Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
1989 metų gyventojų surašymo metu Lietuvos teritorijos administracinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai
Lietuvos administraciniai teritoriniai pokyčiai 1989–2001 m.
1989 metų gyventojų surašymo metu Lietuvos teritorijos administracinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. 1989 m. Lietuvoje buvo 92 miestai, iš jų 11 turėjo respublikinio pavaldumo miesto statusą, ir 22 miesto tipo gyvenvietės. 44 šalies rajonai buvo suskirstyti į 423 apylinkes, kurias sudarė 21549 kaimo gyvenamosios vietovės (miesteliai, kaimai, viensėdžiai).
1994 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Respublikinio pavaldumo miestams suteiktas atskirų savivaldybių statusas.
Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.
Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje (nuo 2000 metų pradžios):
- įsteigtos šios savivaldybės: Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo;
- įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes, panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;
- pakeistos šių savivaldybių teritorijos ir ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Marijampolės miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;
- pakeisti šių savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu 1999 m. gruodžio 21 d. Nr. VIII-1493 Lazdijų rajono Leipalingio seniūnijos dalis kaimų ir Varėnos rajono Ratnyčios seniūnijos kaimai buvo perduoti Druskininkų savivaldybei, o Leipalingio seniūnijos Beržinių, Čivonių, Druskininkėlių, Jakonių, Paliūnų, Paterų, Purviškės, Sakniavos, Saltoniškės, Smarliūnų, Šadžiūnų, Taikūnų, Varnėnų, Žvikelių kaimai buvo perduoti Veisiejų seniūnijai.
- LR Aukščiausios Tarybos 1990 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. I-336 Kaišiadorių rajono Stasiūnų gyvenamajai vietovei buvo grąžintas buvęs pavadinimas – Kiemeliai.
- LR Aukščiausios Tarybos 1991 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-1304 Prienų rajono Birštono apylinkės Beniukų, Dvareliškių, Karveliškių, Kurmoniškių, Padriežiškių, Pakrovų, Pikelionių, Šilaičių, Verbyliškių, Vėžionių gyvenamosios vietovės priskirtos Jiezno apylinkei.
- LR Vyriausybės 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. I-1276 Kauno miesto savivaldybei buvo priskirtos Maironiškių, Romainių, Aukštutinių Kaniūkų, Žemutinių Kaniūkų, Rokų, Prendzeliavos, Rokelių, Vaišvydavos, Kazliškių, Tirkiliškių, Armaniškių, Marvelės, Vytėnų, Salių gyvenamųjų vietovių dalys.
- LR Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 442 pakeistas Kėdainių rajono Dotnuvos miesto statusas. Dabar ši gyvenamoji vietovė vadinama Dotnuvos miesteliu.
- LR Vyriausybės 1997 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 486 pakeistas Kauno rajono Kačerginės miesto statusas. Dabar ši gyvenamoji vietovė vadinama Kačerginės miesteliu.
- LR Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 326 Kauno rajono gyvenamajai vietovei, kurioje įsikūręs Lietuvos žemės ūkio universitetas, suteiktas Akademijos pavadinimas ir miestelio statusas, priskirtos Noreikiškių ir Ringaudų kaimų dalys.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Kaišiadorių rajono Kietaviškių seniūnijos kaimai buvo perduoti Elektrėnų savivaldybei, Žaslių seniūnijos Diekcioniškių, Gabriliavos, Gilučių, Kalninių Mijaugonių, Kloninių Mijaugonių, Koncepto, Lubakos, Pūstakiemio, Senųjų Migučionių, Naujųjų Migučionių, Strošiūnų kaimai, Talpūnų kaimo dalis perduoti Elektrėnų savivaldybės Gilučių seniūnijai, o Prienų rajono Birštono seniūnijos kaimai – Birštono savivaldybei.
- Kaišiadorių rajono tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 145 įsteigta Pravieniškių seniūnija ir jai priskirti Aleksandruvkos, Jurgiškių, Piktavyžio, Pravieniškių I, Pravieniškių II kaimai.
- LR Vyriausybės 1996 m. kovo 12 d. įstatymu Nr. I-1220 Palangos miesto savivaldybei buvo priskirtos Kretingos rajono Parąžės ir Vilimiškės gyvenamųjų vietovių dalys, Klaipėdos rajono Anaičių ir Nemirsetos gyvenamųjų vietovių dalys.
- LR Vyriausybės 1996 kovo 12 d. įstatymu Nr. I-1221 Klaipėdos miesto savivaldybei buvo priskirtos Klaipėdos rajono savivaldybės Kukuliškių, Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų, Švepelių, Rimkų, Budelkiemio, Laistų, gyvenamųjų vietovių dalys ir Labrenciškės, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario, Lypkių, Žardės gyvenamosios vietovės.
- LR Vyriausybės 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 pakeistas Rusnės ir Žemaičių Naumiesčio miestų statusas. Dabar šios gyvenamosios vietovės vadinamos Rusnės miesteliu ir Žemaičių Naumiesčio miesteliu.
- LR Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1253 Kretingos miestui priskirta Padvarių gyvenamosios vietovės dalis.
- LR Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 Gargždų miestui priskirtos Klaipėdos rajono Saulažolių, Kuliškių, Laugalių, Šlapšilės gyvenamųjų vietovių dalys.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Šilutės rajono Vilkyškių, Stoniškių, Pagėgių seniūnijų kaimai, Pagėgių ir Panemunės miestai perduoti Pagėgių savivaldybei.
- 1995 m. rugsėjo 26 d. Nr. I-1045 įstatymu Marijampolės miestui buvo priskirtos Bliudziškių, , Kuktiškių, , Liepynų gyvenamųjų vietovių dalys bei Mikalinės, Pabaigų gyvenamosios vietovės.
- Vadovaujantis LR Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. Nr. VIII-1493 įstatymu Marijampolės rajono Kalvarijos miestas, Kalvarijos, Liubavo, Sangrūdos seniūnijų kaimai, Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnijos dalis kaimų buvo perduoti Kalvarijos savivaldybei, Šakių rajono Jankų seniūnijos kaimai, Marijampolės rajono Kazlų Rūdos miestas, Kazlų Rūdos seniūnijos kaimai, dalis Sasnavos seniūnijos kaimų buvo perduoti Kazlų Rūdos savivaldybei, Marijampolės rajono savivaldybė buvo pavadinta Marijampolės savivaldybe, į kurią įeina ir Marijampolės miestas.
- LR Aukščiausios Tarybos 1991 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. I-1981 miesto tipo gyvenvietė Naujamiestis priskirta Naujamiesčio apylinkei ir pavadinta Naujamiesčio miesteliu.
- LR Aukščiausios Tarybos 1992 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. I-2499 miesto tipo gyvenvietė Pabiržė priskirta Pabiržės apylinkei ir pavadinta Pabiržės miesteliu.
- LR Vyriausybės 1996 m. vasario 13 d. įstatymu Nr. I-1206 Panevėžio miestui buvo priskirtos Panevėžio rajono Viktorinės, Vynypės, Pažalvaičių, Bliūdžių, Plūkių, Senamiesčio gatvės Girelės, Vaivadų, Venslaviškių, Staniūnų, Daumėnų, Lepšių, Pažagienių, Statiškių, Panendrės, Molainių, Kniaudiškių, Navadolio, Savitiškio, Pagojaus gyvenamųjų vietovių dalys.
- LR Vyriausybės 1996 m. vasario 13 d. įstatymu Nr. I-1205 Šiaulių miesto savivaldybei buvo priskirtos Šiaulių rajono šių gyvenamųjų vietovių dalys: Bertuižių, Vinkšnėnų, Vijolių, Žaliukių, Dainų, Gytarių, Lieporių, Verdulių, Verduliukų, Lingailių, Aleksandrijos.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Akmenės rajono Viekšnių seniūnijos kaimai ir Viekšnių miestas buvo priskirti Telšių apskrities Mažeikių rajonui.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Pagėgių ir Panemunės miestai bei Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijų kaimai buvo priskirti Pagėgių savivaldybei.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. Nr. VIII-1493 įstatymu Šiaulių apskrities Akmenės rajono Viekšnių miestas ir Viekšnių seniūnijos kaimai buvo perduoti Mažeikių rajonui, Plungės rajono Rietavo miestas, Medingėnų, Rietavo, Tverų seniūnijų kaimai ir dalis Stalgėnų seniūnijos kaimų buvo perduoti Rietavo savivaldybei.
- LR Vyriausybės 1994 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. 1-558 buvo įsteigta Visagino miesto savivaldybė.
- LR Vyriausybės 1999 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 8 Zarasų rajono Turmanto miestas pavadintas Turmanto miesteliu.
- LR Aukščiausios Tarybos 1990 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. I-337 Šalčininkų rajono Jašiūnų apylinkės Mikašiūnų, Papiškių ir Voiros gyvenamosios vietovės priskirtos Vilniaus rajono Vaidotų apylinkei. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės Baboniškių, Rūdninkų, Terešiškių gyvenamosios vietovės priskirtos Vilniaus rajono Marijampolio apylinkei. Vilniaus rajono Rudaminos apylinkės Kelmytės, Valčiūnų, Trūdiškių, Rados gyvenamosios vietovės priskirtos Vilniaus rajono Juodšilių apylinkei.
- LR Vyriausybės 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 Vilniaus miesto savivaldybei buvo priskirtos Vilniaus rajono Pilaitės, Smalinės, Varnės, Ustronės, Naujanerių, Kryžiokų, Krakiškių, Pagubės, Sakališkių, Mažųjų Gulbinų, Basiukų, Pupinės, Mickūnų, , Naujakiemio, Daniliškių, Dobrovolės, Trakų Vokės gyvenamosios vietovės bei Tarandės, Bajorų, Pavilionių, Buivydiškių, Gudelių, Salotės, Dvaryksčių, Vilkeliškių, Padekaniškių, Kriaučiūnų, Platiniškių, Naujosios, Plytinės, Gineitiškių, Pavilionių, Didžiųjų Gulbinų, Ližiškių, Galgių, Egliškių, Dievoniškių, Didžiųjų Pupojų, Mažųjų Pupojų, Didžiųjų Karklėnų, Grigaičių, Rokantiškių, Nemėžio, Kuprioniškių, Rudaminos kelio, Baraškų, Barkiškių, Vaidotų, Pagirių, Guobų gyvenamųjų vietovių dalys, taip pat Trakų rajono Bališkių, Gurelių, Mūrinės Vokės gyvenamosios vietovės ir Gaidiškių, Kulokiškių, , Račkūnų, Užkampio, Dobrovolės, Vaidegių gyvenamųjų vietovių dalys.
- Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-1493 įsteigta nauja Elektrėnų savivaldybė iš Trakų ir Kaišiadorių rajonų dalies gyvenamųjų vietovių. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtas Grigiškių miestas bei Neravų, Salų ir Kadriškių kaimai.
Šaltiniai
- „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. 1994 m. liepos 19 d. įstatymas Nr. I-558. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos administraciniai teritoriniai pokyčiai 1989–2001 m., Kas yra Lietuvos administraciniai teritoriniai pokyčiai 1989–2001 m.? Ką reiškia Lietuvos administraciniai teritoriniai pokyčiai 1989–2001 m.?
1989 metu gyventoju surasymo metu Lietuvos teritorijos administracinius vienetus sudare respublikinio pavaldumo miestai miesto tipo gyvenvietes rajonai ir apylinkes 1989 m Lietuvoje buvo 92 miestai is ju 11 turejo respublikinio pavaldumo miesto statusa ir 22 miesto tipo gyvenvietes 44 salies rajonai buvo suskirstyti į 423 apylinkes kurias sudare 21549 kaimo gyvenamosios vietoves miesteliai kaimai viensedziai 1994 m buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymas kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai apskritys ir savivaldybes Respublikinio pavaldumo miestams suteiktas atskiru savivaldybiu statusas Vadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymu Zin 1994 Nr 60 1183 1995 Nr 79 1819 1997 Nr 65 1544 1999 Nr 43 1362 Nr 109 3176 pirmajame teritorijos administraciniu vienetu reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybes ir 10 apskriciu Alytaus Kauno Klaipedos Marijampoles Panevezio Siauliu Taurages Telsiu Utenos ir Vilniaus Antrojo teritorijos administraciniu vienetu reformos etapo pirmojoje pakopoje nuo 2000 metu pradzios įsteigtos sios savivaldybes Elektrenu Kalvarijos Kazlu Rudos Pagegiu Rietavo įsteigus Kalvarijos ir Kazlu Rudos savivaldybes panaikinama Marijampoles rajono savivaldybe pakeistos siu savivaldybiu teritorijos ir ribos Birstono miesto Druskininku miesto Marijampoles miesto Vilniaus miesto Akmenes rajono Kaisiadoriu rajono Lazdiju rajono Mazeikiu rajono Plunges rajono Prienu rajono Sakiu rajono Silutes rajono Traku rajono Varenos rajono Vilkaviskio rajono pakeisti siu savivaldybiu pavadinimai Birstono miesto į Birstono Druskininku miesto į Druskininku Marijampoles miesto į Marijampoles Neringos miesto į Neringos Alytaus apskritisVadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu 1999 m gruodzio 21 d Nr VIII 1493 Lazdiju rajono Leipalingio seniunijos dalis kaimu ir Varenos rajono Ratnycios seniunijos kaimai buvo perduoti Druskininku savivaldybei o Leipalingio seniunijos Berziniu Civoniu Druskininkeliu Jakoniu Paliunu Pateru Purviskes Sakniavos Saltoniskes Smarliunu Sadziunu Taikunu Varnenu Zvikeliu kaimai buvo perduoti Veisieju seniunijai Kauno apskritisLR Auksciausios Tarybos 1990 m birzelio 28 d nutarimu Nr I 336 Kaisiadoriu rajono Stasiunu gyvenamajai vietovei buvo grazintas buves pavadinimas Kiemeliai LR Auksciausios Tarybos 1991 m geguzes 9 d nutarimu Nr I 1304 Prienu rajono Birstono apylinkes Beniuku Dvareliskiu Karveliskiu Kurmoniskiu Padrieziskiu Pakrovu Pikelioniu Silaiciu Verbyliskiu Vezioniu gyvenamosios vietoves priskirtos Jiezno apylinkei LR Vyriausybes 1996 m balandzio 4 d įstatymu Nr I 1276 Kauno miesto savivaldybei buvo priskirtos Maironiskiu Romainiu Aukstutiniu Kaniuku Zemutiniu Kaniuku Roku Prendzeliavos Rokeliu Vaisvydavos Kazliskiu Tirkiliskiu Armaniskiu Marveles Vytenu Saliu gyvenamuju vietoviu dalys LR Vyriausybes 1996 m balandzio 11 d nutarimu Nr 442 pakeistas Kedainiu rajono Dotnuvos miesto statusas Dabar si gyvenamoji vietove vadinama Dotnuvos miesteliu LR Vyriausybes 1997 m geguzes 16 d nutarimu Nr 486 pakeistas Kauno rajono Kacergines miesto statusas Dabar si gyvenamoji vietove vadinama Kacergines miesteliu LR Vyriausybes 1999 m kovo 23 d nutarimu Nr 326 Kauno rajono gyvenamajai vietovei kurioje įsikures Lietuvos zemes ukio universitetas suteiktas Akademijos pavadinimas ir miestelio statusas priskirtos Noreikiskiu ir Ringaudu kaimu dalys Vadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d įstatymu Nr VIII 1493 Kaisiadoriu rajono Kietaviskiu seniunijos kaimai buvo perduoti Elektrenu savivaldybei Zasliu seniunijos Diekcioniskiu Gabriliavos Giluciu Kalniniu Mijaugoniu Kloniniu Mijaugoniu Koncepto Lubakos Pustakiemio Senuju Migucioniu Naujuju Migucioniu Strosiunu kaimai Talpunu kaimo dalis perduoti Elektrenu savivaldybes Giluciu seniunijai o Prienu rajono Birstono seniunijos kaimai Birstono savivaldybei Kaisiadoriu rajono tarybos 2000 m spalio 26 d sprendimu Nr 145 įsteigta Pravieniskiu seniunija ir jai priskirti Aleksandruvkos Jurgiskiu Piktavyzio Pravieniskiu I Pravieniskiu II kaimai Klaipedos apskritisLR Vyriausybes 1996 m kovo 12 d įstatymu Nr I 1220 Palangos miesto savivaldybei buvo priskirtos Kretingos rajono Parazes ir Vilimiskes gyvenamuju vietoviu dalys Klaipedos rajono Anaiciu ir Nemirsetos gyvenamuju vietoviu dalys LR Vyriausybes 1996 kovo 12 d įstatymu Nr I 1221 Klaipedos miesto savivaldybei buvo priskirtos Klaipedos rajono savivaldybes Kukuliskiu Kalotes Purmaliu Budriku Sudmantu Jaku Svepeliu Rimku Budelkiemio Laistu gyvenamuju vietoviu dalys ir Labrenciskes Tauralaukio Virkuciu Dauguliu Sauliu Paupiu Barskiu Sendvario Lypkiu Zardes gyvenamosios vietoves LR Vyriausybes 1997 m sausio 30 d nutarimu Nr 70 pakeistas Rusnes ir Zemaiciu Naumiescio miestu statusas Dabar sios gyvenamosios vietoves vadinamos Rusnes miesteliu ir Zemaiciu Naumiescio miesteliu LR Vyriausybes 1998 m spalio 20 d nutarimu Nr 1253 Kretingos miestui priskirta Padvariu gyvenamosios vietoves dalis LR Vyriausybes 1998 m spalio 20 d nutarimu Nr 1255 Gargzdu miestui priskirtos Klaipedos rajono Saulazoliu Kuliskiu Laugaliu Slapsiles gyvenamuju vietoviu dalys Vadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d įstatymu Nr VIII 1493 Silutes rajono Vilkyskiu Stoniskiu Pagegiu seniuniju kaimai Pagegiu ir Panemunes miestai perduoti Pagegiu savivaldybei Marijampoles apskritis1995 m rugsejo 26 d Nr I 1045 įstatymu Marijampoles miestui buvo priskirtos Bliudziskiu Kuktiskiu Liepynu gyvenamuju vietoviu dalys bei Mikalines Pabaigu gyvenamosios vietoves Vadovaujantis LR Respublikos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d Nr VIII 1493 įstatymu Marijampoles rajono Kalvarijos miestas Kalvarijos Liubavo Sangrudos seniuniju kaimai Vilkaviskio rajono Bartninku seniunijos dalis kaimu buvo perduoti Kalvarijos savivaldybei Sakiu rajono Janku seniunijos kaimai Marijampoles rajono Kazlu Rudos miestas Kazlu Rudos seniunijos kaimai dalis Sasnavos seniunijos kaimu buvo perduoti Kazlu Rudos savivaldybei Marijampoles rajono savivaldybe buvo pavadinta Marijampoles savivaldybe į kuria įeina ir Marijampoles miestas Panevezio apskritisLR Auksciausios Tarybos 1991 m lapkricio 12 d nutarimu Nr I 1981 miesto tipo gyvenviete Naujamiestis priskirta Naujamiescio apylinkei ir pavadinta Naujamiescio miesteliu LR Auksciausios Tarybos 1992 m balandzio 16 d nutarimu Nr I 2499 miesto tipo gyvenviete Pabirze priskirta Pabirzes apylinkei ir pavadinta Pabirzes miesteliu LR Vyriausybes 1996 m vasario 13 d įstatymu Nr I 1206 Panevezio miestui buvo priskirtos Panevezio rajono Viktorines Vynypes Pazalvaiciu Bliudziu Plukiu Senamiescio gatves Gireles Vaivadu Venslaviskiu Staniunu Daumenu Lepsiu Pazagieniu Statiskiu Panendres Molainiu Kniaudiskiu Navadolio Savitiskio Pagojaus gyvenamuju vietoviu dalys Siauliu apskritisLR Vyriausybes 1996 m vasario 13 d įstatymu Nr I 1205 Siauliu miesto savivaldybei buvo priskirtos Siauliu rajono siu gyvenamuju vietoviu dalys Bertuiziu Vinksnenu Vijoliu Zaliukiu Dainu Gytariu Lieporiu Verduliu Verduliuku Lingailiu Aleksandrijos Vadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d įstatymu Nr VIII 1493 Akmenes rajono Vieksniu seniunijos kaimai ir Vieksniu miestas buvo priskirti Telsiu apskrities Mazeikiu rajonui Taurages apskritisVadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d įstatymu Nr VIII 1493 Klaipedos apskrities Silutes rajono Pagegiu ir Panemunes miestai bei Pagegiu Stoniskiu ir Vilkyskiu seniuniju kaimai buvo priskirti Pagegiu savivaldybei Telsiu apskritisVadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d Nr VIII 1493 įstatymu Siauliu apskrities Akmenes rajono Vieksniu miestas ir Vieksniu seniunijos kaimai buvo perduoti Mazeikiu rajonui Plunges rajono Rietavo miestas Medingenu Rietavo Tveru seniuniju kaimai ir dalis Stalgenu seniunijos kaimu buvo perduoti Rietavo savivaldybei Utenos apskritisLR Vyriausybes 1994 m liepos 19 d įstatymu Nr 1 558 buvo įsteigta Visagino miesto savivaldybe LR Vyriausybes 1999 m sausio 6 d nutarimu Nr 8 Zarasu rajono Turmanto miestas pavadintas Turmanto miesteliu Vilniaus apskritisLR Auksciausios Tarybos 1990 m birzelio 28 d nutarimu Nr I 337 Salcininku rajono Jasiunu apylinkes Mikasiunu Papiskiu ir Voiros gyvenamosios vietoves priskirtos Vilniaus rajono Vaidotu apylinkei Vilniaus rajono Vaidotu apylinkes Baboniskiu Rudninku Teresiskiu gyvenamosios vietoves priskirtos Vilniaus rajono Marijampolio apylinkei Vilniaus rajono Rudaminos apylinkes Kelmytes Valciunu Trudiskiu Rados gyvenamosios vietoves priskirtos Vilniaus rajono Juodsiliu apylinkei LR Vyriausybes 1996 m balandzio 24 d įstatymu Nr I 1304 Vilniaus miesto savivaldybei buvo priskirtos Vilniaus rajono Pilaites Smalines Varnes Ustrones Naujaneriu Kryzioku Krakiskiu Pagubes Sakaliskiu Mazuju Gulbinu Basiuku Pupines Mickunu Naujakiemio Daniliskiu Dobrovoles Traku Vokes gyvenamosios vietoves bei Tarandes Bajoru Pavilioniu Buivydiskiu Gudeliu Salotes Dvaryksciu Vilkeliskiu Padekaniskiu Kriauciunu Platiniskiu Naujosios Plytines Gineitiskiu Pavilioniu Didziuju Gulbinu Liziskiu Galgiu Egliskiu Dievoniskiu Didziuju Pupoju Mazuju Pupoju Didziuju Karklenu Grigaiciu Rokantiskiu Nemezio Kuprioniskiu Rudaminos kelio Barasku Barkiskiu Vaidotu Pagiriu Guobu gyvenamuju vietoviu dalys taip pat Traku rajono Baliskiu Gureliu Murines Vokes gyvenamosios vietoves ir Gaidiskiu Kulokiskiu Rackunu Uzkampio Dobrovoles Vaidegiu gyvenamuju vietoviu dalys Vadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymo 4 14 straipsniu papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo 1999 m gruodzio 21 d įstatymu Nr VIII 1493 įsteigta nauja Elektrenu savivaldybe is Traku ir Kaisiadoriu rajonu dalies gyvenamuju vietoviu Vilniaus miesto savivaldybei priskirtas Grigiskiu miestas bei Neravu Salu ir Kadriskiu kaimai Saltiniai Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymas 1994 m liepos 19 d įstatymas Nr I 558 Lietuvos Respublikos Seimas Nuoroda tikrinta 2024 03 08 NuorodosLietuvos savivaldybiu reforma