| Notiškė | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. viduryje | ||
| Notiškė | ||
| 55°51′32″š. pl. 21°24′25″r. ilg. / 55.859°š. pl. 21.407°r. ilg. | ||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
| Vikiteka | Notiškė | |
Notiškė (Notaniškiai) – buvęs palivarkas ir vienkiemis pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 9 km į pietus nuo Kartenos (Žalgirio seniūnija), Minijos kairiajame,. Kartenalės II ir Kartenalės I dešiniajame krante.
Etimologija
Vietovardžio kilmė netyrinėta. Rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinta Notaniškiais, Nataniškiais, Nataniškiais-Mišučiais (rus. Нотанишки, Нитонишки, Натонишки-Мишуци), Notiške (lenk. Notyszki), Natiške. Vietos gyventojai ją vadina žem. Nuotėškė.
Geografija
Kaimavietės pietiniu pakraščiu tekėjo Kartenalė II ir jos intakas Kartenalė I, skyrusios nuo Kačaičių ir Kalno Grikštų. Vakarinė riba siekė Miniją, o šiaurinė – Mišučių dvaro valdas. Gyvenvietę su dirbama žeme iš visų pusių juosė miškų masyvas, už kurio vakaruose iki Minijos slėnyje plytėjo pievos. Vakarine dalimi ėjo kelias, jungęs Mišučių dvarą su Baubliais.
Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemė priklauso Kalno Grikštams ir Nausodžiui, o miško žemė – Valstybinių miškų urėdijai. Kaimavietės vakarine dalimi praeina rajoninis kelias Raguviškiai–Baubliai–Žutautai (2314), o šiaurės vakariniu pakraščiu – Kretinga–Raguviškiai–Budriai (2312). Valstybiniame Mišučių miške ir Kalno Grikštų kaimui atitekusioje miško dalyje yra pora piliakalnių ir kelios atspariosios ugniavietės (dotai).
Istorija
Notiškės arba Notaniškių palivarkas įkurtas apie 1862–1870 m. baudžiavos panaikinimo reformos sunaikinto Gudgalių kaimo žemėje. Per reformą dvarininkams buvo leista kaimuose nedideliais sklypais išsibarsčiusią jiems paliktą dirbamą žemę persikelti į vieną vietą šalia dvaro sodybos ir suformuoti palivarkinį ūkį. Tokiu būdu Mišučių dvarininkai Gudgalių dirbamą žemę pavertė palivarko laukais, o pietinėje dalyje buvusiame Mažųjų Kačaičių užusienyje pastatė Notaniškių (Notiškės) palivarko sodybą.
Medinę sodybą sudarė ponų namas, ūkvedžio namas, kumetynas, dideli tvartai (žem. stadalos), svirnas, kluonas, daržinė, kiti ūkiniai pastatai, o prie Kartenalės I upelio stovėjo apie 1830 m. statytas vandens malūnas. Palivarką valdyti Mišučių dvarininkė Michalina Mongirdienė patikėjo sūnui Jonui Mongirdui. Carinės Rusijos valdžios paskirtas karo reikalams tinkamų arklių Kretingos 6-ojo ruožo viršininku, Notiškėje jis įkurdino poligoną, kur iki 1915 m. kavaleristai treniravo karo veiksmų sąlygomis rekvizicijai registruotus Kretingos valsčiaus valstiečių ir žemvaldžių arklius.
1902 m. Nataniškių-Mišučių palivarke buvo 5 gyventojai.1905 m. paveldėjęs Mišučių dvarą, Notiškės palivarką Jonas Mongirdas kraičiui atidavė dukrai Vincentai Teklei Mongirdaitei, 1906 m. ištekėjusiai už teisininko Petro Šniukštos. Palivarko ūkine veikla rūpinosi samdytas ūkvedys, o šeimininkai gyveno Mintaujoje, Pirmąjį pasaulinį karą praleido evakuacijoje Rusijoje.
Lietuvos žemės reformos metu palivarkas pavadinta Notiškės vienkiemiu, kuriam palikta per 194 ha žemės. Rytinė žemių dalis buvusi atiduota Kačaičių kaimui. Ūkyje nuolat dirbo metams samdoma kumečių šeima, 2 bernai ir 3–4 mergos. Savininkams išvykus į Kauną, kur tarnavo Petras Šniukšta, ūkiu rūpinosi ūkvedys Ignotas Kundrotas ir jo žmona Barbora Lukauskaitė-Kundrotienė.
Didesniąją vienkiemio dalį apėmė miškai. Šiaurinėje dalyje augo Pušynas, o vakarų pusėje – Beržynas, už kurio Minijos slėnyje driekėsi pievos ir ganyklos. Prie senojo tilto per Miniją buvo ariamas Tiltinės sklypas, kuriame seniau pasistatytoje sodyboje gyveno žydas pienininkas. Nuo tilto per Pušyną kelias vedė link Kačaičių ir į vienkiemio sodybą. Didžiausias dirbamos žemės plotas (per 18 ha), plytėjo į vakarus nuo sodybos. Kiti, 2–3 ha dydžio laukai buvo išsimėtę atokiau. Į šiaurę nuo Pušyno driekėsi Mantviliškės kalno ir Kadagyno kalno dirvos. Netoli jų buvo Bajoriškė, kurią seniau dirbo nuomininkas Jašinskis, pravardžiuojamas Bajoru. Prie Beržyno esantis laukas vadintas Bočių daržais.
Vienkiemio pakraštyje esantis vandens malūnas su užtvanka vadintas Kačaitine. Malūną nuomojosi karteniškis žydas Osenas Braudė, o nuo 1931 m. – Ruvinas Braudė. Nuomininkas savininkams sumaldavo kasmet apie 300–400 cnt javų, rūpinosi malūno ir užtvankos remontu. Už malūno abiejų Kartenalių santakoje stūksojo prie vienkiemio per Lietuvos žemės reformą prijungtas Kačaičių piliakalnis, kurį nuo 1935 m. globojo Budrių šaulių būrys.
Pirmosios sovietų okupacijos pradžioje 1940 m. vienkiemio šeimininkas Petras Šniukšta buvo suimtas ir išvežtas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą, 194,02 ha žemės nusavinta ir perduota Kartenos valsčiaus Žemės fondui. Sodyboje liko šeimininkauti Vincenta Šniukštienė. 1940–1941 m. NKGB pasienio kariuomenė ir Raudonoji armija vakarinėje vienkiemio dalyje priešais Minijos slėnį pastatė kelias ilgalaikei gynybai skirtas gelžbetonines atspariąsias ugniavietes (dotus), tačiau iki karo nespėjo jų pilnai įrengti. Vokietijos–SSSR karo metu Notiškėje šeimininkavo iš sovietų kalėjimo išsivadavęs Petras Šniukšta su žmona Vincenta. Karui baigiantis, 1944 m. jiedu bandė trauktis į Vakarus, tačiau buvo priversti grįžti ir apsigyventi Traksėdžiuose, pasivadinę Šukiais.
Notiškės vienkiemis po karo sovietų valdžios buvo nacionalizuotas ir tapo Kretingos tarybinio ūkio skyriumi, kitaip vadintu Notiškės tarybiniu ūkiu. Po kolektyvizacijos vienkiemio sodyba XX a. 6 deš. virto „Aušros“, vėliau – „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gamybiniu-ūkiniu centru. Maždaug nuo 1950 m. vienkiemis priklausė Kačaičių kaimui. Įsibėgėjus melioracijai, buvusios palivarko-vienkiemio sodybos ir vandens malūno nebeliko.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 | Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915–1918 | Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis |
| 1919–1940 | Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 | Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LSSR |
| 1941–1944 | Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis |
| 1944–1950 | Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
Žymūs žmonės
- Gimė
- Vladas Mongirdas, gydytojas, visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos bendradarbis, rašytojas, pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje (1899 m.) ir Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Sibiro tremtinys.
- Gyveno
- Petras Šniukšta, teisininkas, generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės teismo pirmininkas
Kultūros paveldas
- Piliakalnis su priešpiliu
- Piliakalnis II
- Kačaičių piliakalnis (Pilalė, Kačaičių pilalė)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Notiškė, Kas yra Notiškė? Ką reiškia Notiškė?