Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 47 š pl 23 53 2 r ilg 54 89639 š pl 23 88389 r ilg 54 89639 23 88389 Siručio rūmaiVieta Kauno senamiestisĮkurtas X
Maironio lietuvių literatūros muziejus
54°53′47″ š. pl. 23°53′2″ r. ilg. / 54.89639°š. pl. 23.88389°r. ilg.
| Siručio rūmai | |
|---|---|
| Vieta | Kauno senamiestis |
| Įkurtas | XV a. |
| Rūmų stilius | Barokas |
| Bajorų giminės | Pacai Oginskiai Siručiai (1742-79) |
| Pastatų būklė | Restauruotas |
| Savininkas | Maironio lietuvių literatūros muziejus |
Siručio namas (arba Maironio namas, dabar Maironio lietuvių literatūros muziejus) – pastatas Kaune, Rotušės a. 13., Rotušės aikštės pietvakarių kampe. Pagrindinis fasadas atgręžtas į rytus, pagal gatvės posūkį išlenktas, iš vakarų pusės yra erdvus sodas. Šiuo metu veikia Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Tai XVIII a. vėlyvojo baroko paminklas. Siručio namas – retas Lietuvos baroko epochos turtingo miestiečio gyvenamo namo pavyzdys. 2003 m. spalio 9 d. pastatas paskelbtas kultūros paminklu.2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Istorija
Rūmai dabartinį pavidalą įgavo baroko epochoje. XV–XVII a. jų vietoje prie aikštės buvo trys sklypai, kuriuose stovėjo du mūriniai namai ir sandėlis (gotikinio mūro fragmentų, paslėptų po tinku, išliko iki šių dienų).
XVIII a. pirmojoje pusėje pietinis sklypas priklausė Kristinai Vundramienei, vidurinis – Oginskiams, o šiaurinis, manoma, vienuoliams kamalduliams. 1742 m. šioje vietoje puošnius, vėlyvojo baroko stiliaus, dviaukščius rūmus su įvažiavimu centre bei mansardiniu stogu pasistatė Kauno teismo seniūnas, vėliau Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, tada valdęs vieną iš šių sklypų. Kai buvęs ATR karalius Stanislovas Leščinskis pasitraukė į Prancūziją, jį lydėjo ir S. Sirutis. Prancūzijoje Lietuvos didikas uoliai atstovavo buvusio monarcho interesams, tad šis paskyrė didiką savo šambelionu ir sekretoriumi. 1736 m. S. Sirutis tapo buvusio karaliaus dvaro Lotaringijoje valdytoju. 1738 m. S. Sirutis grįžo į Lietuvą, kur po kurio laiko tapo Kauno seniūnu bei kartu su kitais dvarininkais kontroliavo Kauno seimelio veiklą. 1750 m. paskirtas LDK kalavijininku. 1761 m. ATR karaliaus Augusto III apdovanotas Baltojo erelio ordinu. S. Sirutis palaikė itin glaudžius santykius su Lietuvos didžiuoju kancleriu Mykolu Fridrichu Čartoriskiu, kuris jį labai vertino ir pavedė netgi vadovauti teismams Kauno rotušėje.
Valdant S. Siručiui, rūmai pasižymėjo itin puošniu interjeru. Antrojo aukšto kambarių sienos buvo apmuštos šilko audiniais, kambarius puošė prabangūs baldai, veidrodžiai, laikrodžiai, dailės kūriniai. Pirmojo aukšto patalpos naudotos pagalbinėms reikmėms. Išlikę gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių Kaune. Sklype dar stovėjo oficina, arklidė, vežiminė, svirnas.
1779 m. namas ir ūkiniai trobesiai atiteko Starodubo teismo seniūnui Juozapui Chrapovickiui. Kiek vėliau Chrapovickių iniciatyva namas rekonstruotas: užmūrytas įvažiavimas, pristatytas klasicistinis prieangis, pagal Rotušės pavyzdį įrengtas balkonas, iš dalies pakeistas fasadas. Po 1812 m. name kurį laiką buvo ligoninė. 1847 m. kieme pastatytas medinis namas. Per 1863 m. sukilimą veikė karo lauko teismas, rūsiai paversti kalėjimu. Čia buvo kalinamas sukilimo organizatorius ir vadas Antanas Mackevičius. 1903 m. įsikūrė Kauno tvirtovės štabas, kareivinės, pastato viduje įrengtos arklidės.
1910 m. namą įsigijo poetas Jonas Mačiulis-Maironis, per metus juos rekonstravo, kiek pakeitė pirmojo aukšto langus, frontono dekorą, jame įrašė „1910. Maironis“. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antro aukšto kambariuose. Didžiąją svetainę dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Butas apstatytas vertingais, iš Peterburgo parvežtais baldais, nugriauti menkaverčiai kiemo trobesiai, užveistas sodas. Pirmame aukšte veikė knygų leidykla „Sakalas“, žurnalo „Garnys“ redakcija, Katalikių moterų draugija, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, kitos kultūrinės organizacijos. 1919–1924 m. gyveno kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. 1922 m. Maironis rūmus su visa žemės valda dovanojo Kauno kunigų seminarijai.
Muziejus
1936 m. birželio 28 d. įkurtas literatūros muziejus. Iki 1941 m. Maironio muziejus, 1941–1955 m. Maironio literatūros muziejus, 1955–1965 m. Kauno literatūros muziejus, 1965–1989 m. LSSR literatūros muziejus.
Maironio bute įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai. 1940 m. pastatas nacionalizuotas, jame įrengti butai, vaikų darželis, tačiau buvusiame Maironio bute nuolat veikė muziejus. 1940–1944 m. muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga.
1965 m. priimtas sprendimas Maironio muziejui suteikti respublikinio muziejaus statusą. Vaikų darželis ir gyventojai iškelti, apie 1974 m. pradėta namo restauracija, baigta 1976 m. (arch. Liudos Perevičienės ir V. Murausko projektas). 1977 m. atidarytas muziejus, įrengtos ekspozicijos, aikštėje pastatytas paminklas Maironiui (skulpt. Gediminas Jokūbonis, architektas K. Šešelgis). 1992 m. įrengtas visas poeto butas, 1998 m. autentiškai atkurti visi 8 kambariai. Muziejaus sodelyje tradiciškai vyksta „Poezijos pavasario“ apdovanojimai, susitikimai su rašytojais.
Padaliniai
- Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone, įkurtas 1962 m.
- Balio ir Vandos Sruogų namai muziejus Žaliakalnyje, įkurtas 1966 m.
- Juozo Grušo memorialinis muziejus, įkurtas 1989 m.
- Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus, įkurtas 1997 m.
- Vaikų literatūros muziejus, įkurtas 1991 m.
Fondai
Iš pradžių Maironio bute buvo įrengti 3 memorialiniai kambariai, o vadovaujant Bernardui Brazdžioniui pradėtas kaupti ir kitų rašytojų kūrybinis palikimas: Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Ievos Simonaitytės, Aldonos Liobytės, Stasio Santvaro ir kitų rašytojų, „Sakalo“ leidyklos, senosios spaudos, senųjų knygų kolekcijos. Po 1989 m. fondai gausiai papildyti išeivijos rašytojų eksponatais ir tremtinių rašytojų archyvais.
Muziejaus ekspozicijos svarbiausia dalis yra Maironio memorialinis butas (8 kambariai), įrengtas 1977 m., papildytas 1987 ir 1992 m. Muziejuje saugoma 300 000 eksponatų – lietuvių rašytojų rankraščiai, fotografijos, laiškai, dokumentai, knygos, spauda, asmeninės bibliotekos ir daiktai. Veikia monografiniu ir apžvalginiu principu įrengta apžvalginė lietuvių literatūros ekspozicija (nuo tautosakos ir senųjų raštų iki 1940 m.). Vėlesnio laikotarpio, taip pat tremtinių ir išeivių literatūra eksponuojama parodose.
Muziejuje vyksta rašytojų minėjimai, literatūros vakarai, naujų knygų pristatymai, konferencijos ir kita. Nuo 2004 m. leidžiamas skaitmeninis muziejaus žurnalas „Literatūrinė Lietuva“.
2002 m. išleisti du muziejui skirti pašto ženklai (dail. Gediminas Pempė).
Leidyba
Muziejus parengė ir išleido archyvinių dokumentų rinkinius:
- Maironio lietuvių literatūros muziejus, 1994 m., 2002 m.
- Išėję sugrįžti: Lietuvių išeivių kultūrinis ir literatūrinis gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944–1950 m., 2002 m.
- Salomėja Nėris, 2004 m.
- Antanas Vaičiulaitis, 2006 m.
- Bernardas Brazdžionis, 2007 m.
- Kazys Bradūnas, 2016 m.
Direktoriai
- 1936–1940 m. Jonas Balys
- 1940–1945 m. Bernardas Brazdžionis
- 1945–1951 m. Antanas Busilas
- 1951–1970 m. Juozas Kulikauskas
- 1970–1981 m. Marija Macijauskienė
- 1985–1989 m. A. Lauraitis
- 1989–2019 m. Aldona Ruseckaitė
- nuo 2019 m. Deimantė Cibulskienė
Šaltiniai
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=219336&p_query=&p_tr2=
- http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=10435[neveikianti nuoroda]
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301395&p_query=&p_tr2=
- Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. Siručio (Maironio) namas Rotušės a. 13. – Vilnius: Mintis, 1991. – 255–257 psl. – ISBN 5-420-00641-3
- http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=69
- http://www.museums.lt/Zurnalas/2004'2_3/Ruseckaite.htm
- Elena Žukauskaitė. Literatūros paveldo saugotojas // Nemunas, 2006-06-29, Nr. 25 (113–554) Archyvuota kopija 2016-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Aldona Ruseckaitė. Maironio lietuvių literatūros muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 50 psl.
- „IŠ MUZIEJŲ FONDŲ. MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS“. post.lt. 2002-09-07. Suarchyvuotas originalas 2013-01-27. Nuoroda tikrinta 2012-03-08.
Nuorodos
- Maironio lietuvių literatūros muziejaus svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kas yra Maironio lietuvių literatūros muziejus? Ką reiškia Maironio lietuvių literatūros muziejus?
54 53 47 s pl 23 53 2 r ilg 54 89639 s pl 23 88389 r ilg 54 89639 23 88389 Sirucio rumaiVieta Kauno senamiestisĮkurtas XV a Rumu stilius BarokasBajoru gimines Pacai Oginskiai Siruciai 1742 79 Pastatu bukle RestauruotasSavininkas Maironio lietuviu literaturos muziejus2018 m Sirucio namas arba Maironio namas dabar Maironio lietuviu literaturos muziejus pastatas Kaune Rotuses a 13 Rotuses aikstes pietvakariu kampe Pagrindinis fasadas atgreztas į rytus pagal gatves posukį islenktas is vakaru puses yra erdvus sodas Siuo metu veikia Maironio lietuviu literaturos muziejus Tai XVIII a velyvojo baroko paminklas Sirucio namas retas Lietuvos baroko epochos turtingo miestiecio gyvenamo namo pavyzdys 2003 m spalio 9 d pastatas paskelbtas kulturos paminklu 2007 m birzelio 19 d Lietuvos Vyriausybes nutarimu įrasytas į Valstybines reiksmes istorijos archeologijos ir kulturos objektu sarasa IstorijaRumai dabartinį pavidala įgavo baroko epochoje XV XVII a ju vietoje prie aikstes buvo trys sklypai kuriuose stovejo du muriniai namai ir sandelis gotikinio muro fragmentu pasleptu po tinku isliko iki siu dienu XVIII a pirmojoje puseje pietinis sklypas priklause Kristinai Vundramienei vidurinis Oginskiams o siaurinis manoma vienuoliams kamalduliams 1742 m sioje vietoje puosnius velyvojo baroko stiliaus dviaukscius rumus su įvaziavimu centre bei mansardiniu stogu pasistate Kauno teismo seniunas veliau Vitebsko kastelionas Simonas Sirutis tada valdes viena is siu sklypu Kai buves ATR karalius Stanislovas Lescinskis pasitrauke į Prancuzija jį lydejo ir S Sirutis Prancuzijoje Lietuvos didikas uoliai atstovavo buvusio monarcho interesams tad sis paskyre didika savo sambelionu ir sekretoriumi 1736 m S Sirutis tapo buvusio karaliaus dvaro Lotaringijoje valdytoju 1738 m S Sirutis grįzo į Lietuva kur po kurio laiko tapo Kauno seniunu bei kartu su kitais dvarininkais kontroliavo Kauno seimelio veikla 1750 m paskirtas LDK kalavijininku 1761 m ATR karaliaus Augusto III apdovanotas Baltojo erelio ordinu S Sirutis palaike itin glaudzius santykius su Lietuvos didziuoju kancleriu Mykolu Fridrichu Cartoriskiu kuris jį labai vertino ir pavede netgi vadovauti teismams Kauno rotuseje Valdant S Siruciui rumai pasizymejo itin puosniu interjeru Antrojo auksto kambariu sienos buvo apmustos silko audiniais kambarius puose prabangus baldai veidrodziai laikrodziai dailes kuriniai Pirmojo auksto patalpos naudotos pagalbinems reikmems Islike gotikiniai XV XVI a rusiai yra vieni seniausiu Kaune Sklype dar stovejo oficina arklide vezimine svirnas 1779 m namas ir ukiniai trobesiai atiteko Starodubo teismo seniunui Juozapui Chrapovickiui Kiek veliau Chrapovickiu iniciatyva namas rekonstruotas uzmurytas įvaziavimas pristatytas klasicistinis prieangis pagal Rotuses pavyzdį įrengtas balkonas is dalies pakeistas fasadas Po 1812 m name kurį laika buvo ligonine 1847 m kieme pastatytas medinis namas Per 1863 m sukilima veike karo lauko teismas rusiai paversti kalejimu Cia buvo kalinamas sukilimo organizatorius ir vadas Antanas Mackevicius 1903 m įsikure Kauno tvirtoves stabas kareivines pastato viduje įrengtos arklides 1910 m nama įsigijo poetas Jonas Maciulis Maironis per metus juos rekonstravo kiek pakeite pirmojo auksto langus frontono dekora jame įrase 1910 Maironis Poetas gyveno astuoniuose sio namo antro auksto kambariuose Didziaja svetaine dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas Butas apstatytas vertingais is Peterburgo parveztais baldais nugriauti menkaverciai kiemo trobesiai uzveistas sodas Pirmame aukste veike knygu leidykla Sakalas zurnalo Garnys redakcija Katalikiu moteru draugija dailiuju amatu mokykla pirmoji Kaune viesoji lietuviska biblioteka ir skaitykla kitos kulturines organizacijos 1919 1924 m gyveno kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat Kelpsa 1922 m Maironis rumus su visa zemes valda dovanojo Kauno kunigu seminarijai MuziejusS Neries muziejus PalemoneBalio Sruogos muziejusVaizganto memorialinis butas muziejus 1936 m birzelio 28 d įkurtas literaturos muziejus Iki 1941 m Maironio muziejus 1941 1955 m Maironio literaturos muziejus 1955 1965 m Kauno literaturos muziejus 1965 1989 m LSSR literaturos muziejus Maironio bute įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai 1940 m pastatas nacionalizuotas jame įrengti butai vaiku darzelis taciau buvusiame Maironio bute nuolat veike muziejus 1940 1944 m muziejaus vedeju dirbo poetas Bernardas Brazdzionis Jo iniciatyva pradeta kaupti ir kitu rasytoju archyvine medziaga 1965 m priimtas sprendimas Maironio muziejui suteikti respublikinio muziejaus statusa Vaiku darzelis ir gyventojai iskelti apie 1974 m pradeta namo restauracija baigta 1976 m arch Liudos Perevicienes ir V Murausko projektas 1977 m atidarytas muziejus įrengtos ekspozicijos aiksteje pastatytas paminklas Maironiui skulpt Gediminas Jokubonis architektas K Seselgis 1992 m įrengtas visas poeto butas 1998 m autentiskai atkurti visi 8 kambariai Muziejaus sodelyje tradiciskai vyksta Poezijos pavasario apdovanojimai susitikimai su rasytojais Padaliniai Salomejos Neries memorialinis muziejus Palemone įkurtas 1962 m Balio ir Vandos Sruogu namai muziejus Zaliakalnyje įkurtas 1966 m Juozo Gruso memorialinis muziejus įkurtas 1989 m Juozo Tumo Vaizganto memorialinis butas muziejus įkurtas 1997 m Vaiku literaturos muziejus įkurtas 1991 m Fondai Is pradziu Maironio bute buvo įrengti 3 memorialiniai kambariai o vadovaujant Bernardui Brazdzioniui pradetas kaupti ir kitu rasytoju kurybinis palikimas Juozo Tumo Vaizganto Vinco Kreves Balio Sruogos Ievos Simonaitytes Aldonos Liobytes Stasio Santvaro ir kitu rasytoju Sakalo leidyklos senosios spaudos senuju knygu kolekcijos Po 1989 m fondai gausiai papildyti iseivijos rasytoju eksponatais ir tremtiniu rasytoju archyvais Muziejaus ekspozicijos svarbiausia dalis yra Maironio memorialinis butas 8 kambariai įrengtas 1977 m papildytas 1987 ir 1992 m Muziejuje saugoma 300 000 eksponatu lietuviu rasytoju rankrasciai fotografijos laiskai dokumentai knygos spauda asmenines bibliotekos ir daiktai Veikia monografiniu ir apzvalginiu principu įrengta apzvalgine lietuviu literaturos ekspozicija nuo tautosakos ir senuju rastu iki 1940 m Velesnio laikotarpio taip pat tremtiniu ir iseiviu literatura eksponuojama parodose Muziejuje vyksta rasytoju minejimai literaturos vakarai nauju knygu pristatymai konferencijos ir kita Nuo 2004 m leidziamas skaitmeninis muziejaus zurnalas Literaturine Lietuva 2002 m isleisti du muziejui skirti pasto zenklai dail Gediminas Pempe Leidyba Muziejus parenge ir isleido archyviniu dokumentu rinkinius Maironio lietuviu literaturos muziejus 1994 m 2002 m Iseje sugrįzti Lietuviu iseiviu kulturinis ir literaturinis gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944 1950 m 2002 m Salomeja Neris 2004 m Antanas Vaiciulaitis 2006 m Bernardas Brazdzionis 2007 m Kazys Bradunas 2016 m Direktoriai 1936 1940 m Jonas Balys 1940 1945 m Bernardas Brazdzionis 1945 1951 m Antanas Busilas 1951 1970 m Juozas Kulikauskas 1970 1981 m Marija Macijauskiene 1985 1989 m A Lauraitis 1989 2019 m Aldona Ruseckaite nuo 2019 m Deimante CibulskieneSaltiniaihttp www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 219336 amp p query amp p tr2 http 195 182 68 156 DB pilnas jsp mc 10435 neveikianti nuoroda http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 301395 amp p query amp p tr2 Kauno architektura Vytautas Levandauskas Sirucio Maironio namas Rotuses a 13 Vilnius Mintis 1991 255 257 psl ISBN 5 420 00641 3 http www maironiomuziejus lt index php id 69 http www museums lt Zurnalas 2004 2 3 Ruseckaite htm Elena Zukauskaite Literaturos paveldo saugotojas Nemunas 2006 06 29 Nr 25 113 554 Archyvuota kopija 2016 03 09 is Wayback Machine projekto Aldona Ruseckaite Maironio lietuviu literaturos muziejus Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 50 psl IS MUZIEJŲ FONDŲ MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATuROS MUZIEJUS post lt 2002 09 07 Suarchyvuotas originalas 2013 01 27 Nuoroda tikrinta 2012 03 08 NuorodosMaironio lietuviu literaturos muziejaus svetaine