Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Biologinė įvairovė arba bioįvairovė organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose taip pat
Biologinė įvairovė
Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė. Bioįvairovės sąvoka dažnai taikoma apibūdinti ekologinės sistemos būsenai. Pati sąvoka yra gana plati, todėl rūšių gausai, pasiskirstymui ir kitiems konkrečios ekologinės sistemos požymiams įvertinti taikomi skirtingi būdai.
Dabartiniai duomenys rodo, jog Žemėje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš fosilinių radinių. Didžiąja dalimi tai vyksta dėl žmogaus vykdomos veiklos: ekosistemų naikinimo, taršos, nedarnaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių plitimo, ir kitų priežasčių. Kadangi dėl bioįvairovės vyksta daug svarbių gamtos procesų, nuo kurių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra atsiradę nemažai ją išsaugoti siekiančių pasaulinių ir regioninių iniciatyvų, tačiau jų efektyvumas išlieka nedidelis.
2010 metai Jungtinių Tautų buvo paskelbti tarptautiniais bioįvairovės metais.
Apibrėžimas
Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencija bioįvairovę įvardina kaip „organizmų įvairovę visose ekosistemose, įskaitant sausumos, jūros bei kitų vandenų, taip pat iš jų susidedančiuose ekosistemų kompleksuose; į sąvoką įeina įvairovė rūšių viduje, tarp rūšių bei tarp ekosistemų.“ Įvairovė rūšių viduje yra suprantama kaip genetinių variacijų gausa. Bioįvairovės sąvoką taip pat apima ne tik žmogaus veiklos nepaliestas ekosistemas, bet ir žemės ūkio naudmenų plotus, kaimų, miestų teritorijas ir pan.
Matavimas
Bioįvairovės matavimai gali būti atliekami taikant keletą skirtingų metodų, kurių pagrindinis yra rūšių skaičiaus konkrečioje teritorijoje nustatymas. Tačiau tai neparodo viso vaizdo ir neretai pasitelkiamas kelių metodų derinys. Idealiu atveju turi būti sužinomas kuo tikslesnis organizmų rūšių skaičius, atskirų rūšių populiacijų dydžiai, ištiriami funkciniai rūšių ypatumai, tarprūšiniai santykiai, ekosistemos ar tam tikros rūšies buveinės būklė. Siekiant aptikti pokyčius, bioįvairovės matavimai turi būti daromi apibrėžtoje vietoje ir pakartotinai kas tam tikrą laiką.
Pasiskirstymas
Bioįvairovė skirtingose planetos vietose skiriasi: didžiausia drėgnuosiuose atogrąžų miškuose ir tropinėse savanose, o mažiausia taigose ir tundrose. Pavyzdžiui, nors tropiniai miškai užima tik 8 % Žemės paviršiaus, juos randama daugiau nei pusė visų organizmų rūšių. Tropiniuose regionuose aptinkama du trečdaliai visų augalų rūšių ir apie 30 % paukščių rūšių. Panašiai yra su vidaus vandenimis, kurie sudaro labai mažą pasaulyje esančio vandens dalį, tačiau juose gyvena 40 % visų vandens organizmų rūšių. Artėjant prie ašigalių rūšių gausa paprastai mažėja. Augalijos ir gyvūnijos įvairovė priklauso nuo klimato, aukščio virš jūros lygio, dirvožemio ir kitų regione gyvenančių rūšių. Taip pat pasauliniu mastu didesnė bioįvairovė būdinga mažesniems organizmams, didžiausia įvairove pasižymi vabzdžiai.
Planetos regionai, kuriuose labai didelis skaičius endeminių (tik tam regionui būdingų) rūšių, vadinami bioįvairovės „karštaisiais taškais“. Dauguma jų – atogrąžų miškuose. Pvz., Brazilijos Atlanto miškuose yra apie 20000 augalų, 1350 stuburinių gyvūnų ir milijonai vabzdžių rūšių, kurių beveik pusė nesutinkama niekur kitur planetoje. Karštųjų taškų regionai dažniausiai sutampa su regionais, tankiau apgyvendintais žmonių, kas savo ruožtu didina ten gyvenančių rūšių išnykimo pavojų, nes didėjant žmonių skaičiui, plečiasi ir jų veikla.
Bioįvairovė ir evoliucija
Dabartinė Žemės planetos gyvybės įvairovė atsirado dėl 4 milijardus metų trukusios evoliucijos. Atsakymo į klausimą, kaip atsirado gyvybė, mokslas kol kas neturi, tačiau yra prielaidų manyti, kad tai galėjo įvykti 100 milijonų metų laikotarpiu po Žemės susiformavimo. Per pirmuosius 600 milijonų metų gyvybę sudarė tik bakterijos ir panašūs vienaląsčiai organizmai.
Per paskutiniuosius 540 milijonus metų (fanerozojaus laikotarpiu) bioįvairovės augimas prasidėjo Kambro periodu – tuo metu susiformavo beveik visų dabartinių daugialąsčių organizmų tipai. Per kitus apytiksliai 400 milijonus metų kryptingų pasaulinių įvairovės tendencijų nebuvo, tačiau pasikartodavo masiniai .
Reikšmė
Bioįvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ekosistemų lygmenyje nuo jos priklauso klimato reguliavimas, vandens švarumas, dirvožemio formavimasis, ir kita. Rūšių lygyje bioįvairovė teikia daug produktų, žaliavų, paslaugų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra pakankamai ištirtos ar žinomos, todėl teigiama, kad ji kaip vertybė turi būti išsaugota ateinančioms kartoms.
Bioįvairovės reikšmė vis dar mažai pripažįstama politikoje, ekonomikoje. Iš dalies dėl to, jog rūšių ir ekosistemų nykimas tiesiogiai nepaliečia tų, kurie atsakingi už jų praradimą. Be to, bioįvairovės mažėjimas yra palyginti lėtas procesas, jo neigiami padariniai pasirodo laipsniškai, todėl nėra taip aiškiai matomi kaip kitos ekologinės problemos.
| Ištekliai | Gyvenamosios aplinkos reguliavimas | Kultūriniai aspektai | Kita nauda |
Iš ekosistemų gaunami produktai
| Nauda gaunama iš ekosistemų procesų
| Nemateriali nauda
| Ekosistemų vykdomi procesai, esminiai kitoms ekosistemoms
|
Dabartinė padėtis
Pagrindinis bioįvairovės rodiklis – rūšių kiekis – nėra iki galo ištirtas. Dabartinė klasifikacija įvardija beveik 2 mln. rūšių, tačiau manoma, jog Žemėje jų yra nuo 5 iki 30 mln. Apie kitus bioįvairovės matavimo kriterijus (rūšių funkcinius ypatumus, tarprūšinius santykius, ir kt.) žinios yra skirtingos: šiaurinio pusrutulio ekosistemos ir jose esantys organizmai yra ištirti pakankamai išsamiai (ypač paukščiai, žinduoliai, ropliai, augalai ir kai kurios vabzdžių grupės), tačiau apie kitus regionus informacijos vis dar trūksta.
Žinomas ir galimas organizmų rūšių kiekis Žemėje:
| Karalystė | Užregistruotos rūšys | Galimas visų rūšių kiekis |
| Bakterijos | 4 000 | 1 000 000 |
| Pirmuonys | 80 000 | 600 000 |
| Gyvūnai | 1 320 000 | 10 600 000 |
| Grybai | 70 000 | 1 500 000 |
| Augalai | 270 000 | 300 000 |
| Iš viso | 1 744 000 | 14 000 000 |
Esami tyrimai rodo, jog bioįvairovė Žemėje šiuo metu mažėja. Archeologinių kasinėjimų duomenimis, Žemėje esanti organizmų rūšių įvairovė nyksta nuo 100 iki 1000 kartų greičiau nei pastebima iš fosilinių radinių. Laukinių stuburinių gyvūnų populiacijos 1970–2006 m. vidutiniškai sumažėjo 31 % (labiausiai tropinėse (59 %) ir gėlo vandens (41 %) ekosistemose). Vis labiau auga arba prie išnykimo ribos esančių rūšių skaičius, tarp kurių varliagyviai yra didžiausioje rizikos grupėje.
Priešingai nei Žemės istorijoje buvusius masinius , dabartinį didžiąja dalimi lemia žmonijos veikla. Prie bioįvairovės nykimo prisideda nuolat mažėjantys pasauliniai miškų, mangrovių, savanų ir kitų ekosistemų plotai, didėjanti jų fragmentacija (dalijimas į mažus plotus). Dėl žemės ūkio vykstantis buveinių nykimas, neatsakinga miškininkystė, nedarnus ir vis augantis resursų naudojimas, užterštumas, klimato kaita ir invazinių rūšių plitimas yra laikomos pagrindinėmis vis dar neišspręstomis bioįvairovės grėsmėmis.
Genetinė įvairovė
Rūšių populiacijų mažėjimas ir jų buveinių nykimas bei fragmentacija lemia, jog Žemėje ženkliai mažėja bendra genetinė organizmų įvairovė. Tai pastebima ir žemės ūkyje, kur seniau buvusią augalų ir gyvūnų įvairovę pakeičia kelios populiariausios rūšys ar veislės. Tai vyksta tiek dėl intensyvesnės bei globalesnės augalų ir gyvūnų prekybos, tiek ir dėl ūkių stambėjimo bei augančios jų specializacijos. Pavyzdžiui, Kinijoje XX a. viduryje buvo aptinkama apie 46 000 ryžių atmainų, o 2006 m. jau tik 1000. Prie išnykimo ribos yra ir apie penktadalis visų prijaukintų gyvūnų veislių. Jas pakeičia produktyvesnės ar kitomis reikalingomis savybėmis pasižyminčios gyvūnų atmainos. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse didžioji dalis pieninių karvių yra holšteinų veislės.
Šiuo metu iš 14 gyvūnų rūšių gaunama 90 % visos pasaulinės gyvūninio maisto produkcijos, o iš 30 rūšių augalų – tokia pati dalis augalinio maisto.
Grėsmės
Bioįvairovės nykimui didžiausią įtaką daro rūšių buveinių nykimas (pagrindinė to priežastis – žemės ūkio veikla, ypač gyvulininkystė), aplinkos užterštumas, invazinių rūšių plitimas, klimato kaita, nedarnus išteklių naudojimas. Šie veiksniai dažnai veikia kartu ir sustiprina vienas kito poveikį. Pavyzdžiui, buveinių fragmentacija riboja organizmų migraciją ir trukdo jiems išlikti keičiantis klimatui.
Be tiesioginių yra ir daug reikšmingų netiesioginių faktorių, tokių kaip žmonių populiacijos dydis, ekonominė veikla, tarptautinės prekybos mastai, vartojimo ypatumai, kultūra ir religija, technologinis vystymasis, ir kita.
Buveinių nykimas
Sausumos
Patikimiausia informacija apie buveinių nykimą yra susijusi su miškais. 2009 m. duomenimis jie dengė 31 % Žemės sausumos ploto ir juose gyveno daugiau nei pusė visų organizmų rūšių, kurių dauguma aptinkama tropiniuose miškuose. Pastarieji vis dar kertami dideliais, nors ir palaipsniui lėtėjančiais tempais (maždaug 130 000 km² kasmet), dažniausiai siekiant žemę padaryti tinkamą žemdirbystei. Tai sparčiausiai vyksta Pietų Amerikoje ir Afrikoje, tačiau nemažas miškų kirtimas pastebimas ir Okeanijoje. Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje miškų plotai per paskutinius 10 metų liko nepakitę, o Europoje ir Azijoje jie plečiasi dėl didelių atsodinimo projektų. Visgi miškų plėtra nebūtinai reiškia bioįvairovės stiprinimą, nes naujuose plotuose rūšių įvairovė būna nedidelė, ypač jeigu juose vyrauja vienos rūšies medžiai.
Kitos rūšies buveinių padėtis yra mažiau ištirta, tačiau jose taip pat pastebimos nykimo tendencijos. Šiaurės Amerikoje į ganyklas yra paversta apie 95 % anksčiau buvusių prerijų plotų. Dirbama žeme arba kultūrinėmis pievomis buvo paversta apie pusė Brazilijos Serado regiono savanų ir miškų, pasižyminčių didele tai vietai unikalių rūšių įvairove. Pietų Afrikoje esančios tropinės Miombo savanos ir miškai taip pat nyksta dėl žemdirbystės plėtros ir siekio apsirūpinti mediena.
Su buveinių nykimu susijusi ir jų fragmentacija – padalinimas į mažus plotus. Pavyzdžiui, Brazilijos Atlanto miškai, kuriuose aptinkama apie 8 % visų sausumos organizmų rūšių didžia dalimi sudaryti iš mažesnių nei 1 km² plotų. Fragmentuotos buveinės gali neužtikrinti kai kurioms rūšims galimybių rasti maisto ar sėkmingai daugintis, dėl apribotos migracijos mažėja rūšių vidinė genetinė įvairovė. Brazilijoje atliktas tyrimas parodė, jog per penkiolika metų mažesni nei 1 km² miško plotai prarado pusę turėtų paukščių rūšių.
Pasaulyje augantis gyvūninių produktų vartojimas ir dėl to didėjantys dirbamos žemės poreikiai pašarams auginti yra įvardijami kaip pagrindinė buveinių nykimo priežastis. Šiuo metu 70 % visos dirbamos žemės arba 30 % viso Žemės sausumos ploto yra susiję su gyvulininkyste, daugiau nei pusė žemės ūkyje auginamų augalų yra panaudojami ne žmonių maistui, bet kaip pašaras, o 70 % Pietų Amerikoje iškirstų miškų plotų yra paversti į ganyklas arba juose auginamos pašarinės kultūros.
Vandens
Gėlo vandens ekosistemos per paskutinius kelis dešimtmečius patyrė daug pokyčių dėl žmogaus veiklos: melioracijos, drėkinimo sistemų įrengimo, industrinio ir individualaus naudojimo, užterštumo, invazinių rūšių, upių tvenkimo, ir kita.
Prasčiausia vandens kokybė yra aptinkama tankiai apgyvendintose besivystančiose valstybėse, kuriose trūksta vandens valymo sistemų. Tuo tarpu iš intensyviai dirbamų laukų išplaunami teršalai (trąšos, pesticidai, ir kt.) išlieka reikšminga ir auganti problema daugelyje pasaulio vietų.
Apie du trečdaliai didžiausių pasaulio upių yra vidutiniškai arba labai fragmentuotos – užtvankų padalintos į atkarpas ir rezervuarus. Bioįvairovę tai neigiamai veikia dėl sutrikdytos vandens gyvūnų migracijos ir upėse esančių maistinių medžiagų apykaitos. Upes neigiamai veikia ir jų vandens naudojimas drekinimui, industriniais ar kitokiais tikslais.
Prastėjanti situacija pastebima jūrų ir vandenynų pakrantėse. Per 1980–2005 m. buvo išnaikinta daugiau nei ketvirtadalis unikalia bioįvairove pasižyminčių mangrovių miškų. Sparčiai nyksta ir negilios jūros žolėmis apaugusios pakrančių buveinės, sūraus vandens pelkės.
Dėl intensyvios žvejybos, taršos ir klimato kaitos vandenynuose nyksta itin didele bioįvairove pasižyminčios koralinių rifų ekosistemos – per paskutinius kelis dešimtmečius jų buvo prarasta apie 20 %, o dar tokioje pat dalyje pastebimas nykimas. Koraliniuose rifuose aptinkama nuo 1 iki 3 milijonų organizmų rūšių, tarp kurių yra ketvirtadalis visų jūrinių žuvų rūšių.
Klimato kaita
Klimato kaitos įtaka bioįvairovei varijuoja priklausomai nuo regiono. Pavyzdžiui, didžiausias atšilimas pastebimas ašigaliuose, kur nykstanti ledo danga daro neigiamą įtaką vietinėms organizmų rūšims. Pasauliniu mastu pastebimi gyvūnų migracijos, gamtos ciklų pokyčiai, kurie gali sutrikdyti nusistovėjusius tarprūšinius gyvūnų ir augalų santykius. Nors kai kurioms rūšims šie pokyčiai yra naudingi, didesnei daliai jie daro neigiamą poveikį.
Auganti anglies dvideginio koncentracija atmosferoje lemia, kad didesnius jo kiekius sugeria vandenynai ir tai mažina vandens pH bei jame esančių karbonato jonų kiekį. Pastarieji yra būtini daugeliui jūros organizmų, kaip kad koralams, moliuskams ar planktonui, kurie iš jų formuoja kiautus (pavyzdžiui, kriaukles). Manoma, jog laikui bėgant karbonatų jonų mažėjimas stipriai neigiamai paveiks vandenynų bioįvairovę.
Užterštumas
Užterštumas trąšomis yra auganti grėsmė daugeliui ekosistemų, ypač sausumos, vidaus vandenų ir pakrančių. Modernūs industriniai procesai, kaip kad naftos ir kitų rūšių kuro deginimas ir intensyvi žemdirbystė beveik padvigubino aplinkoje esantį azoto kiekį, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Daugiausiai įtakos tai turi mineralais skurdžiuose regionuose, kur pasikeičia augalijos sudėtis, o tuo pačiu ir gyvūnų mitybos grandinės.
Vidaus vandenyse padidėjęs fosforo ir azoto junginių kiekis skatina dumblių bei kai kurių rūšių bakterijų gausėjimą – eutrofikaciją. Tai gali lemti vandens ekosistemų bioįvairovės mažėjimą. Jūrų ir vandenynų pakrantėse trąšos gali sukurti „negyvąsias zonas“ (dažniausiai didžiųjų upių įtekėjimo vietose), kur dumblius skaidančios bakterijos išnaudoja vandenyje esantį deguonį, būtiną kitų organizmų rūšių egzistavimui. Tokių zonų 2007 m. buvo priskaičiuojama apie 500.
Nedarnus naudojimas
Nedarnus gamtos išteklių naudojimas yra reikšminga grėsmė pasaulio bioįvairovei. Intensyvi žvejyba, medžioklė, laukinių vaistinių ar maistinių augalų naudojimas kai kuriuose regionuose stipriai sumažino anksčiau buvusias populiacijas, o kai kurias rūšis privedė prie išnykimo ribos. Bendras pagaunamų žuvų kiekis mažėja nuo devintajame XX a. dešimtmetyje pasiekto piko. Tai rodo, jog žvejybos mastai yra per dideli ir turi būti ribojami.Azijoje, Centrinėje Afrikoje ir kituose regionuose dėl nekontroliuojamos medžioklės yra išnaikintos kai kurių rūšių gyvūnų populiacijos. Pavyzdžiui, manoma, jog Kongo upės regione vykdomos medžioklės mastai 6 kartus viršyja populiacijų atsistatymo galimybes.
Dėl rūšių tarpusavio priklausomumo, vienų populiacijų sumažėjimas arba išnaikinimas gali paveikti kitas ir išbalansuoti visą ekosistemą. Pavyzdžiui, plėšrūnų išmedžiojimas sutrikdo visos mitybos grandinės pusiausvyrą.
Nedarnų išteklių naudojimą patvirtina ir žmonijos ekologinis pėdsakas, rodantis, jog Žemės biologinės galimybės šiuo metu yra viršijamos apie 30 %.
Invazinės rūšys
Invazinių rūšių plitimas išlieka rimta problema visų tipų ekosistemose, ypač vidaus vandenų ir salų. Pastarosiose invazinės rūšys išlieka pagrindine bioįvairovės nykimo priežastimi.Europoje, kur šios srities tyrimai daromi jau kelis dešimtmečius, invazinių rūšių skaičius tebeauga ir šiuo metu siekia apie 11 000. Apie 10 % jų daro ženklią įtaką esamoms ekosistemoms ir gali išstumti vietines rūšis. Panaši padėtis yra ir kituose pasaulio regionuose.
Netiesioginės
Tiesioginės bioįvairovės mažėjimo grėsmės priklauso nuo daugelio kitų – netiesioginių – faktorių, tokių kaip žmonių populiacijos dydžio, ekonominės veiklos, tarptautinės prekybos, vartojimo ypatumų, kultūros ir religijos, technologinio vystymosi, ir kita. Pavyzdžiui, populiacijos didėjimas ir augantis vartojimas padidins energijos, vandens, maisto poreikius, o jų gavyba gali skatinti buveinių naikinimą, nedarnų resursų naudojimą, užterštumą ir klimato kaitą. Tuo tarpu intensyvėjanti tarptautinė prekyba yra viena iš pagrindinių invazinių rūšių plitimo priežasčių. Priešingą efektą gali turėti aplinkos apsaugą skatinančios kultūrinės normos arba taršą mažinančios technologinės inovacijos.
Šiuo metu reikšmingiausi netiesioginiai faktoriai yra auganti žmonių populiacija, kuri iki 2050 m. gali pasiekti 9 milijardus, ir didėjantis resursų vartojimas.
Apsauga
Bioįvairovės nykimo mastai ateityje priklausys nuo žmonijos veiklos pokyčių, ypač susijusių su žemės ir išteklių naudojimu. Nesiimant ryžtingų priemonių, prognozuojama, jog iki metų gali išnykti apie 3,5 % visų paukščių bei dar didesnė dalis varliagyvių, gėlo vandens žuvų ir kitų grupių organizmų rūšių. Kadangi dėl bioįvairovės vyksta daug svarbių gamtos procesų, nuo kurių priklauso ir žmonijos gerovė bei ateitis, per pastaruosius kelis dešimtmečius yra atsiradę nemažai ją išsaugoti siekiančių pasaulinių ir regioninių iniciatyvų: plečiamos saugomos teritorijos, vykdomas ekosistemų atkūrimas, siekiama skatinti darnųjį vystymasi, įgyvendinamos tarptautinės sutartys, ir kita. Be to, pripažįstama, kad bioįvairovės apsauga tebėra silpna ir išsikelti uždaviniai (pavyzdžiui, Jungtinių Tautų 2010 m. tikslai) yra įgyvendinami ribotai.
Saugomos teritorijos
Pasaulyje daugėja teritorijų, kuriose draudžiama arba ribojama žmogaus ūkinė veikla. 2009 m. duomenimis, jų buvo apie 120 000 ir tai sudarė 12,2 % viso sausumos ploto. Tačiau saugomų teritorijų išsidėstymas nėra tolygus ir Jungtinių Tautų iškeltas siekis apsaugoti bent 10 % kiekvieno Žemės ekologinio regiono lieka neįgyvendintas. Iš išskirtų 825 sausumos ekologinių regionų, kuriuose aptinkama didžioji dalis bioįvairovės, tik kiek daugiau nei pusėje saugomos teritorijos sudaro bent 10 %. Apsaugos nuo žmogaus veiklos trūksta ir prie išnykimo ribos esančių rūšių buveinėms.
Į saugomas teritorijas patenka ir apie 12 % visų vidaus vandenų plotų, tačiau jų bioįvairovės apsauga yra ne visada pakankama, nes teršalų plitimas vandens kanalais yra sunkiau kontroliuojamas nei sausumoje.
Jūrų ir vandenynų apsauga išlieka sudėtingiausia, nes didžioji jų dalis nėra kontroliuojama jokios valstybės.
Ekosistemų atkūrimas
Daugelyje šalių vykdomas ekosistemų atkūrimas, siekiant sugrąžinti jose buvusią bioįvairovę. Pavyzdžiui, atsodinami miškai, panaikinus melioracijos sistemas sukuriamos sąlygos susidaryti pelkėms, ir pan. Nepaisant šių pastangų, ne visais atvejais rūšių įvairovė sugeba pasiekti tokį lygį, koks yra natūraliai susidariusiose ekosistemose. Be to, pastarųjų atkūrimas yra žymiai brangesnis nei jau esančių apsaugojimas.
Darnus naudojimas
Siekiant išvengti komerciškai naudojamų rūšių populiacijos mažėjimo ar išnykimo, įvedami griežtesni jų naudojimo reikalavimai, . Pavyzdžiui, žvejyboje ribojamas laivų skaičius, žuvų gaudymo būdai, sukuriamos laikinos saugomos teritorijos, ir kita. Pagal griežtesnius reikalavimus gauti produktai gali būti specialiai žymimi (sertifikavimą vykdo Ekologinio jūrų produktų sertifikavimo taryba (angl. Marine Stewardship Council) ir kitos organizacijos).
Su darniu naudojimu susiję ir švietimo programos bei rekomendacijos, skatinančios efektyviau naudoti gamtos išteklius, mažinti vartojimą, keisti mitybos įpročius (pavyzdžiui, vietoje gyvūninių, valgyti daugiau augalinių produktų), ir kita. Labiau apgalvotas resursų naudojimas kelia mažesnę grėsmę ekosistemų, o tuo pačiu ir bioįvairovės nykimui.
Genų bankai
Nykstančią genetinę įvairovę bandoma išsaugoti kuriant genų bankus – saugyklas, kuriose laikoma įvairių organizmų rūšių ir veislių genetinė medžiaga (augalų dalys, sėklos, gyvūnų sperma, kiaušialąstės).
Žymiausi genų bankų pavyzdžiai yra Svalbardo globalus sėklų požemis (Norvegijoje) ir Tūkstantmečio sėklų banko projektas (Anglijoje).
Tarptautinės sutartys
Pagrindinė tarptautinė bioįvairovę sauganti sutartis yra Biologinės įvairovės konvencija, įsigaliojusi 1993 m. gruodžio 29 d. Ją yra ratifikavusios 193 pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Vandens telkinių ir juose esančios bioįvairovės apsauga rūpinasi tarptautinė Ramsaro konvencija, kurią pasirašę 159 šalys. Nykstančių rūšių prekybą kontroliuoja Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (dar žinoma CITES vardu). Ypatingų pasaulio vietų apsauga rūpinasi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija. Migruojančias rūšis saugo Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (dar žinoma Bonos konvencijos vardu). Su bioįvairovės apsauga susiję ir Jungtinių Tautų Kovos su dykumėjimu konvencija bei Bendroji klimato kaitos konvencija.
Nepaisant esamų tarptautinių bei regioninių sutarčių gausos, jų veiksmingumas išlieka ribotas. Pavyzdžiui, 2002 m., šeštosios Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusių valstybių konferencijos metu buvo priimti konkretūs tikslai iki 2010 m. pabaigos ženkliai sumažinti pasaulines bioįvairovės nykimo tendencijas, tačiau jie nebuvo įgyvendinti.
Praktikoje bioįvairovės atžvilgiu svarbiausi tarptautiniai susitarimai išlieka ne aplinkosaugos, bet ekonominio ir politinio pobūdžio, t. y. tie, kurie susiję su netiesioginėmis rūšių nykimo grėsmėmis: žmonių populiacijos augimu, gyvenimo būdo pokyčiais, tarptautinės prekybos intensyvėjimu, gamybos ir resursų vartojimo augimu, ir kita.
Regioninės iniciatyvos
Europos Sąjunga
Bioįvarovei neigiamą įtaką darantį trąšų patekimą iš žemės ūkio į vandens telkinius kontroliuoja ES Nitratų direktyva. Saugomų teritorijų plėtra vykdoma pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas. Jų pagrindu sukurtas NATURA 2000 tinklas. Visos ES narės yra pasirašiusios ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją, dar žinomą Berno konvencijos pavadinimu.
Organizacijos
Bioįvairovės bendradarbiavimo grupė yra organizacija, kuriai priklauso šešių pagrindinių su bioįvairove susijusių tarptautinių konvencijų generaliniai sekretoriai. Ja siekiama gilinti veiksmų koordinavimą, vykdyti bendrą veiklą, dalytis informacija. Organizacija rengia reguliarius susitikimus, kurių pirmasis įvyko 2004 m. Paryžiuje.
2010 m. liepą vykusio Juntinių Tautų susirinkimo metu buvo nuspręsta įkurti mokslines rekomendacijas teiksiančią Tarpvyriausybinę bioįvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo-politikos platformą (angl. Intergovernmental Science Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services (IPBES). Manoma, jog ji pradės veikti nuo 2011 metų ir taps svarbia politinius sprendimus įtakojančia organizacija.
Taip pat skaitykite
- Biogeografija
- Ekosistema
- Ekoregionas
- Biomas
Literatūra
Kurlavičius P. Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose. Lietuvos ornitologų draugija, 2006.
Nuorodos
- Biologinės įvairovės konvencija
- Global Biodiversity Outlook 3, United Nations, 2010
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, United Nations, 2005
- Svetainė apie bioįvairovės karštuosius taškus
Išnašos
- Convention on Biological Diversity, Article 2. Use of Terms
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 160
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 44
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 51
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 18
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 18-20
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 23
- Livestock’s Long Shadow, 05: Livestock’s impact on biodiversity[neveikianti nuoroda], p. 183
- Kurlavičius P. Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose. Lietuvos ornitologų draugija, 2006. P. 11
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 185
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 19-20
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 44
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 24–30
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 51–53
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 45
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 171
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 167
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 32–33
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 34
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 35
- Livestock’s Long Shadow, Executive Summary[neveikianti nuoroda], p. xxi
- Priority Products and Materials report Archyvuota kopija 2010-06-06 iš Wayback Machine projekto., p. 80
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 42–45
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 162
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 46–49
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 56–58
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 59–61
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 62–63
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 169
- Livestock’s Long Shadow, 05: Livestock’s impact on biodiversity[neveikianti nuoroda], p. 185
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 165
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 53
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 64–65
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 66–67
- Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4), Biodiversity Archyvuota kopija 2010-06-15 iš Wayback Machine projekto., p. 168
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 35–41
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 69
- Priority Products and Materials report Archyvuota kopija 2010-06-06 iš Wayback Machine projekto., p. 77–83
- Global Biodiversity Outlook 3, p. 9
- Millennium Ecosystem Assessment, Ecosystems & Human Well-being: Biodiversity Synthesis, p. 73
- Liaison Group of Biodiversity, Convention on Biological Diversity
- 'Green light' for global biodiversity science panel, BBC News, 2010–07–12
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Biologinė įvairovė, Kas yra Biologinė įvairovė? Ką reiškia Biologinė įvairovė?
Biologine įvairove arba bioįvairove organizmu rusiu visuma ir įvairove ekosistemoje ar ekosistemu kompleksuose taip pat genetine rusies vidaus paciu ekosistemu ir tarprusiniu santykiu įvairove Bioįvairoves savoka daznai taikoma apibudinti ekologines sistemos busenai Pati savoka yra gana plati todel rusiu gausai pasiskirstymui ir kitiems konkrecios ekologines sistemos pozymiams įvertinti taikomi skirtingi budai Atograzu misku ekosistemos pasizymi didziausia rusiu įvairove Zemeje Dabartiniai duomenys rodo jog Zemeje esanti organizmu rusiu įvairove nyksta nuo 100 iki 1000 kartu greiciau nei pastebima is fosiliniu radiniu Didziaja dalimi tai vyksta del zmogaus vykdomos veiklos ekosistemu naikinimo tarsos nedarnaus gamtos istekliu naudojimo invaziniu rusiu plitimo ir kitu priezasciu Kadangi del bioįvairoves vyksta daug svarbiu gamtos procesu nuo kuriu priklauso ir zmonijos gerove bei ateitis per pastaruosius kelis desimtmecius yra atsirade nemazai ja issaugoti siekianciu pasauliniu ir regioniniu iniciatyvu taciau ju efektyvumas islieka nedidelis 2010 metai Jungtiniu Tautu buvo paskelbti tarptautiniais bioįvairoves metais ApibrezimasJungtiniu Tautu Biologines įvairoves konvencija bioįvairove įvardina kaip organizmu įvairove visose ekosistemose įskaitant sausumos juros bei kitu vandenu taip pat is ju susidedanciuose ekosistemu kompleksuose į savoka įeina įvairove rusiu viduje tarp rusiu bei tarp ekosistemu Įvairove rusiu viduje yra suprantama kaip genetiniu variaciju gausa Bioįvairoves savoka taip pat apima ne tik zmogaus veiklos nepaliestas ekosistemas bet ir zemes ukio naudmenu plotus kaimu miestu teritorijas ir pan MatavimasBioįvairoves matavimai gali buti atliekami taikant keleta skirtingu metodu kuriu pagrindinis yra rusiu skaiciaus konkrecioje teritorijoje nustatymas Taciau tai neparodo viso vaizdo ir neretai pasitelkiamas keliu metodu derinys Idealiu atveju turi buti suzinomas kuo tikslesnis organizmu rusiu skaicius atskiru rusiu populiaciju dydziai istiriami funkciniai rusiu ypatumai tarprusiniai santykiai ekosistemos ar tam tikros rusies buveines bukle Siekiant aptikti pokycius bioįvairoves matavimai turi buti daromi apibreztoje vietoje ir pakartotinai kas tam tikra laika PasiskirstymasTropiniuose miskuose aptinkama daugiau nei puse visu pasaulio organizmu rusiu Bioįvairove skirtingose planetos vietose skiriasi didziausia dregnuosiuose atograzu miskuose ir tropinese savanose o maziausia taigose ir tundrose Pavyzdziui nors tropiniai miskai uzima tik 8 Zemes pavirsiaus juos randama daugiau nei puse visu organizmu rusiu Tropiniuose regionuose aptinkama du trecdaliai visu augalu rusiu ir apie 30 pauksciu rusiu Panasiai yra su vidaus vandenimis kurie sudaro labai maza pasaulyje esancio vandens dalį taciau juose gyvena 40 visu vandens organizmu rusiu Artejant prie asigaliu rusiu gausa paprastai mazeja Augalijos ir gyvunijos įvairove priklauso nuo klimato aukscio virs juros lygio dirvozemio ir kitu regione gyvenanciu rusiu Taip pat pasauliniu mastu didesne bioįvairove budinga mazesniems organizmams didziausia įvairove pasizymi vabzdziai Planetos regionai kuriuose labai didelis skaicius endeminiu tik tam regionui budingu rusiu vadinami bioįvairoves karstaisiais taskais Dauguma ju atograzu miskuose Pvz Brazilijos Atlanto miskuose yra apie 20000 augalu 1350 stuburiniu gyvunu ir milijonai vabzdziu rusiu kuriu beveik puse nesutinkama niekur kitur planetoje Karstuju tasku regionai dazniausiai sutampa su regionais tankiau apgyvendintais zmoniu kas savo ruoztu didina ten gyvenanciu rusiu isnykimo pavoju nes didejant zmoniu skaiciui pleciasi ir ju veikla Bioįvairove ir evoliucijaDabartine Zemes planetos gyvybes įvairove atsirado del 4 milijardus metu trukusios evoliucijos Atsakymo į klausima kaip atsirado gyvybe mokslas kol kas neturi taciau yra prielaidu manyti kad tai galejo įvykti 100 milijonu metu laikotarpiu po Zemes susiformavimo Per pirmuosius 600 milijonu metu gyvybe sudare tik bakterijos ir panasus vienalasciai organizmai Per paskutiniuosius 540 milijonus metu fanerozojaus laikotarpiu bioįvairoves augimas prasidejo Kambro periodu tuo metu susiformavo beveik visu dabartiniu daugialasciu organizmu tipai Per kitus apytiksliai 400 milijonus metu kryptingu pasauliniu įvairoves tendenciju nebuvo taciau pasikartodavo masiniai ReiksmeVaistiniai augalai yra viena is zaliavu gaunamu del bioįvairoves Bioįvairove yra svarbi zmonijai nes del jos vyksta daug svarbiu gamtos procesu Ekosistemu lygmenyje nuo jos priklauso klimato reguliavimas vandens svarumas dirvozemio formavimasis ir kita Rusiu lygyje bioįvairove teikia daug produktu zaliavu paslaugu padedanciu zmonems isgyventi duodanciu ekonomine nauda Dalis biologines įvairoves funkciju ir vertybiu nera pakankamai istirtos ar zinomos todel teigiama kad ji kaip vertybe turi buti issaugota ateinancioms kartoms Bioįvairoves reiksme vis dar mazai pripazįstama politikoje ekonomikoje Is dalies del to jog rusiu ir ekosistemu nykimas tiesiogiai nepaliecia tu kurie atsakingi uz ju praradima Be to bioįvairoves mazejimas yra palyginti letas procesas jo neigiami padariniai pasirodo laipsniskai todel nera taip aiskiai matomi kaip kitos ekologines problemos Istekliai Gyvenamosios aplinkos reguliavimas Kulturiniai aspektai Kita naudaIs ekosistemu gaunami produktai Maistas Vanduo Mediena kurui Pluostas Biologines ir chemines medziagos Genetiniai istekliai Nauda gaunama is ekosistemu procesu Klimato reguliavimas Kenkeju reguliavimas Vandens nuotekio reguliavimas Vandens gryninimas Apdulkinimas Erozijos mazinimas Nemateriali nauda Dvasine ir religine Poilsis ir turizmas Estetine Svietimo Kulturinis paveldas Egzistencines vertybes Ekosistemu vykdomi procesai esminiai kitoms ekosistemoms Dirvozemio formavimas Maistiniu medziagu apytaka Gyvenamos vietos buveines formavimas Deguonies gamybaDabartine padetisGrybu įvairove rasta Centrines Kanados miskuose Manoma jog pasaulyje gali buti apie 1 5 mln grybu rusiu Pagrindinis bioįvairoves rodiklis rusiu kiekis nera iki galo istirtas Dabartine klasifikacija įvardija beveik 2 mln rusiu taciau manoma jog Zemeje ju yra nuo 5 iki 30 mln Apie kitus bioįvairoves matavimo kriterijus rusiu funkcinius ypatumus tarprusinius santykius ir kt zinios yra skirtingos siaurinio pusrutulio ekosistemos ir jose esantys organizmai yra istirti pakankamai issamiai ypac pauksciai zinduoliai ropliai augalai ir kai kurios vabzdziu grupes taciau apie kitus regionus informacijos vis dar truksta Zinomas ir galimas organizmu rusiu kiekis Zemeje Karalyste Uzregistruotos rusys Galimas visu rusiu kiekisBakterijos 4 000 1 000 000Pirmuonys 80 000 600 000Gyvunai 1 320 000 10 600 000Grybai 70 000 1 500 000Augalai 270 000 300 000Is viso 1 744 000 14 000 000 Esami tyrimai rodo jog bioįvairove Zemeje siuo metu mazeja Archeologiniu kasinejimu duomenimis Zemeje esanti organizmu rusiu įvairove nyksta nuo 100 iki 1000 kartu greiciau nei pastebima is fosiliniu radiniu Laukiniu stuburiniu gyvunu populiacijos 1970 2006 m vidutiniskai sumazejo 31 labiausiai tropinese 59 ir gelo vandens 41 ekosistemose Vis labiau auga arba prie isnykimo ribos esanciu rusiu skaicius tarp kuriu varliagyviai yra didziausioje rizikos grupeje Priesingai nei Zemes istorijoje buvusius masinius dabartinį didziaja dalimi lemia zmonijos veikla Prie bioįvairoves nykimo prisideda nuolat mazejantys pasauliniai misku mangroviu savanu ir kitu ekosistemu plotai didejanti ju fragmentacija dalijimas į mazus plotus Del zemes ukio vykstantis buveiniu nykimas neatsakinga miskininkyste nedarnus ir vis augantis resursu naudojimas uzterstumas klimato kaita ir invaziniu rusiu plitimas yra laikomos pagrindinemis vis dar neissprestomis bioįvairoves gresmemis Genetine įvairove Skirtingu obelu veisliu vaisiai rodantys ju genetine įvairove Rusiu populiaciju mazejimas ir ju buveiniu nykimas bei fragmentacija lemia jog Zemeje zenkliai mazeja bendra genetine organizmu įvairove Tai pastebima ir zemes ukyje kur seniau buvusia augalu ir gyvunu įvairove pakeicia kelios populiariausios rusys ar veisles Tai vyksta tiek del intensyvesnes bei globalesnes augalu ir gyvunu prekybos tiek ir del ukiu stambejimo bei augancios ju specializacijos Pavyzdziui Kinijoje XX a viduryje buvo aptinkama apie 46 000 ryziu atmainu o 2006 m jau tik 1000 Prie isnykimo ribos yra ir apie penktadalis visu prijaukintu gyvunu veisliu Jas pakeicia produktyvesnes ar kitomis reikalingomis savybemis pasizymincios gyvunu atmainos Pavyzdziui issivysciusiose salyse didzioji dalis pieniniu karviu yra holsteinu veisles Siuo metu is 14 gyvunu rusiu gaunama 90 visos pasaulines gyvuninio maisto produkcijos o is 30 rusiu augalu tokia pati dalis augalinio maisto GresmesBioįvairoves nykimui didziausia įtaka daro rusiu buveiniu nykimas pagrindine to priezastis zemes ukio veikla ypac gyvulininkyste aplinkos uzterstumas invaziniu rusiu plitimas klimato kaita nedarnus istekliu naudojimas Sie veiksniai daznai veikia kartu ir sustiprina vienas kito poveikį Pavyzdziui buveiniu fragmentacija riboja organizmu migracija ir trukdo jiems islikti keiciantis klimatui Be tiesioginiu yra ir daug reiksmingu netiesioginiu faktoriu tokiu kaip zmoniu populiacijos dydis ekonomine veikla tarptautines prekybos mastai vartojimo ypatumai kultura ir religija technologinis vystymasis ir kita Buveiniu nykimas Sausumos Misku kirtimas yra viena is didziausiu sausumos buveiniu nykimo priezasciu Patikimiausia informacija apie buveiniu nykima yra susijusi su miskais 2009 m duomenimis jie denge 31 Zemes sausumos ploto ir juose gyveno daugiau nei puse visu organizmu rusiu kuriu dauguma aptinkama tropiniuose miskuose Pastarieji vis dar kertami dideliais nors ir palaipsniui letejanciais tempais mazdaug 130 000 km kasmet dazniausiai siekiant zeme padaryti tinkama zemdirbystei Tai sparciausiai vyksta Pietu Amerikoje ir Afrikoje taciau nemazas misku kirtimas pastebimas ir Okeanijoje Siaures ir Centrineje Amerikoje misku plotai per paskutinius 10 metu liko nepakite o Europoje ir Azijoje jie pleciasi del dideliu atsodinimo projektu Visgi misku pletra nebutinai reiskia bioįvairoves stiprinima nes naujuose plotuose rusiu įvairove buna nedidele ypac jeigu juose vyrauja vienos rusies medziai Kitos rusies buveiniu padetis yra maziau istirta taciau jose taip pat pastebimos nykimo tendencijos Siaures Amerikoje į ganyklas yra paversta apie 95 anksciau buvusiu preriju plotu Dirbama zeme arba kulturinemis pievomis buvo paversta apie puse Brazilijos Serado regiono savanu ir misku pasizyminciu didele tai vietai unikaliu rusiu įvairove Pietu Afrikoje esancios tropines Miombo savanos ir miskai taip pat nyksta del zemdirbystes pletros ir siekio apsirupinti mediena Su buveiniu nykimu susijusi ir ju fragmentacija padalinimas į mazus plotus Pavyzdziui Brazilijos Atlanto miskai kuriuose aptinkama apie 8 visu sausumos organizmu rusiu didzia dalimi sudaryti is mazesniu nei 1 km plotu Fragmentuotos buveines gali neuztikrinti kai kurioms rusims galimybiu rasti maisto ar sekmingai daugintis del apribotos migracijos mazeja rusiu vidine genetine įvairove Brazilijoje atliktas tyrimas parode jog per penkiolika metu mazesni nei 1 km misko plotai prarado puse turetu pauksciu rusiu Pasaulyje augantis gyvuniniu produktu vartojimas ir del to didejantys dirbamos zemes poreikiai pasarams auginti yra įvardijami kaip pagrindine buveiniu nykimo priezastis Siuo metu 70 visos dirbamos zemes arba 30 viso Zemes sausumos ploto yra susije su gyvulininkyste daugiau nei puse zemes ukyje auginamu augalu yra panaudojami ne zmoniu maistui bet kaip pasaras o 70 Pietu Amerikoje iskirstu misku plotu yra paversti į ganyklas arba juose auginamos pasarines kulturos Vandens Mangroviu miskai yra viena is sparciausiai nykstanciu pakrantes ekosistemu Gelo vandens ekosistemos per paskutinius kelis desimtmecius patyre daug pokyciu del zmogaus veiklos melioracijos drekinimo sistemu įrengimo industrinio ir individualaus naudojimo uzterstumo invaziniu rusiu upiu tvenkimo ir kita Prasciausia vandens kokybe yra aptinkama tankiai apgyvendintose besivystanciose valstybese kuriose truksta vandens valymo sistemu Tuo tarpu is intensyviai dirbamu lauku isplaunami tersalai trasos pesticidai ir kt islieka reiksminga ir auganti problema daugelyje pasaulio vietu Apie du trecdaliai didziausiu pasaulio upiu yra vidutiniskai arba labai fragmentuotos uztvanku padalintos į atkarpas ir rezervuarus Bioįvairove tai neigiamai veikia del sutrikdytos vandens gyvunu migracijos ir upese esanciu maistiniu medziagu apykaitos Upes neigiamai veikia ir ju vandens naudojimas drekinimui industriniais ar kitokiais tikslais Prastejanti situacija pastebima juru ir vandenynu pakrantese Per 1980 2005 m buvo isnaikinta daugiau nei ketvirtadalis unikalia bioįvairove pasizyminciu mangroviu misku Sparciai nyksta ir negilios juros zolemis apaugusios pakranciu buveines suraus vandens pelkes Del intensyvios zvejybos tarsos ir klimato kaitos vandenynuose nyksta itin didele bioįvairove pasizymincios koraliniu rifu ekosistemos per paskutinius kelis desimtmecius ju buvo prarasta apie 20 o dar tokioje pat dalyje pastebimas nykimas Koraliniuose rifuose aptinkama nuo 1 iki 3 milijonu organizmu rusiu tarp kuriu yra ketvirtadalis visu juriniu zuvu rusiu Klimato kaita Klimato kaitos įtaka bioįvairovei varijuoja priklausomai nuo regiono Pavyzdziui didziausias atsilimas pastebimas asigaliuose kur nykstanti ledo danga daro neigiama įtaka vietinems organizmu rusims Pasauliniu mastu pastebimi gyvunu migracijos gamtos ciklu pokyciai kurie gali sutrikdyti nusistovejusius tarprusinius gyvunu ir augalu santykius Nors kai kurioms rusims sie pokyciai yra naudingi didesnei daliai jie daro neigiama poveikį Auganti anglies dvideginio koncentracija atmosferoje lemia kad didesnius jo kiekius sugeria vandenynai ir tai mazina vandens pH bei jame esanciu karbonato jonu kiekį Pastarieji yra butini daugeliui juros organizmu kaip kad koralams moliuskams ar planktonui kurie is ju formuoja kiautus pavyzdziui kriaukles Manoma jog laikui begant karbonatu jonu mazejimas stipriai neigiamai paveiks vandenynu bioįvairove Uzterstumas Eutrofikacija matoma siaurineje Kaspijos juros dalyje Uzterstumas trasomis yra auganti gresme daugeliui ekosistemu ypac sausumos vidaus vandenu ir pakranciu Modernus industriniai procesai kaip kad naftos ir kitu rusiu kuro deginimas ir intensyvi zemdirbyste beveik padvigubino aplinkoje esantį azoto kiekį lyginant su priesindustriniu laikotarpiu Daugiausiai įtakos tai turi mineralais skurdziuose regionuose kur pasikeicia augalijos sudetis o tuo paciu ir gyvunu mitybos grandines Vidaus vandenyse padidejes fosforo ir azoto junginiu kiekis skatina dumbliu bei kai kuriu rusiu bakteriju gausejima eutrofikacija Tai gali lemti vandens ekosistemu bioįvairoves mazejima Juru ir vandenynu pakrantese trasos gali sukurti negyvasias zonas dazniausiai didziuju upiu įtekejimo vietose kur dumblius skaidancios bakterijos isnaudoja vandenyje esantį deguonį butina kitu organizmu rusiu egzistavimui Tokiu zonu 2007 m buvo priskaiciuojama apie 500 Nedarnus naudojimas Nedarnus gamtos istekliu naudojimas yra reiksminga gresme pasaulio bioįvairovei Intensyvi zvejyba medziokle laukiniu vaistiniu ar maistiniu augalu naudojimas kai kuriuose regionuose stipriai sumazino anksciau buvusias populiacijas o kai kurias rusis privede prie isnykimo ribos Bendras pagaunamu zuvu kiekis mazeja nuo devintajame XX a desimtmetyje pasiekto piko Tai rodo jog zvejybos mastai yra per dideli ir turi buti ribojami Azijoje Centrineje Afrikoje ir kituose regionuose del nekontroliuojamos medziokles yra isnaikintos kai kuriu rusiu gyvunu populiacijos Pavyzdziui manoma jog Kongo upes regione vykdomos medziokles mastai 6 kartus virsyja populiaciju atsistatymo galimybes Del rusiu tarpusavio priklausomumo vienu populiaciju sumazejimas arba isnaikinimas gali paveikti kitas ir isbalansuoti visa ekosistema Pavyzdziui plesrunu ismedziojimas sutrikdo visos mitybos grandines pusiausvyra Nedarnu istekliu naudojima patvirtina ir zmonijos ekologinis pedsakas rodantis jog Zemes biologines galimybes siuo metu yra virsijamos apie 30 Invazines rusys Invaziniu rusiu plitimas islieka rimta problema visu tipu ekosistemose ypac vidaus vandenu ir salu Pastarosiose invazines rusys islieka pagrindine bioįvairoves nykimo priezastimi Europoje kur sios srities tyrimai daromi jau kelis desimtmecius invaziniu rusiu skaicius tebeauga ir siuo metu siekia apie 11 000 Apie 10 ju daro zenklia įtaka esamoms ekosistemoms ir gali isstumti vietines rusis Panasi padetis yra ir kituose pasaulio regionuose Netiesiogines Tiesiogines bioįvairoves mazejimo gresmes priklauso nuo daugelio kitu netiesioginiu faktoriu tokiu kaip zmoniu populiacijos dydzio ekonomines veiklos tarptautines prekybos vartojimo ypatumu kulturos ir religijos technologinio vystymosi ir kita Pavyzdziui populiacijos didejimas ir augantis vartojimas padidins energijos vandens maisto poreikius o ju gavyba gali skatinti buveiniu naikinima nedarnu resursu naudojima uzterstuma ir klimato kaita Tuo tarpu intensyvejanti tarptautine prekyba yra viena is pagrindiniu invaziniu rusiu plitimo priezasciu Priesinga efekta gali tureti aplinkos apsauga skatinancios kulturines normos arba tarsa mazinancios technologines inovacijos Siuo metu reiksmingiausi netiesioginiai faktoriai yra auganti zmoniu populiacija kuri iki 2050 m gali pasiekti 9 milijardus ir didejantis resursu vartojimas ApsaugaBioįvairoves nykimo mastai ateityje priklausys nuo zmonijos veiklos pokyciu ypac susijusiu su zemes ir istekliu naudojimu Nesiimant ryztingu priemoniu prognozuojama jog iki metu gali isnykti apie 3 5 visu pauksciu bei dar didesne dalis varliagyviu gelo vandens zuvu ir kitu grupiu organizmu rusiu Kadangi del bioįvairoves vyksta daug svarbiu gamtos procesu nuo kuriu priklauso ir zmonijos gerove bei ateitis per pastaruosius kelis desimtmecius yra atsirade nemazai ja issaugoti siekianciu pasauliniu ir regioniniu iniciatyvu pleciamos saugomos teritorijos vykdomas ekosistemu atkurimas siekiama skatinti darnujį vystymasi įgyvendinamos tarptautines sutartys ir kita Be to pripazįstama kad bioįvairoves apsauga tebera silpna ir issikelti uzdaviniai pavyzdziui Jungtiniu Tautu 2010 m tikslai yra įgyvendinami ribotai Saugomos teritorijos Cepkeliu raistas viena is Lietuvoje esanciu saugomu teritoriju Pasaulyje daugeja teritoriju kuriose draudziama arba ribojama zmogaus ukine veikla 2009 m duomenimis ju buvo apie 120 000 ir tai sudare 12 2 viso sausumos ploto Taciau saugomu teritoriju issidestymas nera tolygus ir Jungtiniu Tautu iskeltas siekis apsaugoti bent 10 kiekvieno Zemes ekologinio regiono lieka neįgyvendintas Is isskirtu 825 sausumos ekologiniu regionu kuriuose aptinkama didzioji dalis bioįvairoves tik kiek daugiau nei puseje saugomos teritorijos sudaro bent 10 Apsaugos nuo zmogaus veiklos truksta ir prie isnykimo ribos esanciu rusiu buveinems Į saugomas teritorijas patenka ir apie 12 visu vidaus vandenu plotu taciau ju bioįvairoves apsauga yra ne visada pakankama nes tersalu plitimas vandens kanalais yra sunkiau kontroliuojamas nei sausumoje Juru ir vandenynu apsauga islieka sudetingiausia nes didzioji ju dalis nera kontroliuojama jokios valstybes Ekosistemu atkurimas Daugelyje saliu vykdomas ekosistemu atkurimas siekiant sugrazinti jose buvusia bioįvairove Pavyzdziui atsodinami miskai panaikinus melioracijos sistemas sukuriamos salygos susidaryti pelkems ir pan Nepaisant siu pastangu ne visais atvejais rusiu įvairove sugeba pasiekti tokį lygį koks yra naturaliai susidariusiose ekosistemose Be to pastaruju atkurimas yra zymiai brangesnis nei jau esanciu apsaugojimas Darnus naudojimas Siekiant isvengti komerciskai naudojamu rusiu populiacijos mazejimo ar isnykimo įvedami grieztesni ju naudojimo reikalavimai Pavyzdziui zvejyboje ribojamas laivu skaicius zuvu gaudymo budai sukuriamos laikinos saugomos teritorijos ir kita Pagal grieztesnius reikalavimus gauti produktai gali buti specialiai zymimi sertifikavima vykdo Ekologinio juru produktu sertifikavimo taryba angl Marine Stewardship Council ir kitos organizacijos Su darniu naudojimu susije ir svietimo programos bei rekomendacijos skatinancios efektyviau naudoti gamtos isteklius mazinti vartojima keisti mitybos įprocius pavyzdziui vietoje gyvuniniu valgyti daugiau augaliniu produktu ir kita Labiau apgalvotas resursu naudojimas kelia mazesne gresme ekosistemu o tuo paciu ir bioįvairoves nykimui Genu bankai Nykstancia genetine įvairove bandoma issaugoti kuriant genu bankus saugyklas kuriose laikoma įvairiu organizmu rusiu ir veisliu genetine medziaga augalu dalys seklos gyvunu sperma kiausialastes Zymiausi genu banku pavyzdziai yra Svalbardo globalus seklu pozemis Norvegijoje ir Tukstantmecio seklu banko projektas Anglijoje Tarptautines sutartys Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencijos logotipas Pagrindine tarptautine bioįvairove sauganti sutartis yra Biologines įvairoves konvencija įsigaliojusi 1993 m gruodzio 29 d Ja yra ratifikavusios 193 pasaulio valstybes tarp ju ir Lietuva Vandens telkiniu ir juose esancios bioįvairoves apsauga rupinasi tarptautine Ramsaro konvencija kuria pasirase 159 salys Nykstanciu rusiu prekyba kontroliuoja Nykstanciu laukines faunos ir floros rusiu tarptautines prekybos konvencija dar zinoma CITES vardu Ypatingu pasaulio vietu apsauga rupinasi Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija Migruojancias rusis saugo Migruojanciu laukiniu gyvunu rusiu issaugojimo konvencija dar zinoma Bonos konvencijos vardu Su bioįvairoves apsauga susije ir Jungtiniu Tautu Kovos su dykumejimu konvencija bei Bendroji klimato kaitos konvencija Nepaisant esamu tarptautiniu bei regioniniu sutarciu gausos ju veiksmingumas islieka ribotas Pavyzdziui 2002 m sestosios Biologines įvairoves konvencija pasirasiusiu valstybiu konferencijos metu buvo priimti konkretus tikslai iki 2010 m pabaigos zenkliai sumazinti pasaulines bioįvairoves nykimo tendencijas taciau jie nebuvo įgyvendinti Praktikoje bioįvairoves atzvilgiu svarbiausi tarptautiniai susitarimai islieka ne aplinkosaugos bet ekonominio ir politinio pobudzio t y tie kurie susije su netiesioginemis rusiu nykimo gresmemis zmoniu populiacijos augimu gyvenimo budo pokyciais tarptautines prekybos intensyvejimu gamybos ir resursu vartojimo augimu ir kita Regionines iniciatyvos Europos Sajunga Bioįvarovei neigiama įtaka darantį trasu patekima is zemes ukio į vandens telkinius kontroliuoja ES Nitratu direktyva Saugomu teritoriju pletra vykdoma pagal ES Buveiniu ir Pauksciu direktyvas Ju pagrindu sukurtas NATURA 2000 tinklas Visos ES nares yra pasirasiusios ir Europos laukines gamtos ir gamtines aplinkos apsaugos konvencija dar zinoma Berno konvencijos pavadinimu Organizacijos Bioįvairoves bendradarbiavimo grupe yra organizacija kuriai priklauso sesiu pagrindiniu su bioįvairove susijusiu tarptautiniu konvenciju generaliniai sekretoriai Ja siekiama gilinti veiksmu koordinavima vykdyti bendra veikla dalytis informacija Organizacija rengia reguliarius susitikimus kuriu pirmasis įvyko 2004 m Paryziuje 2010 m liepa vykusio Juntiniu Tautu susirinkimo metu buvo nuspresta įkurti mokslines rekomendacijas teiksiancia Tarpvyriausybine bioįvairoves ir ekosistemu paslaugu mokslo politikos platforma angl Intergovernmental Science Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services IPBES Manoma jog ji prades veikti nuo 2011 metu ir taps svarbia politinius sprendimus įtakojancia organizacija Taip pat skaitykiteBiogeografija Ekosistema Ekoregionas BiomasLiteraturaKurlavicius P Biologines įvairoves apsauga valstybiniuose miskuose Lietuvos ornitologu draugija 2006 NuorodosBiologines įvairoves konvencija Global Biodiversity Outlook 3 United Nations 2010 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis United Nations 2005 Svetaine apie bioįvairoves karstuosius taskusIsnasosConvention on Biological Diversity Article 2 Use of Terms Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 160 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 44 Global Biodiversity Outlook 3 p 51 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 18 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 18 20 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 23 Livestock s Long Shadow 05 Livestock s impact on biodiversity neveikianti nuoroda p 183 Kurlavicius P Biologines įvairoves apsauga valstybiniuose miskuose Lietuvos ornitologu draugija 2006 P 11 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 185 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 19 20 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 44 Global Biodiversity Outlook 3 p 24 30 Global Biodiversity Outlook 3 p 51 53 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 45 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 171 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 167 Global Biodiversity Outlook 3 p 32 33 Global Biodiversity Outlook 3 p 34 Global Biodiversity Outlook 3 p 35 Livestock s Long Shadow Executive Summary neveikianti nuoroda p xxi Priority Products and Materials report Archyvuota kopija 2010 06 06 is Wayback Machine projekto p 80 Global Biodiversity Outlook 3 p 42 45 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 162 Global Biodiversity Outlook 3 p 46 49 Global Biodiversity Outlook 3 p 56 58 Global Biodiversity Outlook 3 p 59 61 Global Biodiversity Outlook 3 p 62 63 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 169 Livestock s Long Shadow 05 Livestock s impact on biodiversity neveikianti nuoroda p 185 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 165 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 53 Global Biodiversity Outlook 3 p 64 65 Global Biodiversity Outlook 3 p 66 67 Global Environment Outlook environment for development GEO 4 Biodiversity Archyvuota kopija 2010 06 15 is Wayback Machine projekto p 168 Global Biodiversity Outlook 3 p 35 41 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 69 Priority Products and Materials report Archyvuota kopija 2010 06 06 is Wayback Machine projekto p 77 83 Global Biodiversity Outlook 3 p 9 Millennium Ecosystem Assessment Ecosystems amp Human Well being Biodiversity Synthesis p 73 Liaison Group of Biodiversity Convention on Biological Diversity Green light for global biodiversity science panel BBC News 2010 07 12