Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nikaragvos Respublika isp República de NicaraguaVėliava HerbasHimnas Šlovė tau o Nikaragva Nikaragva žemėlapyjeValstybin
Nikaragvos Respublika
| Nikaragvos Respublika isp. República de Nicaragua | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Šlovė tau, o Nikaragva“ | |||||
Nikaragva žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | ispanų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Managva | ||||
| Valstybės vadovai • Koprezidentas • - • - | José Daniel Ortega Saavedra - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 129 494 km2 (95) 2,9 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 6 217 796 (109) 43,01 žm./km2 (125) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2006 (progn.) 16,83 mlrd. $ (122) 3 000 $ (126) | ||||
| Valiuta | Kordoba | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC -5 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Ispanijos 1821 m. rugsėjo 15 d. 1850 m. liepos 25 d. | ||||
| Interneto kodas | .ni | ||||
| Telefono kodas | 505 | ||||
Nikaragvos Respublika (Nikaragva) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė. Ribojasi su Hondūru šiaurėje, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karibų jūra ir Ramiuoju vandenynu.
Istorija
1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.
JAV ilgą laiką palaikė Nikaragvos politinę situaciją – tiek pinigais, tiek karine parama. Nuo 1936 m. buvo palaikomas valdymas, nors jie padarė milžinišką žalą tiek šalies gamtai, tiek žmonėms – buvo masiškai kertami miškai, o dėl to prasidėjo dirvos erozija, masiškai naudojami pesticidai, uždrausti beveik visur kitur pasaulyje. 1972 m. įvyko žemės drebėjimas, sugriovęs sostinę Managvą ir palikęs be pastogės 500 000 gyventojų. Pusė tarptautinės paramos pateko į Somosų šeimos sąskaitas, tai tapo pagrindiniu kairiųjų pažiūrų emigrantų – sandinistų (pagal generolo Sandino, kuris 1927–1933 m. kovojo partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) − pretekstu pradėti partizaninį karą šalies pakraščiuose. Sandinistams padėjo Kubos režimas, o netiesiogiai ir SSRS.
1979 m. Somosų šeima buvo nuversta ir į valdžią atėjo daugiapartinė koalicija. 1984 m. prezidentu buvo išrinktas sandinistas Danielis Ortega, kuris konsolidavo valdžią ir pradėjo socialistines reformas. Tačiau jas lydėjo pilietinis karas tarp sandinistų ir kontrarevoliucionierių, kuriuos finansavo JAV ir ypač prezidentas Ronaldas Reiganas.
1990 m. Nikaragvoje buvo surengti parlamento rinkimai, kuriuose sandinistai pralaimėjo dešiniųjų koalicijai. Taip baigėsi pilietinis karas.
Politinė sistema
Šalyje vyrauja prezidentinė atstovaujamoji demokratija. Nikaragvos prezidentas yra kartu ir valstybės, ir vyriausybės vadovas.
Nuo 2007 m. šaliai vadovauja Daniel Ortega. Paskutiniuose rinkimuose 2011 m. jis gavo 36 % rinkėjų balsų ir toliau vadovauja šaliai. Savo valdymo D. Ortega metu propaguoja marksistinę, socialistinę doktriną, kovą prieš, jo teigimu, „JAV vykdomą imperializmą“.
Nuo 2025 m., kai buvo priimti konstituciniai pakeitimai, šalį valdo du koprezidentai. Jais tapo ilgametis prezidentas Daniel Ortega ir jo žmona , ligtolinė viceprezidentė.
Administracinis suskirstymas
Nikaragva yra unitarinė respublika. Pagal Ispanijos modelį ji administraciniais tikslais padalinta į penkiolika departamentų (departamentos) ir du autonominius regionus. Departamentai savo ruožtu suskirstyti į 153 savivaldybes (municipios). Du autonominiai regionai yra Šiaurės Atlantiko autonominis regionas ir Pietų Atlantiko autonominis regionas, jie dažnai trumpinami į RAAN ir RAAS atitinkamai (pagal ispaniškus pavadinimus Región Autónoma Atlántico Norte ir Región Autónoma Atlántico Sur). Iki kol 1985 m. regionams buvo suteikta autonomija, jie formavo vieną Selajos departamentą.
|
|
Geografija
Nikaragvos gamtovaizdis įvairus ir skirtingose šalies vietose nevienodas. Rytinė Nikaragvos dalis, skalaujama Karibų jūros, vadinama Moskitų Krantu. Šis regionas – 70 km pločio pakrantės žemuma, iš dalies apaugusi drėgnuoju atogrąžų mišku. Čia daug lagūnų ir upių deltų. Vakarų Nikaragvos klimatas sausesnis, ten didumą ploto užima savanos ir tarpais auga miškai. Tarp šių regionų driekiasi dvi ilgos kalnų grandinės, kuriose yra daugiau nei 40 ugnikalnių (Konsepsjono ugnikalnis, Masajos ugnikalnis, Momotombas, San Kristobalio ugnikalnis ir kt.). Dažni žemės drebėjimai. Aukščiausia šalies vieta yra šiaurėje (Mogotonas – 2107 m).
Nikaragvos pietuose yra didžiulė įduba su Managvos ir Nikaragvos ežerais (pastarasis didžiausias ežeras Centrinėje Amerikoje). Nikaragvos ežeras 177 km ilgio, o jo plotis plačiausioje vietoje – 58 km. Ežere yra daugiau kaip 400 salų, kurios traukia turistus (Ometepė, Solentinamė, Sapatera). Tai vienintelis gėlo vandens ežeras, kuriame veisiasi jūrų žuvys, kaip antai kardžuvės ir rykliai. Tyrimai rodo, kad šios žuvys į ežerą atplaukia iš Karibų jūros San Chuano upe, viena iš keturių didžiausių iš ežero ištekančių upių. Šiauriniu pakraščiu teka ilgiausia upė šalyje – Kokas. Dauguma Nikaragvos gyventojų įsikūrę žemumose tarp Ramiojo vandenyno ir Nikaragvos bei Managvos ežero krantų. Šio regiono dirvožemis derlingas, čia auginama medvilnė, kukurūzai, ryžiai, bananai ir pupelės vietos rinkai bei eksportui.
Gamta
Nikaragvos gamta pasižymi didele biologine įvairove dėl skirtingų buveinių (miškų, upių, ežerų, kalnų) gausos. Šalyje aptinkama daugiau nei 1050 gyvūnų ir 7590 augalų rūšių, apie 70 iš jų yra endeminės.
Miškai Nikaragvoje užima 26 % sausumos ploto, tačiau sparčiai kertami. 1990–2010 m. laikotarpiu jų sumažėjo beveik trečdaliu.
Klimatas
Nikaragvos klimatas – subekvatorinis. Vidutinė temperatūra aukšta (26−28 °C), mažai svyruojanti. Drėgnasis metų laikas trunka nuo gegužės iki spalio. Kai kuriose šalies vietose per metus iškrenta daugiau kaip 3100 mm kritulių. Rytų Nikaragvą dažnai nusiaubia uraganai. 1998 m. uraganas „Mičas“ (nuniokojęs ir Salvadorą bei Hondūrą) sunaikino šalies bananų, cukranendrių ir kavos pupelių derlių, o daugiau kaip 1800 Nikaragvos gyventojų žuvo.
| Managvos klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 26 | 26 | 27 | 28 | 28 | 27 | 27 | 27 | 27 | 26 | 26 | 26 | 26,8 |
| Krituliai mm | 4 | 1 | 5 | 6 | 76 | 296 | 134 | 130 | 182 | 243 | 59 | 6 | 1 142 |
| Duomenys: Nikaragvos klimatas, Managva 2013 01 29 | |||||||||||||
Ekonomika
Žemės ūkis Nikaragvoje visada buvo svarbus, bet dabar aptarnavimo sferoje dirba daugiau žmonių nei žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kava, bananai, medvilnė, ryžiai, cukranendrės.
Nikaragvos pramonė apdirba žemės ūkio produktus, gamina aprangą, avalynę, chemikalus, įvairius mechanizmus, gaminius iš metalo, tekstilės produktus, perdirba naftą.
Eksportuojami riešutai, kava, jautiena, jūros gėrybės, tabakas, auksas, cukrus. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įrengimai, naftos produktai. Šalies pagrindiniai mainų partneriai yra JAV, Salvadoras, Kosta Rika.
Demografija
2010 m. Nikaragvoje gyveno beveik 5,9 mln. žmonių. 69 % gyventojų yra metisai, 17 % – baltieji, 5 % – indėnai (miskitai, sumai, , ramai), 9,0 % – juodaodžiai, garifunai ir kt. Dauguma gyventojų susitelkę šalies vakaruose, teritorijoje tarp ežerų ir Ramiojo vandenyno. Ten gyvena daugiausia ispanakalbiai metisai. Miškingas ir pelkėtas Moskitų krantas gyvenamas retai, ten yra išlikusios indėnų bendruomenės. Ten plačiai vartojamos kreolinės anglų kalbos formos, yra nemaža juodaodžių populiacija.
Nikaragvoje oficiali religija nėra nustatyta, tačiau didžioji dauguma gyventojų yra krikščionys: 58,5 % – katalikai, 21,6 % – evangelikai, 1,6 % – sekėjai, 0,9 % – Jehovos liudytojai. 1,6 % gyventojų (daugiausia imigrantų diasporos) išpažįsta kitus tikėjimus – islamą, judaizmą, budizmą. 15,7 % Nikaragvos gyventojų savęs nepriskiria jokiai religijai.
Dėl pilietinio karo ir ekonominių priežasčių daug iš Nikaragvos kilusių žmonių dabar gyvena užsienyje: daugiausia JAV ir Kosta Rikoje, taip pat Vakarų Europoje, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Salvadore.
Ženkli Nikaragvos gyventojų dalis gyvena skurde, negauna reikiamo medicininio aptarnavimo. Nors raštingumas Nikaragvoje yra žemiau 70 %, ženkli pažanga padaryta į valdžią atėjus sandinistams. Somosos diktatūros laikais raštingumas tesiekė 50 % (prasčiausias Lotynų Amerikoje), bet sandinistų atliktos švietimo reformos leido pagerinti situaciją. 2005 m. 7 % nikaragviečių turėjo aukštąjį išsilavinimą. Indėnų bendruomenės turi galimybę gauti išsilavinimą gimtąja kalba.
Kultūra
Nikaragvos, kaip ir daugelio kitų Lotynų Amerikos šalių, kultūra susidarė susimaišius europiečių (ypač ispanų), indėnų ir juodaodžių kultūroms. Karibų jūros pakrantė dėl savo etninės sudėties ir ilgo britų valdymo kultūriškai artimesnė Karibų jūros saloms. Svarbi liaudies kultūros dalis yra įvairios religinės šventės, spalvingi karnavalai, populiari muzika yra pop muzika, salsa, bačata, , kumbija. Grojama marimba, gitaromis.
Iš Nikaragvos kilę nemažai rašytojų, poetų. Garsiausiu šalies rašytoju laikomas modernistas . Satyrinė drama El Güegüense, kilusi dar iš ikikolumbinių laikų yra įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.
Priešingai nei daugelyje Lotynų Amerikos šalių, Nikaragvoje populiariausias sportas yra ne futbolas, o beisbolas. Šalies beisbolo rinktinė yra keletą kartų laimėjusi apdovanojimus pasaulio čempionate, 1996 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Keletas Nikaragvos beisbolininkų yra žaidę (žymiausias – ). Taip pat populiarus boksas. Futbolas, krepšinis populiarumo susilaukia mažiau.
Kita informacija
- Nikaragvos transportas
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Prezidento svetainė Archyvuota kopija 2010-05-08 iš Wayback Machine projekto.
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- Turistinė informacija Archyvuota kopija 2013-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- Wikivoyage gidas
Žemėlapiai:
- Nikaragvos fizinis žemėlapis
- Nikaragvos administracinis – politinis žemėlapis
- Nikaragva per google žemėlapį
Laikas ir orai:
- Managvos laikas
- Nikaragvos orai
Šaltiniai
- „Nicaragua amends constitution, grants 'absolute power' to president and his wife“. France 24. 2025-01-31. Nuoroda tikrinta 2025-01-31.
- Nicaragua Forest Information and Data, Mongabay
- Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
- Managua, Nicaragua, Climatemps.com; tikrinta: 2013-01-29
- http://www.inec.gob.ni/censos2005/ResumenCensal/Resumen2.pdf Archyvuota kopija 2006-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- http://books.google.com/books?id=gmsMAAAAYAAJ
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikaragvos Respublika, Kas yra Nikaragvos Respublika? Ką reiškia Nikaragvos Respublika?
Nikaragvos Respublika isp Republica de NicaraguaVeliava HerbasHimnas Slove tau o Nikaragva Nikaragva zemelapyjeValstybine kalba ispanuSostine ir didziausias miestas ManagvaValstybes vadovai Koprezidentas Jose Daniel Ortega Saavedra Plotas Is viso vandens 129 494 km2 95 2 9 Gyventoju 2017 Tankis 6 217 796 109 43 01 zm km2 125 BVP Is viso Vienam gyventojui 2006 progn 16 83 mlrd 122 3 000 126 Valiuta KordobaLaiko juosta Vasaros laikas UTC 5 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Ispanijos 1821 m rugsejo 15 d 1850 m liepos 25 d Interneto kodas niTelefono kodas 505 Nikaragvos Respublika Nikaragva valstybe Centrineje Amerikoje Tai didziausia bet reciausiai apgyvendinta Centrines Amerikos valstybe Ribojasi su Honduru siaureje Kosta Rika pietuose taip pat su Karibu jura ir Ramiuoju vandenynu IstorijaPagrindinis straipsnis Nikaragvos istorija 1524 m Nikaragva kolonizavo Ispanija 1821 m Nikaragva iskovojo nepriklausomybe ir prisijunge prie Jungtiniu Centrines Amerikos Provinciju 1838 m ji paliko sia federacija ir 1854 m tapo visiskai suverenia respublika Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiskai svarbi JAV interesams Per Nikaragva ejo prekybinis kelias kuriuo buvo siunciami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje JAV ilga laika palaike Nikaragvos politine situacija tiek pinigais tiek karine parama Nuo 1936 m buvo palaikomas valdymas nors jie padare milziniska zala tiek salies gamtai tiek zmonems buvo masiskai kertami miskai o del to prasidejo dirvos erozija masiskai naudojami pesticidai uzdrausti beveik visur kitur pasaulyje 1972 m įvyko zemes drebejimas sugrioves sostine Managva ir palikes be pastoges 500 000 gyventoju Puse tarptautines paramos pateko į Somosu seimos saskaitas tai tapo pagrindiniu kairiuju paziuru emigrantu sandinistu pagal generolo Sandino kuris 1927 1933 m kovojo partizaninį kara pries amerikiecius pavarde pretekstu pradeti partizaninį kara salies pakrasciuose Sandinistams padejo Kubos rezimas o netiesiogiai ir SSRS 1979 m Somosu seima buvo nuversta ir į valdzia atejo daugiapartine koalicija 1984 m prezidentu buvo isrinktas sandinistas Danielis Ortega kuris konsolidavo valdzia ir pradejo socialistines reformas Taciau jas lydejo pilietinis karas tarp sandinistu ir kontrarevoliucionieriu kuriuos finansavo JAV ir ypac prezidentas Ronaldas Reiganas 1990 m Nikaragvoje buvo surengti parlamento rinkimai kuriuose sandinistai pralaimejo desiniuju koalicijai Taip baigesi pilietinis karas Politine sistemaPagrindinis straipsnis Salyje vyrauja prezidentine atstovaujamoji demokratija Nikaragvos prezidentas yra kartu ir valstybes ir vyriausybes vadovas Nuo 2007 m saliai vadovauja Daniel Ortega Paskutiniuose rinkimuose 2011 m jis gavo 36 rinkeju balsu ir toliau vadovauja saliai Savo valdymo D Ortega metu propaguoja marksistine socialistine doktrina kova pries jo teigimu JAV vykdoma imperializma Nuo 2025 m kai buvo priimti konstituciniai pakeitimai salį valdo du koprezidentai Jais tapo ilgametis prezidentas Daniel Ortega ir jo zmona ligtoline viceprezidente Administracinis suskirstymasPagrindiniai straipsniai Nikaragvos departamentai ir Nikaragvos departamentai Nikaragva yra unitarine respublika Pagal Ispanijos modelį ji administraciniais tikslais padalinta į penkiolika departamentu departamentos ir du autonominius regionus Departamentai savo ruoztu suskirstyti į 153 savivaldybes municipios Du autonominiai regionai yra Siaures Atlantiko autonominis regionas ir Pietu Atlantiko autonominis regionas jie daznai trumpinami į RAAN ir RAAS atitinkamai pagal ispaniskus pavadinimus Region Autonoma Atlantico Norte ir Region Autonoma Atlantico Sur Iki kol 1985 m regionams buvo suteikta autonomija jie formavo viena Selajos departamenta Nr Departamentas Sostine1 Boakas Boakas2 Karasas Chinotepe3 Cinandega Cinandega4 Contalesas Chuigalpa5 Esteli Esteli6 Granada Granada7 Chinotega Chinotega8 Leonas Leonas9 Madrisas Somotas Nr Departamentas Sostine10 Managva Managva11 Masaja Masaja12 Matagalpa Matagalpa13 Nueva Segovija Okotalis14 Rivasas Rivasas15 Rio San Chuanas San Karlosas16 Siaures Atlantiko autonominis regionas Puerto Kabesasas17 Pietu Atlantiko autonominis regionas BliufildsasGeografijaPagrindinis straipsnis Nikaragvos fizinis zemelapisKonsepsjono ugnikalnis Nikaragvos gamtovaizdis įvairus ir skirtingose salies vietose nevienodas Rytine Nikaragvos dalis skalaujama Karibu juros vadinama Moskitu Krantu Sis regionas 70 km plocio pakrantes zemuma is dalies apaugusi dregnuoju atograzu misku Cia daug lagunu ir upiu deltu Vakaru Nikaragvos klimatas sausesnis ten diduma ploto uzima savanos ir tarpais auga miskai Tarp siu regionu driekiasi dvi ilgos kalnu grandines kuriose yra daugiau nei 40 ugnikalniu Konsepsjono ugnikalnis Masajos ugnikalnis Momotombas San Kristobalio ugnikalnis ir kt Dazni zemes drebejimai Auksciausia salies vieta yra siaureje Mogotonas 2107 m Nikaragvos pietuose yra didziule įduba su Managvos ir Nikaragvos ezerais pastarasis didziausias ezeras Centrineje Amerikoje Nikaragvos ezeras 177 km ilgio o jo plotis placiausioje vietoje 58 km Ezere yra daugiau kaip 400 salu kurios traukia turistus Ometepe Solentiname Sapatera Tai vienintelis gelo vandens ezeras kuriame veisiasi juru zuvys kaip antai kardzuves ir rykliai Tyrimai rodo kad sios zuvys į ezera atplaukia is Karibu juros San Chuano upe viena is keturiu didziausiu is ezero istekanciu upiu Siauriniu pakrasciu teka ilgiausia upe salyje Kokas Dauguma Nikaragvos gyventoju įsikure zemumose tarp Ramiojo vandenyno ir Nikaragvos bei Managvos ezero krantu Sio regiono dirvozemis derlingas cia auginama medvilne kukuruzai ryziai bananai ir pupeles vietos rinkai bei eksportui Gamta Nikaragvos gamta pasizymi didele biologine įvairove del skirtingu buveiniu misku upiu ezeru kalnu gausos Salyje aptinkama daugiau nei 1050 gyvunu ir 7590 augalu rusiu apie 70 is ju yra endemines Miskai Nikaragvoje uzima 26 sausumos ploto taciau sparciai kertami 1990 2010 m laikotarpiu ju sumazejo beveik trecdaliu Klimatas Nikaragvos klimatas subekvatorinis Vidutine temperatura auksta 26 28 C mazai svyruojanti Dregnasis metu laikas trunka nuo geguzes iki spalio Kai kuriose salies vietose per metus iskrenta daugiau kaip 3100 mm krituliu Rytu Nikaragva daznai nusiaubia uraganai 1998 m uraganas Micas nuniokojes ir Salvadora bei Hondura sunaikino salies bananu cukranendriu ir kavos pupeliu derliu o daugiau kaip 1800 Nikaragvos gyventoju zuvo Managvos klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid temperatura C 26 26 27 28 28 27 27 27 27 26 26 26 26 8Krituliai mm 4 1 5 6 76 296 134 130 182 243 59 6 1 142Duomenys Nikaragvos klimatas Managva 2013 01 29EkonomikaPagrindinis straipsnis Zemes ukis Nikaragvoje visada buvo svarbus bet dabar aptarnavimo sferoje dirba daugiau zmoniu nei zemes ukyje Pagrindiniai zemes ukio pelno produktai yra kava bananai medvilne ryziai cukranendres Nikaragvos pramone apdirba zemes ukio produktus gamina apranga avalyne chemikalus įvairius mechanizmus gaminius is metalo tekstiles produktus perdirba nafta Eksportuojami riesutai kava jautiena juros gerybes tabakas auksas cukrus Importuojamos plataus vartojimo prekes įrengimai naftos produktai Salies pagrindiniai mainu partneriai yra JAV Salvadoras Kosta Rika DemografijaKolonijiniu laiku baznycia GranadojePagrindinis straipsnis Nikaragvos demografija Pagrindinis straipsnis Nikaragvieciai 2010 m Nikaragvoje gyveno beveik 5 9 mln zmoniu 69 gyventoju yra metisai 17 baltieji 5 indenai miskitai sumai ramai 9 0 juodaodziai garifunai ir kt Dauguma gyventoju susitelke salies vakaruose teritorijoje tarp ezeru ir Ramiojo vandenyno Ten gyvena daugiausia ispanakalbiai metisai Miskingas ir pelketas Moskitu krantas gyvenamas retai ten yra islikusios indenu bendruomenes Ten placiai vartojamos kreolines anglu kalbos formos yra nemaza juodaodziu populiacija Nikaragvoje oficiali religija nera nustatyta taciau didzioji dauguma gyventoju yra krikscionys 58 5 katalikai 21 6 evangelikai 1 6 sekejai 0 9 Jehovos liudytojai 1 6 gyventoju daugiausia imigrantu diasporos ispazįsta kitus tikejimus islama judaizma budizma 15 7 Nikaragvos gyventoju saves nepriskiria jokiai religijai Del pilietinio karo ir ekonominiu priezasciu daug is Nikaragvos kilusiu zmoniu dabar gyvena uzsienyje daugiausia JAV ir Kosta Rikoje taip pat Vakaru Europoje Brazilijoje Argentinoje Australijoje Salvadore Zenkli Nikaragvos gyventoju dalis gyvena skurde negauna reikiamo medicininio aptarnavimo Nors rastingumas Nikaragvoje yra zemiau 70 zenkli pazanga padaryta į valdzia atejus sandinistams Somosos diktaturos laikais rastingumas tesieke 50 prasciausias Lotynu Amerikoje bet sandinistu atliktos svietimo reformos leido pagerinti situacija 2005 m 7 nikaragvieciu turejo aukstajį issilavinima Indenu bendruomenes turi galimybe gauti issilavinima gimtaja kalba KulturaKarnavalas ManagvojePagrindinis straipsnis Nikaragvos kaip ir daugelio kitu Lotynu Amerikos saliu kultura susidare susimaisius europieciu ypac ispanu indenu ir juodaodziu kulturoms Karibu juros pakrante del savo etnines sudeties ir ilgo britu valdymo kulturiskai artimesne Karibu juros saloms Svarbi liaudies kulturos dalis yra įvairios religines sventes spalvingi karnavalai populiari muzika yra pop muzika salsa bacata kumbija Grojama marimba gitaromis Is Nikaragvos kile nemazai rasytoju poetu Garsiausiu salies rasytoju laikomas modernistas Satyrine drama El Gueguense kilusi dar is ikikolumbiniu laiku yra įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sarasa Priesingai nei daugelyje Lotynu Amerikos saliu Nikaragvoje populiariausias sportas yra ne futbolas o beisbolas Salies beisbolo rinktine yra keleta kartu laimejusi apdovanojimus pasaulio cempionate 1996 m dalyvavo olimpinese zaidynese Keletas Nikaragvos beisbolininku yra zaide zymiausias Taip pat populiarus boksas Futbolas krepsinis populiarumo susilaukia maziau Kita informacijaVikiteka Nikaragva vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Nikaragva Nikaragvos transportasNuorodosBendros nuorodos Prezidento svetaine Archyvuota kopija 2010 05 08 is Wayback Machine projekto CZV statistika Archyvuota kopija 2016 02 13 is Wayback Machine projekto Turistine informacija Archyvuota kopija 2013 01 16 is Wayback Machine projekto Wikivoyage gidas Zemelapiai Nikaragvos fizinis zemelapis Nikaragvos administracinis politinis zemelapis Nikaragva per google zemelapį Laikas ir orai Managvos laikas Nikaragvos oraiSaltiniai Nicaragua amends constitution grants absolute power to president and his wife France 24 2025 01 31 Nuoroda tikrinta 2025 01 31 Nicaragua Forest Information and Data Mongabay Global Forest Resources Assessment 2010 Global Tables FOA tikrinta 2012 07 12 Managua Nicaragua Climatemps com tikrinta 2013 01 29 http www inec gob ni censos2005 ResumenCensal Resumen2 pdf Archyvuota kopija 2006 11 29 is Wayback Machine projekto http books google com books id gmsMAAAAYAAJ