Respublikinio pavaldumo miestas – administracinis teritorinis vienetas Tarybų Sąjungoje ir kai kuriose posovietinėse valstybėse. Lietuvoje respublikinio pavaldumo miesto statusas įvestas 1946 m., laikinai panaikintas 1950–1953 m., galutinai panaikintas 1995 m. Tokį statusą anksčiau turėjo didmiesčiai ir kai kurios svarbios kurortinės vietovės.
Lietuvos TSR
redaguotiLietuvoje respublikinio pavaldumo miestai pirmąkart įvardinti 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku dėl LTSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo.[1] Jais tapo Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius. 1950 m. birželio 20 d. šie miestai tapo srities pavaldumo miestais (respublikinio pavaldumo miestų nebuvo),[2] bet 1953 m. gegužės 28 d. jie vėl tapo respublikinio pavaldumo – prie jų taip pat prisijungė Druskininkai, Naujoji Vilnia ir Palanga.[3] 1957 m. Naujoji Vilnia prijungta prie Vilniaus miesto, tad neteko respublikinio miesto teisių.[4] 1961 m. įkurta Neringa tapo respublikinio pavaldumo miestu,[5] 1966 m. – Birštonas,[6] o 1977 m. – Alytus ir Kapsukas.[7] Taip nuo 1977 m. iki sovietmečio pabaigos Lietuvoje buvo 11 respublikinio pavaldumo miestų.[8]
Respublikos pavaldumo miestai turėjo rajonų teises, o 1995 m. tapo miesto tipo Lietuvos savivaldybėmis.
| Herbas | Miestas | Statuso suteikimo data | Gyventojų skaičius (1989)[9] | Savivaldybė nuo 1995 m. |
|---|---|---|---|---|
| Alytus | 1977-03-30 | 73072 | Alytaus miesto savivaldybė | |
| Birštonas | 1966-06-22 | 4142 | Birštono miesto savivaldybė | |
| Druskininkai | 1953-05-28 | 22502 | Druskininkų miesto savivaldybė | |
| Kaunas | 1946-08-03 | 422931 | Kauno miesto savivaldybė | |
| Klaipėda | 1946-08-03 | 204248 | Klaipėdos miesto savivaldybė | |
| Kapsukas (Marijampolė) | 1977-03-30 | 50616 | Marijampolės miesto savivaldybė | |
| Naujoji Vilnia | 1953-05-28 | - | 1957-12-16 prijungta prie Vilniaus miesto | |
| Neringa | 1961-11-15 | 2454 | Neringos miesto savivaldybė | |
| Palanga | 1953-05-28 | 19437 | Palangos miesto savivaldybė | |
| Panevėžys | 1946-08-03 | 126419 | Panevėžio miesto savivaldybė | |
| Šiauliai | 1946-08-03 | 145056 | Šiaulių miesto savivaldybė | |
| Vilnius | 1946-08-03 | 582621 | Vilniaus miesto savivaldybė |
TSRS
redaguotiRespublikinio pavaldumo miestų buvo kiekvienoje sovietų respublikoje, tačiau didžiosiose respublikose, kurios buvo suskirstytos į sritis, respublikinio pavaldumo miestai buvo pavieniai, patys didžiausi (dažniausiai – sostinės), o kiti didesni miestai buvo sričių, bet ne respublikinio pavaldumo. Panaši situacija buvo ir Lietuvos TSR 1950–1953 m., kai buvo įkurtos keturios Lietuvos sritys.
1989 m. buvo šie respublikinio pavaldumo miestai TSRS respublikose:[9][10]
| Respublika | Skaičius | Miestai |
|---|---|---|
| Armėnijos TSR | 22 | Abovianas, Alaverdis, Araratas, Artašatas, Artikas, Aštarakas, Čarencavanas, Džermukas, Diližanas, Ečmiadzinas, Gorisas, Idževanas, Jerevanas, Kamo, Kirovakanas, Kafanas, Leninakanas, Oktemberianas, Razdanas, Sevanas, Spitakas, Stepanavanas |
| Azerbaidžano TSR | 9 | Ali Bairamlas, Baku, Jevlachas, Kirovabadas, Lenkoranė, Mingečauras, Naftalanas, Sumgajitas, Šekis |
| Baltarusijos TSR | 1 | Minskas |
| Estijos TSR | 4 | Kohtla Jarvė, Narva, Piarnu, Talinas |
| Gruzijos TSR | 10 | Cchaltubas, Čiatura, Goris, Kutaisis, Marneulis, Potis, Rustavis, Tbilisis, Tkibulis, Zugdidis |
| Kazachijos TSR | 1 | Alma Ata |
| Kirgizijos TSR | 4 | Frunzė, Kara Balta, Talasas, Tokmakas |
| Latvijos TSR | 7 | Daugpilis, Jelgava, Jūrmala, Liepoja, Rėzeknė, Ryga, Ventpilis |
| Lietuvos TSR | 11 | Alytus, Birštonas, Druskininkai, Kapsukas, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius |
| Moldavijos TSR | 9 | Belcai, Benderai, Dubosarai, Kahulis, Kišiniovas, Orgejevas, Sorokos, Tiraspolis, Ungenai |
| Rusijos TFSR | 2 | Leningradas, Maskva |
| Tadžikijos TSR | 5 | Dušanbė, Nurekas, Ordžonikidzeabadas, Rogunas, Tursunzadė |
| Turkmėnijos TSR | 7 | Ašchabadas, Bezmejinas, Čelekenas, Kizyl Arvatas, Krasnovodskas, Nebit Dagas, Tedženas |
| Ukrainos TSR | 1 | Kijevas |
| Uzbekijos TSR | 1 | Taškentas |
| Iš viso: | 94 respublikinio pavaldumo miestai | |
- 1946-08-03 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 301 „Dėl LTSR gyvenamųjų vietovių klasifikavimo“.
- 1950-06-20 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 767 „Dėl Lietuvos TSR administracinio-teritorinio padalijimo“.
- 1953-05-28, LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 982.
- 1957-12-16 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 184.
- 1961-11-15 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 256 „Dėl Nidos, Preilos, Juodkrantės vasarviečių likvidavimo ir Neringos respublikinio pavaldumo miesto sudarymo“.
- 1966-06-22 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 137 „Dėl Prienų rajono Birštono miesto tipo gyvenvietės pertvarkymo į respublikinio pavaldumo miestą“.
- 1977-03-30 LTSR AT Prezidiumo įsakas.
- Miestas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 466 psl.
- Всесоюзная перепись населения 1989 г. Численность населения союзных республик СССР и их территориальных единиц по полу // Литовская ССР. Demoscope.ru (tikrinta 2025-12-06).
- Всесоюзная перепись населения 1989 г. Численность населения СССР, РСФСР и ее территориальных единиц по полу. Demoscope.ru (tikrinta 2025-12-06).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Respublikinio pavaldumo miestas, Kas yra Respublikinio pavaldumo miestas? Ką reiškia Respublikinio pavaldumo miestas?