nuosirdumo romove Ribojasi su Peraku siaureje Pahangu rytuose Negeri Sembilanu pietuose ir Malakos sasiauriu vakaruose Valstija apsupa savivalda turincius bet anksciau buvusius pavaldziais Kvala Lumpuro ir Putradzajos miestus Oficiali sostine yra Sah Alamas o valdanciojo sultono buveine Klangas Selangoras SelangorValstybe MalaizijaRegionas Vakaru MalaizijaAdministracinis centras Sah AlamasApygardu skaicius 11Sultonas Sarafudinas Idris SahasGyventoju 2023 7 205 300Plotas 8 104 km Tankumas 2023 889 zm km Vikiteka SelangorasVikiteka Selangoras yra labiausiai ukiskai ir infrastrukturos poziuriu issivysciusi Malaizijos valstija be to turinti daugiausia gyventoju Klango uostas Port Klangas yra didziausias Malaizijos juru uostas Valstijoje yra gausiai piligrimu lankomi Batu urvai Ampang DzajaKokospalmiu plantacijaGyventojaiReligine sankloda 2010 m musulmonai 57 9 budistai 24 4 hinduistai 11 6 krikscionys 3 8 daoistai ir kitu kinu tikybu ispazinejai 0 5 kitu tikybu sekejai 1 4 netikintys 0 4 Tautine sudetis 2010 m malajai 57 1 kinai 28 6 indai 13 5 kiti 0 8 MiestaiDidziausi miestai Klangas 1 113 851 gyv 2010 m 804 901 Subang Dzaja 701 452 Sah Alamas 671 282 Petaling Dzaja 638 516 601 534 448 243 265 297 194 577 157 967IstorijaSelangoras pradzioje buvo viena is devyniu valstybiu sandraugos Negeri Sembilano nariu bet XVIII a tapo atskira bugiu is Makasaro valstybe XIX a į Selangora daugiausia is Singapuro supludo kinai alavo kasejai tarp ju ir vietos gyventoju kilo karas Britai pradejo tarpininkauti 1874 m uzeme Selangora ir padare jį savo protektoratu Nuo 1896 m Malaju Federaciniu Valstiju nuo 1846 m Malajos Federacijos nare Nuo XIX a pab krastas suklestejo is alavo ir kauciuko gamybos bei prekiu eksporto SaltiniaiMalaysia citypopulation de Selangor Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Malaizijos valstijosVakaru Malaizija Dzohoras Kedahas Kelantanas Malaka Negeri Sembilanas Selangoras Pahangas Perakas Perlisas Penangas Terenganu Kvala Lumpuras PutradzajaRytu Malaizija Labuanas Sabahas Saravakas