Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Nikaragvos istorija

  • Pagrindinis puslapis
  • Nikaragvos istorija
Nikaragvos istorija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nikaragvos istorija - tautų ir valstybių dabartinės Nikaragvos teritorijoje raida nuo seniausių laikų iki dabarties.

Centrinės Amerikos istorija
Majai, Centroamerika, TAZ
Gvatemalos karalystė
(1821-23)
JCA Provincijos (1823-40)
(1842-44)
(1852)
(1896-98)
CA valstybių organizacija (1951-):
, , , Hondūras, Nikaragva

Ikikolonijinis laikotarpis

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Centroamerika ir Tarpinė Amerikos zona.

Iki europiečių atvykimo XVI a. Nikaragvos teritorija priklausė dviem skirtingiems kultūriniams regionams. Vakarinės Nikaragvos pakrantės priklausė Centroamerikai, ir jų istorija buvo artimai susijusi su gretimo Salvadoro bei šiaurės vakarinės Kosta Rikos raida. Šią teritoriją I tūkst. pr. m. e. veikė , o vėliau - Majų civilizacija. Tačiau skirtingai nei kituose Mezoamerikos regionuose, valstybiniai junginiai nesusiformavo. X a. ši Nikaragvos teritorija patyrė kalbančių tautų migracijas iš šiaurės, kurių metu atsikėlė nikarao indėnai. Jie, taip pat senieji teritorijos gyventojai (šiaurėje) bei čorotegai (pietuose) sukūrė keletą smulkių valstybinių junginių, kuriuos ispanai vadino kasikatais (isp. casicagos).

Rytinė Nikaragvos teritorija ikikolonijiniais laikais sudarė dalį Tarpinės Amerikos zonos. Čia svarbiausia indėnų tauta buvo bavinkai.

Kolonizacija

Pirmasis europietis, pasiekęs Nikaragvos teritoriją buvo Kolumbas, kuris lankėsi 1502 m. 1522 m. konkistadoras su nedideliu būriu pasiekė vakarų Nikaragvą iš Panamos, kur rado klestinčias indėnų karalystes. Jis prisirinko aukso ir grįžo atgal, pavadindamas savo atrastą teritoriją Nikaragva.

Netrukus Nikaragva buvo užpulta iš trijų pusių: išsilaipino rytinėje pakrantėje, Francisco Hernández de Córdoba įžengė į kasikų žemes iš pietų, o Korteso siųstas Pedro de Alvarado - iš šiaurės. Konkistadorai pradėjo tarpusavio karus, kurie truko iki 1529 m. Jų metu sunaikinta vietinė indėnų civilizacija, indėnai paversti vergais, o žemė išdalinta tarp ispanų.

Laimėtoju konkistadorų kare išėjo Pedrarias Dávila, kuris įtvirtino savo pozicijas naujai įkurtoje Leono gyvenvietėje. buvo kolonizuota Ispanijos 1524 metais. 1538 m. Nikaragvos teritorijos priskirtos Naujosios Ispanijos vicekaralystei (nuo 1570 m. - jai pavaldžiai Gvatemalos generalkapitonijai). Nikaragva buvo atskira valda su sostine Leone.

Kadangi ispanus labiausiai domino vakarinė Nikaragvos dalis, rytinės pakrantės buvo dalinai užmirštos. Tai nuo XVII a. leido čia įsitvirtinti britams, kurie įsteigė neoficialią koloniją, žinomą kaip Moskitų krantas.

Nepriklausomybė ir Somosų šeimos valdymas

1821 metais Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Suvienytųjų Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 metais ji paliko šią federaciją ir 1854 tapo visiškai suverenia respublika.

Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.

Nikaragvos politinė situacija ilgą laiką buvo palaikoma JAV – tiek pinigais, tiek karine parama. Nuo 1936 buvo palaikomas Somosų šeimos valdymas, nors jie padarė milžiniškos žalos tiek šalies gamtai, tiek žmonėms – buvo masiškai kertami miškai, dėl ko prasidėjo dirvos erozija, masiškai naudojami pesticidai, uždrausti beveik visur kitur pasaulyje. 1972 metais įvyko žemės drebėjimas, sugriovęs sostinę Managvą, ir palikęs be pastogės 500 000 gyventojų. Pusė tarptautinės paramos nusėdo Somosų šeimos sąskaitose, kas tapo pagrindiniu kairiųjų pažiūrų emigrantų – sandinistų (pagal generolo Sandino, kuris 1927–1933 m. kovojo partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) pretekstu pradėti partizaninį karą šalies pakraščiuose. Sandinistams padėjo Kubos režimas, o netiesiogiai ir SSRS.

Sandinistų valdymas

1979 Somosų šeima buvo nuversta ir į valdžią atėjo daugpartinė koalicija. 1984 metais prezidentu buvo išrinktas sandinistas Danielis Ortega, kuris konsolidavo valdžią ir pradėjo socialistines reformas. Tačiau jos kartu buvo lydimos ir pilietinio karo tarp sandinistų ir kontrarevoliucionierių, kuriuos finansavo JAV ir ypač prezidentas Ronaldas Reiganas.

1990 metais Nikaragvoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose sandinistai pralaimėjo dešiniųjų koalicijai. Tai baigė pilietinį karą.


 •  • r
Centrinės Amerikos šalių istorijos

| | Hondūras | | Nikaragva | Panama |

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 02:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikaragvos istorija, Kas yra Nikaragvos istorija? Ką reiškia Nikaragvos istorija?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nikaragvos istorija tautu ir valstybiu dabartines Nikaragvos teritorijoje raida nuo seniausiu laiku iki dabarties Centrines Amerikos istorijaMajai Centroamerika TAZGvatemalos karalyste 1821 23 JCA Provincijos 1823 40 1842 44 1852 1896 98 CA valstybiu organizacija 1951 Honduras NikaragvaIkikolonijinis laikotarpisCorotegu keramikaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Centroamerika ir Tarpine Amerikos zona Iki europieciu atvykimo XVI a Nikaragvos teritorija priklause dviem skirtingiems kulturiniams regionams Vakarines Nikaragvos pakrantes priklause Centroamerikai ir ju istorija buvo artimai susijusi su gretimo Salvadoro bei siaures vakarines Kosta Rikos raida Sia teritorija I tukst pr m e veike o veliau Maju civilizacija Taciau skirtingai nei kituose Mezoamerikos regionuose valstybiniai junginiai nesusiformavo X a si Nikaragvos teritorija patyre kalbanciu tautu migracijas is siaures kuriu metu atsikele nikarao indenai Jie taip pat senieji teritorijos gyventojai siaureje bei corotegai pietuose sukure keleta smulkiu valstybiniu junginiu kuriuos ispanai vadino kasikatais isp casicagos Rytine Nikaragvos teritorija ikikolonijiniais laikais sudare dalį Tarpines Amerikos zonos Cia svarbiausia indenu tauta buvo bavinkai KolonizacijaPirmasis europietis pasiekes Nikaragvos teritorija buvo Kolumbas kuris lankesi 1502 m 1522 m konkistadoras su nedideliu buriu pasieke vakaru Nikaragva is Panamos kur rado klestincias indenu karalystes Jis prisirinko aukso ir grįzo atgal pavadindamas savo atrasta teritorija Nikaragva Netrukus Nikaragva buvo uzpulta is triju pusiu issilaipino rytineje pakranteje Francisco Hernandez de Cordoba įzenge į kasiku zemes is pietu o Korteso siustas Pedro de Alvarado is siaures Konkistadorai pradejo tarpusavio karus kurie truko iki 1529 m Ju metu sunaikinta vietine indenu civilizacija indenai paversti vergais o zeme isdalinta tarp ispanu Laimetoju konkistadoru kare isejo Pedrarias Davila kuris įtvirtino savo pozicijas naujai įkurtoje Leono gyvenvieteje buvo kolonizuota Ispanijos 1524 metais 1538 m Nikaragvos teritorijos priskirtos Naujosios Ispanijos vicekaralystei nuo 1570 m jai pavaldziai Gvatemalos generalkapitonijai Nikaragva buvo atskira valda su sostine Leone Kadangi ispanus labiausiai domino vakarine Nikaragvos dalis rytines pakrantes buvo dalinai uzmirstos Tai nuo XVII a leido cia įsitvirtinti britams kurie įsteige neoficialia kolonija zinoma kaip Moskitu krantas Nepriklausomybe ir Somosu seimos valdymas1821 metais Nikaragva iskovojo nepriklausomybe ir prisijunge prie Suvienytuju Centrines Amerikos Provinciju 1838 metais ji paliko sia federacija ir 1854 tapo visiskai suverenia respublika Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiskai svarbi JAV interesams Per Nikaragva ejo prekybinis kelias kuriuo buvo siunciami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje Nikaragvos politine situacija ilga laika buvo palaikoma JAV tiek pinigais tiek karine parama Nuo 1936 buvo palaikomas Somosu seimos valdymas nors jie padare milziniskos zalos tiek salies gamtai tiek zmonems buvo masiskai kertami miskai del ko prasidejo dirvos erozija masiskai naudojami pesticidai uzdrausti beveik visur kitur pasaulyje 1972 metais įvyko zemes drebejimas sugrioves sostine Managva ir palikes be pastoges 500 000 gyventoju Puse tarptautines paramos nusedo Somosu seimos saskaitose kas tapo pagrindiniu kairiuju paziuru emigrantu sandinistu pagal generolo Sandino kuris 1927 1933 m kovojo partizaninį kara pries amerikiecius pavarde pretekstu pradeti partizaninį kara salies pakrasciuose Sandinistams padejo Kubos rezimas o netiesiogiai ir SSRS Sandinistu valdymas1979 Somosu seima buvo nuversta ir į valdzia atejo daugpartine koalicija 1984 metais prezidentu buvo isrinktas sandinistas Danielis Ortega kuris konsolidavo valdzia ir pradejo socialistines reformas Taciau jos kartu buvo lydimos ir pilietinio karo tarp sandinistu ir kontrarevoliucionieriu kuriuos finansavo JAV ir ypac prezidentas Ronaldas Reiganas 1990 metais Nikaragvoje įvyko parlamento rinkimai kuriuose sandinistai pralaimejo desiniuju koalicijai Tai baige pilietinį kara rCentrines Amerikos saliu istorijos Honduras Nikaragva Panama

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Medijos imperija

  • Liepa 15, 2025

    Medininkų seniūnija

  • Liepa 15, 2025

    Medininkų bažnyčia

  • Liepa 15, 2025

    Medininkų valsčius

  • Liepa 15, 2025

    Medininkai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje