Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Manoma kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug kitiems Jei galite subal
Magistralinis kelias A1 (Lietuva)
| Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje. |
- Kitos reikšmės – A1 (reikšmės).
| Magistralinis kelias A1 (Lietuva) | |
|---|---|
| Vilnius – Kaunas – Klaipėda | |
| Valstybės | Lietuva |
| Ilgis | 311,40 km |
| Pradžia | Vilnius |
| Pabaiga | Klaipėda |
| Atidarytas | XX amžiaus 9-as dešimtmetis |
| Apskritys | Vilniaus, Kauno, Tauragės, Telšių, Klaipėdos |
| Miestai | Vilnius, Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Žiežmariai, Kaunas, Raseiniai, Klaipėda |
| Magistralė ties Kaunu (98~101 km.) | |
A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) – pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias. Visas kelias (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85. Ruože (tarp Kauno iki Sitkūnų) yra kelio „Via Baltica“ dalis, sutampa su keliu E67. Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausančioms įmonėms priklauso 296,30 km (10–306,3 km). Likusi trasa eina Vilniaus ir Klaipėdos miestų gatvėmis, jas prižiūri tų miestų savivaldybės. Kelyje yra 5 juodosios dėmės.
Trasa
Magistralė prasideda Vilniuje. Miesto ribose daugiausia eina Savanorių prospektu. Už miesto ribų toliau eina Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybės, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos rajonų teritorijomis. Svarbiausi miestai šalia magistralės – Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, Kaišiadorys, Žiežmariai, Rumšiškės, Kaunas, Ariogala, Raseiniai, Rietavas ir Gargždai. Baigiasi Klaipėdoje. Kelias kerta svarbiausias Nemuno baseino upes: Nerį, Nevėžį, Dubysą, Jūrą, Miniją.
Kelio statusas
Automagistralės statusas yra suteiktas šiems kelio ruožams: „Sausiai–Kaunas“, ir „Giraitė-Jakai“. Lietuvos automagistralėse nuo kovo iki spalio pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, likusiais mėnesiais leidžiamas 110 km/h greitis. Greitkelio statusas suteiktas trumpam ruožui ties Dirvupiais netoli Klaipėdos, didžiausias leistinas greitis 120 km/h nuo balandžio iki spalio pabaigos, likusiais mėnesiais 110 km/h.
Dalyje atkarpų nėra suteiktas automagistralės arba greitkelio statusas. Ties Vilniumi, Grigiškėmis ir Vieviu esančiose atkarpose greitis sumažintas iki 100 km/h. Atkarpa pasižymi labai tankiu įvažiavimų ir išsukimų į šalia esančias teritorijas kiekiu. Taip pat yra būdingi staigūs išsukimų ir įvažiavimų spinduliai. Arčiausiai Vilniaus vidinės dalies esančioje atkarpoje taip pat būdingas ir didelis eismo intensyvumas.
Ties Kaunu greitis sumažintas iki 90 km/h. Kelias rekonstruojamas, atskiriami vietiniai ir tranzitiniai srautai. Pasižymi tankiu sankryžų ir įvažiavimų į teritorijas kiekiu, dideliu eismo intensyvumu. Po rekonstrukcijos planuojamas greitis iki 110 km/h.
Ties Sujainiais greitis sumažintas iki 110 km/h, automagistralės statusas nesuteiktas, čia įrengta vieno lygio sankryža su apsisukimais skiriamojoje juostoje. Kelio atkarpa naudojasi žemės ūkio technika, kuri važinėja tarp skirtingų kelio pusėse esančių dirbamų laukų ir automagistrale naudotis negali. Žemės ūkio technikai draudžiama įvažiuoti į automagistralės statusą turintį kelią.
Už Dirvupių, ties Jakais ir Klaipėda, greitis sumažintas iki 90 km/h, didelis eismo intensyvumas, įrengtas kairysis posūkis Klaipėdos kryptimi į Klaipėdos LEZ.
Istorija
XX a. tarpukario pabaigoje tarp Kauno ir Klaipėdos buvo baigtas tiesti Žemaičių plentas, kurio dalis trasos (tarp Kauno ir Ariogalos) eina dabartinė A1 automagistralės trasa. Žemaičių plentas buvo žymimas kai kuriose kelio ženkluose trasos numeriu 1.
Sovietmečiu, kelias žymėtas numeriais A227 (Vilnius–Kaunas) ir A271 (Kaunas–Klaipėda).
Kelio istorija
Iki 2006 m. automagistralės statusas buvo tik kelyje „Kaunas–Klaipėda“.
Kelias „Kaunas–Vilnius“ oficialiai buvo „kelias su skiriamąja juosta“, kurio didžiausias leistinas greitis – 100 km/h.
2006 m. buvo įvesta greitkelio sąvoka, o kaip „eksperimentiniam“, greitkelio statutas buvo suteiktas ruožui tarp Rumšiškių ir Žiežmarių. Tada, didžiausias leidžiamas greitis ruože buvo 110 km/h. 2011 m. balandžio 1 d. greitkelio ruožas buvo prailgintas. Tęsėsi nuo Karčiupio iki Grigiškių.2012 m. gegužę greitkelio ruožas buvo papildomai pratęstas nuo Karčiupio iki Biruliškių sankryžos. Taip pat buvo pratęstas Automagistralės ruožas ties Klaipėda: automagistralės ruožas – iki Dirvupių, greitkelio – iki Jakų sankryžos. Nuo 2015 m. balandžio kelyje „Kaunas-Vilnius“, didžiausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km/h iki 120 km/h. Nuo 2022 m. balandžio 1 d., keliui „Kaunas–Vilnius“ skirtas automagistralės statusas.
Autostrada Vilnius-Kaunas
Pirmieji planai sujungti Kauną ir Vilnių atsirado paskutiniaisiais Tarpukario metais.
1960 m. pradėta tiesti autostrada Vilnius-Kaunas. Atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d.
Pagal sovietinius kelių statybos standartus, tokius kaip vietinių ir tranzitinių srautų atskyrimas, konfliktinių taškų skaičius, buvo laikyta viena moderniausių magistralių Sovietų Sąjungoje. Iki tol kurį laiką nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus, nes dalį senojo ruožo užliejo Kauno marios. Kelias buvo žemesnių statybos standartų nei tuo metu statomos autostrados Vakarų Europos šalyse, kuriose autostrados jau buvo statomos beveik išimtinai atskirtos nuo vietinių srautų, t. y. įrengiami alternatyvūs jungiamieji keliai, nėra viešojo transporto stotelių. Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės į skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, naujos požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos. 2011 m. buvo baigta nauja skirtingų lygių sankryža Grigiškių rytinėje dalyje. Pastatytas pėsčiųjų viadukas. Rekonstruota danga ir atnaujintas apšvietimas. Tais pačiais metais buvo pradėti tiesti ties Grigiškių centru esantys jungiamieji keliai ir sankryžos. 2012 m. buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos antrasis etapas. Nutiesti jungiamieji keliai miesto šiaurinėje dalyje. 2015 m. pradėtos Žiežmarių ir Molūvėnų skirtingų sankryžų statybos. 2017 m. pabaigus šias sankryžas, visame kelio ruože nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje. 2017 m. rudenį buvo baigtas Grigiškių ruožo rekonstrukcijos trečiasis etapas. Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esančioje miesto dalyje. Įrengta nauja dviejų lygių sankryža ties Vokės upe. 2020-2022 m. ilgintos greitėjimo, lėtėjimo juostos, atnaujintas ženklinimas, įrengta pora naujų požeminių praėjimų pėstiesiems. Baigus visus darbus, keliui tarp Kauno ir Vievio bei tarp Vievio ir Vilniaus suteiktas automagistralės statusas.
Autostrados ruožas ties Kaunu
Sovietmečiu buvo nutiestas kaip Šiaurinis miesto aplinkkelis. Pradžioje turėjo dvi eismo juostas (paprastas dviejų juostų kelias). Vėliau kelias buvo išplatintas iki keturių eismo juostų (po dvi juostas į skirtingas puses).
2018 m. pradėtas A1 ruožo ties Kaunu platinimas. Darbai vykdomi iš vakarų į rytus nuo sankryžos su Via Baltica. Jau pabaigta atkarpa ties Šilainių mikrorajonu. Šiuo metu vykdomi darbai ties tiltu per Nerį. Vietoje dviejų tiltų atsiranda trys, du visiškai nauji ir trečias renovuotas. Planuojama platinti kelią iki Biruliškių gyvenvietėje esančios sankryžos su A6 keliu.
Autostrada Kaunas-Klaipėda
Autostrada Kaunas-Klaipėda pradėta tiesti 1971 m. Pilnai užbaigta ir iškilmingai atidaryta 1987 m. rugsėjo 4 d. aikštelėje prie Babtų, Kauno rajone. Šiam įvykiui paminėti šalikelėje prie tilto per Gynią pastatytas atminimo akmuo. Ant riedulio fasado pavaizduotas Lietuvos kontūras su kelio linija. Pagrindinės atidarymo iškilmės vyko Šilalės sankryžoje (236 km nuo Vilniaus).
Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų. Kelias buvo tiesiamas aukštesnių standartų nei Vilnius-Kaunas kelias. Viešojo transporto stotelės liko tik atkarpose tarp Kauno ir Ariogalos, taip pat netoli Klaipėdos. Nemažoje dalyje atkarpų vietinis ir tranzitinis srautas atskirtas beveik taip pat gerai kaip Vakarų Europos autostradose, išskyrus keletą išsukimų ne per skirtingų lygių sankryžas. Pagrindiniais trūkumais liko staigūs įvažiavimų ir išvažiavimų posūkių spinduliai bei vietomis per trumpos lėtėjimo ir greitėjimo juostos.
2010 m. žiemą Prie Klaipėdos iškilo pirmasis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse krovininio transporto patikrinimo postas.
Tais pačiais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada (610 m ilgio). Ji kerta Jakų žiedą ir nuima nuo jo srautus, važiuojančius į Klaipėdos-Kauno kryptimi. 2013 m. toje vietoje pastatytos dar dvi estakados, kurios nukreipia Kauno-Palangos kryptimi važiuojančius srautus.
2022 m. birželį atidaryta nauja skirtingų lygių sankryža ties Giraite. Nutiesti jungiamieji keliai, iškeldintos stotelės, įrengtas naujas viadukas pėstiesiems. Ruožas su automagistralės statusu pailgėjo dar 3 km.
Kelio išvažiavimai ir stovėjimo aikštelės
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
- http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=252364
- http://auto.delfi.lt/autonews/greitkelio-ruozas-kelyje-vilnius-kaunas-prailgintas-keturis-kartus.d?id=43892621
- Greitkelis Vilnius–Kaunas: buvo pasididžiavimas, tapo negyjančia žaizda
- Automagistralei Kaunas-Klaipėda sukanka 25-eri metai delfi.lt 2012-09-04
Literatūra
- Automagistralei Kaunas–Klaipėda 20 metų (sud. Gražvydas Paliulis). – V.: Ex Arte, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9791-8-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Magistralinis kelias A1 (Lietuva), Kas yra Magistralinis kelias A1 (Lietuva)? Ką reiškia Magistralinis kelias A1 (Lietuva)?
Manoma kad sis straipsnis skiria per mazai demesio vieniems geografiniams regionams ir per daug kitiems Jei galite subalansuotai perrasykite straipsnį neskirdami jokiam regionui perdeto demesio Taip pat galite padeti susitarti del sprendimo diskusiju puslapyje Kitos reiksmes A1 reiksmes Magistralinis kelias A1 Lietuva Vilnius Kaunas KlaipedaValstybes LietuvaIlgis 311 40 kmPradzia VilniusPabaiga KlaipedaAtidarytas XX amziaus 9 as desimtmetisApskritys Vilniaus Kauno Taurages Telsiu KlaipedosMiestai Vilnius Grigiskes Vievis Elektrenai Ziezmariai Kaunas Raseiniai KlaipedaMagistrale ties Kaunu 98 101 km A1 Vilnius Kaunas Klaipeda pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias Visas kelias isskyrus atkarpa Vilniuje nuo Gariunu iki centro sutampa su tarptautiniu E tinklo keliu E85 Ruoze tarp Kauno iki Sitkunu yra kelio Via Baltica dalis sutampa su keliu E67 Lietuvos susisiekimo ministerijai priklausancioms įmonems priklauso 296 30 km 10 306 3 km Likusi trasa eina Vilniaus ir Klaipedos miestu gatvemis jas priziuri tu miestu savivaldybes Kelyje yra 5 juodosios demes TrasaMagistrale prasideda Vilniuje Miesto ribose daugiausia eina Savanoriu prospektu Uz miesto ribu toliau eina Traku rajono Elektrenu savivaldybes Kaisiadoriu Kauno Kedainiu Raseiniu Silales Rietavo Klaipedos rajonu teritorijomis Svarbiausi miestai salia magistrales Grigiskes Vievis Elektrenai Kaisiadorys Ziezmariai Rumsiskes Kaunas Ariogala Raseiniai Rietavas ir Gargzdai Baigiasi Klaipedoje Kelias kerta svarbiausias Nemuno baseino upes Nerį Nevezį Dubysa Jura Minija Kelio statusasAutomagistrales statusas yra suteiktas siems kelio ruozams Sausiai Kaunas ir Giraite Jakai Lietuvos automagistralese nuo kovo iki spalio pabaigos didziausias leistinas greitis yra 130 km h likusiais menesiais leidziamas 110 km h greitis Greitkelio statusas suteiktas trumpam ruozui ties Dirvupiais netoli Klaipedos didziausias leistinas greitis 120 km h nuo balandzio iki spalio pabaigos likusiais menesiais 110 km h Dalyje atkarpu nera suteiktas automagistrales arba greitkelio statusas Ties Vilniumi Grigiskemis ir Vieviu esanciose atkarpose greitis sumazintas iki 100 km h Atkarpa pasizymi labai tankiu įvaziavimu ir issukimu į salia esancias teritorijas kiekiu Taip pat yra budingi staigus issukimu ir įvaziavimu spinduliai Arciausiai Vilniaus vidines dalies esancioje atkarpoje taip pat budingas ir didelis eismo intensyvumas Ties Kaunu greitis sumazintas iki 90 km h Kelias rekonstruojamas atskiriami vietiniai ir tranzitiniai srautai Pasizymi tankiu sankryzu ir įvaziavimu į teritorijas kiekiu dideliu eismo intensyvumu Po rekonstrukcijos planuojamas greitis iki 110 km h Ties Sujainiais greitis sumazintas iki 110 km h automagistrales statusas nesuteiktas cia įrengta vieno lygio sankryza su apsisukimais skiriamojoje juostoje Kelio atkarpa naudojasi zemes ukio technika kuri vazineja tarp skirtingu kelio pusese esanciu dirbamu lauku ir automagistrale naudotis negali Zemes ukio technikai draudziama įvaziuoti į automagistrales statusa turintį kelia Uz Dirvupiu ties Jakais ir Klaipeda greitis sumazintas iki 90 km h didelis eismo intensyvumas įrengtas kairysis posukis Klaipedos kryptimi į Klaipedos LEZ IstorijaXX a tarpukario pabaigoje tarp Kauno ir Klaipedos buvo baigtas tiesti Zemaiciu plentas kurio dalis trasos tarp Kauno ir Ariogalos eina dabartine A1 automagistrales trasa Zemaiciu plentas buvo zymimas kai kuriose kelio zenkluose trasos numeriu 1 Sovietmeciu kelias zymetas numeriais A227 Vilnius Kaunas ir A271 Kaunas Klaipeda Kelio istorija Iki 2006 m automagistrales statusas buvo tik kelyje Kaunas Klaipeda Kelias Kaunas Vilnius oficialiai buvo kelias su skiriamaja juosta kurio didziausias leistinas greitis 100 km h 2006 m buvo įvesta greitkelio savoka o kaip eksperimentiniam greitkelio statutas buvo suteiktas ruozui tarp Rumsiskiu ir Ziezmariu Tada didziausias leidziamas greitis ruoze buvo 110 km h 2011 m balandzio 1 d greitkelio ruozas buvo prailgintas Tesesi nuo Karciupio iki Grigiskiu 2012 m geguze greitkelio ruozas buvo papildomai pratestas nuo Karciupio iki Biruliskiu sankryzos Taip pat buvo pratestas Automagistrales ruozas ties Klaipeda automagistrales ruozas iki Dirvupiu greitkelio iki Jaku sankryzos Nuo 2015 m balandzio kelyje Kaunas Vilnius didziausias leistinas greitis padidintas nuo 110 km h iki 120 km h Nuo 2022 m balandzio 1 d keliui Kaunas Vilnius skirtas automagistrales statusas Autostrada Vilnius Kaunas Pirmieji planai sujungti Kauna ir Vilniu atsirado paskutiniaisiais Tarpukario metais 1960 m pradeta tiesti autostrada Vilnius Kaunas Atidaryta 1970 m lapkricio 3 d Pagal sovietinius keliu statybos standartus tokius kaip vietiniu ir tranzitiniu srautu atskyrimas konfliktiniu tasku skaicius buvo laikyta viena moderniausiu magistraliu Sovietu Sajungoje Iki tol kurį laika nebuvo tiesaus kelio nuo Kauno iki Vilniaus nes dalį senojo ruozo uzliejo Kauno marios Kelias buvo zemesniu statybos standartu nei tuo metu statomos autostrados Vakaru Europos salyse kuriose autostrados jau buvo statomos beveik isimtinai atskirtos nuo vietiniu srautu t y įrengiami alternatyvus jungiamieji keliai nera viesojo transporto stoteliu Po 2010 m buvo dedamos pastangos minimaliais kastais artinti magistrale prie Vakaru Europos standartu iskeldintos stoteles į skirtingu lygiu sankryzu jungiamuosius kelius įrengtos naujos skirtingu lygiu sankryzos naujos pozemines ir virszemines pesciuju perejos 2011 m buvo baigta nauja skirtingu lygiu sankryza Grigiskiu rytineje dalyje Pastatytas pesciuju viadukas Rekonstruota danga ir atnaujintas apsvietimas Tais paciais metais buvo pradeti tiesti ties Grigiskiu centru esantys jungiamieji keliai ir sankryzos 2012 m buvo baigtas Grigiskiu ruozo rekonstrukcijos antrasis etapas Nutiesti jungiamieji keliai miesto siaurineje dalyje 2015 m pradetos Ziezmariu ir Moluvenu skirtingu sankryzu statybos 2017 m pabaigus sias sankryzas visame kelio ruoze nuo Vilniaus iki Kauno nebeliko kairiojo posukio skiriamojoje juostoje 2017 m rudenį buvo baigtas Grigiskiu ruozo rekonstrukcijos treciasis etapas Įrengti jungiamieji keliai į pietus nuo kelio esancioje miesto dalyje Įrengta nauja dvieju lygiu sankryza ties Vokes upe 2020 2022 m ilgintos greitejimo letejimo juostos atnaujintas zenklinimas įrengta pora nauju pozeminiu praejimu pestiesiems Baigus visus darbus keliui tarp Kauno ir Vievio bei tarp Vievio ir Vilniaus suteiktas automagistrales statusas Autostrados ruozas ties Kaunu Automagistrales uzbaigimo 1987 m atminimo akmuo prie Babtu Sovietmeciu buvo nutiestas kaip Siaurinis miesto aplinkkelis Pradzioje turejo dvi eismo juostas paprastas dvieju juostu kelias Veliau kelias buvo isplatintas iki keturiu eismo juostu po dvi juostas į skirtingas puses 2018 m pradetas A1 ruozo ties Kaunu platinimas Darbai vykdomi is vakaru į rytus nuo sankryzos su Via Baltica Jau pabaigta atkarpa ties Silainiu mikrorajonu Siuo metu vykdomi darbai ties tiltu per Nerį Vietoje dvieju tiltu atsiranda trys du visiskai nauji ir trecias renovuotas Planuojama platinti kelia iki Biruliskiu gyvenvieteje esancios sankryzos su A6 keliu Autostrada Kaunas Klaipeda Autostrada Kaunas Klaipeda pradeta tiesti 1971 m Pilnai uzbaigta ir iskilmingai atidaryta 1987 m rugsejo 4 d aiksteleje prie Babtu Kauno rajone Siam įvykiui pamineti salikeleje prie tilto per Gynia pastatytas atminimo akmuo Ant riedulio fasado pavaizduotas Lietuvos konturas su kelio linija Pagrindines atidarymo iskilmes vyko Silales sankryzoje 236 km nuo Vilniaus Senasis tarpukariu nutiestas Zemaiciu plentas nebetenkino didejanciu transporto srautu Kelias buvo tiesiamas aukstesniu standartu nei Vilnius Kaunas kelias Viesojo transporto stoteles liko tik atkarpose tarp Kauno ir Ariogalos taip pat netoli Klaipedos Nemazoje dalyje atkarpu vietinis ir tranzitinis srautas atskirtas beveik taip pat gerai kaip Vakaru Europos autostradose isskyrus keleta issukimu ne per skirtingu lygiu sankryzas Pagrindiniais trukumais liko staigus įvaziavimu ir isvaziavimu posukiu spinduliai bei vietomis per trumpos letejimo ir greitejimo juostos 2010 m ziema Prie Klaipedos iskilo pirmasis ne tik Lietuvoje bet ir Baltijos salyse krovininio transporto patikrinimo postas Tais paciais metais buvo atidaryta ilgiausia Lietuvoje estakada 610 m ilgio Ji kerta Jaku zieda ir nuima nuo jo srautus vaziuojancius į Klaipedos Kauno kryptimi 2013 m toje vietoje pastatytos dar dvi estakados kurios nukreipia Kauno Palangos kryptimi vaziuojancius srautus 2022 m birzelį atidaryta nauja skirtingu lygiu sankryza ties Giraite Nutiesti jungiamieji keliai iskeldintos stoteles įrengtas naujas viadukas pestiesiems Ruozas su automagistrales statusu pailgejo dar 3 km Kelio isvaziavimai ir stovejimo aikstelesMagistrale uz Vievio Kauno kryptis 39 asis kelio kilometrasTiltas per Kruna Vaizdas į Kauno marias 87 asis kilometras Horizonte Pazaislio vienuolynasMagistrale ties Palemonu Vilniaus kryptis 90 asis kilometras Magistrale ties Eiguliais Kaune Klaipedos kryptis 99 asis kilometras Vaizdas nuo Kleboniskio misko Magistrale ties Kaunu 99 asis kilometras Magistrale ties Eiguliais Kaune Klaipedos kryptis 99 asis kilometras Vaizdas nuo greitejimo juostos Magistrale ties Silainiais Kaune Klaipedos kryptis 100 asis kilometras Magistrale ties Zasino upeliu Kauno ir Kedainiu rajonu riba Kauno kryptis 129 asis kilometrasZenklas zymintis auksciausia A1 vieta virs juros lygio Stovejimo aikstele ties Prienu kaimu Silales rajone 219 asis kilometrasJaku ziedas palaipsniui pertvarkomas į triju lygiu sankryza 2013 m geguzeSutartiniai zenklai Kaip kurti marsrutaNaudojami Projektuojami statomi Skirtingu lygiu sankryza turintis 2 ar daugiau isvaziavimu is kelio IssisakojimasVieno lygio sankryzaZiedine sankryzaSienos kirtimo punktas Vietines rinkliavos punktasMokamas įvaziavimas isvaziavimas Transorto kontroleTiltas EstakadaGelezinkelio pervazaTunelisLankytina vietaNedidele maitinimo įstaiga kavine kioskas Stovejimo aikstele prie kelioTualetai WC DegalineRestoranasPakeles viesbutis Įvaziavimas į oro uosta Objektas statomasReguliuojama sankryza uzmiestyje Apsisukimo vietaTolimesnes kryptys nuo marsruto pradzios pabaigosVilnius Savanoriu prospektas 5 km Tukstantmecio g Laisves pr A3 E28 8 km Titnago g 9 km Galves g A4 A16 12 km Gariunu g A19 E85 km Pirkliu g Centro kryptimi km Kuro g Jocioniu g Grigiskes Vilniaus g 15 km Sniegenu g Kovo 11 osios g 17 km Lentvaris km Dedeliskes Vilniaus kryptimi km Dedeliskes Kauno kryptimi Greitkelio pradzia 20 km Moluvenai į Pilaite 21 km Kariotiskes 24 km Rykantai 29 km Lazdenai 36 km Vievis rytine sankryza 107 108 221 Vievis Kauno g km Vievis abejose kelio pusese 39 km Vievis vakarine sankryza 221 44 km Abromiskes km Abromiskes Vilniaus kryptimi km Elektrenai Vilniaus kryptimi 48 km Elektrenai 51 km Kloniniai Mijaugonys 143 km Liutonys 61 km Ziezmariai km Ziezmariai abejose kelio pusese 63 km Kaisiadorys 142 70 km Antakalnis 129 79 km Rumsiskes 188 km Vosyliskes km Vosyliskes Kauno kryptimi 83 km Grabuciskes 86 km Karciupis 87 km Tiltas per Kruna 88 km Neveronys 1918 Kaunas Siaurinis lankstas Islandijos plentas 89 km Palemono g Palemonas 88 km Ateities pl jungiamasis kelias Vilniaus kryptimi 91 km Ateities pl Petrasiunai km Ateities pl įvaza Vilniaus kryptimi km abejose kelio pusese Greitkelio pabaiga km Biruliskes Kauno kryptimi 95 km Savanoriu pr A6 E262 km Islandijos pl Briedziu takas abiejose kelio pusese Klaipedos kryptimi 97 km Kleboniskio medinis pesciuju viadukas 98 km Asigalio g S Zukausko g Briedziu tak 99 km Kleboniskio metalinis pesciuju viadukas 99 km Jonavos g Kleboniskis 100 km Kleboniskio tiltas per Nerį 100 km Paneriu g Vilijampole 232 101 km Uznerio g Silainiai 102 km Vandziogalos g Vakarinis aplinkl Zemaiciu pl 222 A5 E67 Automagistrales pradzia 106 km Giraite 1921 108 km Sausine 113 km Sitkunai 114 km Sitkunai A8 E67 117 km Sasiai 120 km Babtai 1906 1915 121 km Tiltas per Nevezį 122 km Paneveziukas 1914 124 km Zacisius 128 km Cinkiskis 229 1925 129 km Puidine 134 km Vincentava 1917 137 km Lesciukai 196 144 km Ariogala 1907 145 km Tiltas per Dubysa 147 km Butkiske 156 km Vereduva 161 km Keryvai 166 km Girkalnis Raseiniai 173 km Kalnujai Raseiniai 146 177 km Pareizgupis Raseiniai Automagistrales pabaiga 184 km Sujainiai su Automagistrales pradzia 190 km Vidukle 197 km Nemaksciai 204 km Kryzkalnis 196 197 A12 E77 210 km Bijotai 219 km Auksciausia magistrales vieta Prienai 220 km Pagrybe 228 km Bytlaukis 235 km Laukuva 162 241 km Palokystis 252 km Rietavas 164 259 km Zadvainiai 259 km Tiltas per Jura 272 km Endriejavas 279 km Antkoptis 281 km Jokuliai 197 Vezaiciai Vilniaus g 286 km Samaliskes g 288 km Gargzdu g 166 228 km Minijos upes slenis km Tiltas per Minija 292 km Gargzdai 216 Dauparu apylinkes 297 km Gobergiskes g 299 km Dauparu g Automagistrales pabaigaGreitkelio pradzia 302 km Dirvupiai Krovininio transporto kontroles postas Greitkelio pabaiga 306 km Jakai 141 A13 E272 Klaipeda Vilniaus plentas 308 km Silutes pl 308 km Taikos pr 310 km Keleiviniu laivu terminalasSaltiniaihttp www3 lrs lt pls inter2 dokpaieska showdoc l p id 252364 http auto delfi lt autonews greitkelio ruozas kelyje vilnius kaunas prailgintas keturis kartus d id 43892621 Greitkelis Vilnius Kaunas buvo pasididziavimas tapo negyjancia zaizda Automagistralei Kaunas Klaipeda sukanka 25 eri metai delfi lt 2012 09 04LiteraturaAutomagistralei Kaunas Klaipeda 20 metu sud Grazvydas Paliulis V Ex Arte 2007 40 p iliustr ISBN 978 9955 9791 8 0v rLietuvos magistraliniai keliai A1 A2 A3 A4 A5 A6 A7 A8 A9 A10 A11 A12 A13 A14 A15 A16 A17 A18 A19 A20 A21