Ieva SimonaitytėGimė 1897 m sausio 23 d Vanagai Priekulės valsčiusMirė 1978 m rugpjūčio 27 d 81 metai VilniusŽymiausi da
Ieva Simonaitytė

Ieva Simonaitytė | |
---|---|
Gimė | 1897 m. sausio 23 d. Vanagai, Priekulės valsčius |
Mirė | 1978 m. rugpjūčio 27 d. (81 metai) Vilnius |
Žymiausi darbai | „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“ |
Ieva Simonaitytė (vok. Ewa Simoneit; 1897 m. sausio 23 d. Vanaguose, Priekulės valsčiuje – 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje) – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.
Vaikystė
Ieva Simonaitytė, būdama penkerių metų, susirgo tuberkulioze, visam gyvenimui liko luoša, negalėjo lankyti mokyklos. Augo be tėvo. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius. Jaunystėje, vaikščiodama su lazdomis, ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. 1912–1914 m. I. Simonaitytė gydėsi Angerburge. Iš ten grįžo sustiprėjusi ir vertėsi siuvėjos amatu.
Klaipėda
1921 m. I. Simonaitytė persikėlė į Klaipėdą. Remiama A. Bruožio ir kitų patriotų, baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja. Ten gyvendama įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
Kūryba
Literatūrine kūryba pradėjo užsiiminėti veikiama I pasaulinio karo įspūdžių. Pirmąjį kūrinį (eil. „Ak, karas karas išgąsdingas“) išspausdino 1914 m. „Tilžės keleivyje“. Dar bendradarbiavo „Prūsų lietuvių balse“, „Lietuvių ceitungoje“, „Rytojuje“, „Klaipėdos krašto žodyje“, „Lietuvos keleivyje“. Evutės, Eglaitės, Sesutės slapyvardžiais Klaipėdos krašto laikraščiuose paskelbė eilėraščių, apybraižų, apsakymų.
Pripažinimo literatūros pasaulyje susilaukė už 1935 m. išleistą romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (už jį 1936 m. paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija). Romane vaizduojamas tragiškas Mažosios Lietuvos lietuvių likimas, nagrinėjama vienos vietos lietuvių giminės kelių kartų raida, savimonės irimas vokiečių kolonizacijos metu. Nuo 1936 m. I. Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai buvo paskirta pensija. 1938–1939 m. rašytoja gydėsi Šveicarijoje. Vokiečiams prijungus Klaipėdos kraštą, I. Simonaitytė apsigyveno Kaune. 1941 m. laikraštį „Į laisvę“ versdavo į vokiečių kalbą taip, kad vokiečiai cenzoriai kuo mažiau prikibtų.
Nuo 1963 m. iki mirties I. Simonaitytė gyveno Vilniuje. 1968 m. parašė memuarų knygą „Gretimos istorijėlės“. I. Simonaitytės kūrybai būdingas lietuviškos tautinės savimonės gvildenimas, gilinimasis į žmogiškąją asmenybę, dorovinių problemų nagrinėjimas, priešinimosi germanizacijai svarstymai.
Romanai
- „Aukštujų Šimonių likimas“, 1935 m.,
- „Pavasarių audroj“, 1938 m.,
- „Vilius Karalius“, 1939 m.,
- „Be tėvo“, 1941 m.
- „Pikčiurnienė“, 1953 m.
Apsakymai
- „Apysakos“, 1948 m.,
Apysakos
- „Pikčiurnienė ir jos sesers“, 1925 m.,
- „Paskutinė Kūnėlio kelionė“, 1971 m.
Autobiografinė trilogija
- „O buvo taip“, 1960 m.,
- „Ne ta pastogė“, 1962 m.,
- „Nebaigta knyga“, 1965 m.
Įvertinimas
- 1936 m. Lietuvos valstybinė literatūros premija;
- 1957 m. apdovanota Lenino ordinu;
- 1967 m. suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas;
- Skulptoriaus Motiejaus Narbuto 1983 m. sukurtas bronzinis dvipusis medalis;
- Gatvė Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, pavadinimu „I. Simonaitytės g.“;
- 1979 m. buvusiame rašytojos vasarnamyje Priekulėje įkurtas Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus;
- 1987 m. įsteigta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija;
- 1997 m. Agluonėnų seniūnijos įsteigta Ievos Simonaitytės vardo premija.
Literatūra
- Romana Dambrauskaitė. Ieva Simonaitytė. Vilnius: Vaga, 1968.
- Vytautas Kubilius. Ievos Simonaitytės kūryba. Vilnius: Vaga, 1987.
- Domas Kaunas. Klaipėdiškė: susitikimų ir pokalbių su Ieva Simonaityte užrašai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
- Ona Pajedaitė. Ji buvo Simonaitytė. Vilnius: Regnum fondas, 1997.
- Edita Barauskienė. Vyžeikių karalienė: pasakojimai apie Ievą Simonaitytę. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
Šaltiniai
- Simonaitytė Ieva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 666-667 psl.
- N. Būtautas "'Į Laisvę' verpetuose. Prisiminimai ir įspūdžiai iš spaudos darbo vokiečių okupacijoje. "Draugas, Čikaga. Nr.225(334) 1981.09.26
- Ievos Simonaitytės premija priekulekc.lt
Nuorodos
- Simonaitytės bibliografija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ieva Simonaitytė, Kas yra Ieva Simonaitytė? Ką reiškia Ieva Simonaitytė?
Ieva SimonaityteGime 1897 m sausio 23 d Vanagai Priekules valsciusMire 1978 m rugpjucio 27 d 81 metai VilniusZymiausi darbai Aukstuju Simoniu likimas Vilius Karalius Ieva Simonaityte vok Ewa Simoneit 1897 m sausio 23 d Vanaguose Priekules valsciuje 1978 m rugpjucio 27 d Vilniuje Klaipedos krasto rasytoja autobiografiniu apysaku ir romanu kureja I Simonaityte laikoma zymiausia Klaipedos krasto gyvenimo vaizduotoja lietuviu prozoje VaikysteIeva Simonaityte budama penkeriu metu susirgo tuberkulioze visam gyvenimui liko luosa negalejo lankyti mokyklos Augo be tevo Skaityti ir rasyti ja ismoke motina Skaite Biblija maldaknyges giesmynus kalendorius Jaunysteje vaiksciodama su lazdomis ji turejo dirbti ganyti svetimas zasis priziureti mazus vaikus 1912 1914 m I Simonaityte gydesi Angerburge Is ten grįzo sustiprejusi ir vertesi siuvejos amatu KlaipedaNamas Klaipedoje kuriame 1925 1931 m kure 1921 m I Simonaityte persikele į Klaipeda Remiama A Bruozio ir kitu patriotu baige vakarinius masinrascio ir stenografijos kursus Dirbo Lietuvos konsulate Ryto spaustuveje korektore Prusu Lietuviu balso redakcijoje veliau Seimelio rastineje masininke ir verteja Ten gyvendama įsitrauke į lietuviska veikla dirbo Vanagu lietuviu jaunimo samburyje Egle bendradarbiavo Tilzes keleivyje ir kitoje Mazosios Lietuvos lietuviskoje spaudoje KurybaPaminklas PriekulejeIevos Simonaitytes memorialinis atvaizdas Vilniuje Literatu gatveje Literaturine kuryba pradejo uzsiimineti veikiama I pasaulinio karo įspudziu Pirmajį kurinį eil Ak karas karas isgasdingas isspausdino 1914 m Tilzes keleivyje Dar bendradarbiavo Prusu lietuviu balse Lietuviu ceitungoje Rytojuje Klaipedos krasto zodyje Lietuvos keleivyje Evutes Eglaites Sesutes slapyvardziais Klaipedos krasto laikrasciuose paskelbe eilerasciu apybraizu apsakymu Pripazinimo literaturos pasaulyje susilauke uz 1935 m isleista romana Aukstuju Simoniu likimas uz jį 1936 m paskirta Lietuvos valstybine literaturos premija Romane vaizduojamas tragiskas Mazosios Lietuvos lietuviu likimas nagrinejama vienos vietos lietuviu gimines keliu kartu raida savimones irimas vokieciu kolonizacijos metu Nuo 1936 m I Simonaityte atsidejo vien literaturiniam darbui jai buvo paskirta pensija 1938 1939 m rasytoja gydesi Sveicarijoje Vokieciams prijungus Klaipedos krasta I Simonaityte apsigyveno Kaune 1941 m laikrastį Į laisve versdavo į vokieciu kalba taip kad vokieciai cenzoriai kuo maziau prikibtu Nuo 1963 m iki mirties I Simonaityte gyveno Vilniuje 1968 m parase memuaru knyga Gretimos istorijeles I Simonaitytes kurybai budingas lietuviskos tautines savimones gvildenimas gilinimasis į zmogiskaja asmenybe doroviniu problemu nagrinejimas priesinimosi germanizacijai svarstymai Romanai Aukstuju Simoniu likimas 1935 m Pavasariu audroj 1938 m Vilius Karalius 1939 m Be tevo 1941 m Pikciurniene 1953 m Apsakymai Apysakos 1948 m Apysakos Pikciurniene ir jos sesers 1925 m Paskutine Kunelio kelione 1971 m Autobiografine trilogija O buvo taip 1960 m Ne ta pastoge 1962 m Nebaigta knyga 1965 m Įvertinimas1936 m Lietuvos valstybine literaturos premija 1957 m apdovanota Lenino ordinu 1967 m suteiktas Lietuvos TSR liaudies rasytojos vardas Skulptoriaus Motiejaus Narbuto 1983 m sukurtas bronzinis dvipusis medalis Gatve Vilniuje Pilaites mikrorajone pavadinimu I Simonaitytes g 1979 m buvusiame rasytojos vasarnamyje Priekuleje įkurtas Ievos Simonaitytes memorialinis muziejus 1987 m įsteigta Ievos Simonaitytes literaturine premija 1997 m Agluonenu seniunijos įsteigta Ievos Simonaitytes vardo premija LiteraturaRomana Dambrauskaite Ieva Simonaityte Vilnius Vaga 1968 Vytautas Kubilius Ievos Simonaitytes kuryba Vilnius Vaga 1987 Domas Kaunas Klaipediske susitikimu ir pokalbiu su Ieva Simonaityte uzrasai Lietuvos rasytoju sajungos leidykla 1997 Ona Pajedaite Ji buvo Simonaityte Vilnius Regnum fondas 1997 Edita Barauskiene Vyzeikiu karaliene pasakojimai apie Ieva Simonaityte Vilnius Lietuvos rasytoju sajungos leidykla 1998 SaltiniaiSimonaityte Ieva Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 666 667 psl N Butautas Į Laisve verpetuose Prisiminimai ir įspudziai is spaudos darbo vokieciu okupacijoje Draugas Cikaga Nr 225 334 1981 09 26 Ievos Simonaitytes premija priekulekc ltNuorodosVikiteka Ieva Simonaityte vaizdine ir garsine medziagaSimonaitytes bibliografija