Druskininkų savivaldybė

Druskininkų savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje, abipus Nemuno, Dzūkijos etnografiniame regione. Centras – Druskininkai.

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Alytaus apskritis

Administracinis centras

Druskininkai

Seniūnijų skaičius

2

Įkūrimo data

2000 m.

Meras

Ričardas Malinauskas

Gyventojų

20 018

Plotas

453,92 km²

Tankumas

44 žm./km²

Tinklalapis

Druskininkusavivaldybe.lt

Vikiteka

Druskininkų savivaldybėVikiteka

Geografija

Savivaldybė yra daugiausia Dainavos lygumoje, pietuose yra Nemuno slėnio išplatėjimas, vadinamas Raigardu. Pro savivaldybę iš pietų į šiaurę teka Nemunas, iš rytų – jo intakas Ratnyčėlė. Čia telkšo 49 Druskininkų savivaldybės ežerai (didžiausi: Aviris, Juodajis Bilsas, Baltajis Bilsas, Grūtas, Vilkas, Latežeris). Rytinę pusę užima Dainavos girios pušynai. Geras susisiekimas su kitais Lietuvos miestais, pasienio punktas į Baltarusiją.

Tarp lankomiausių vietų Druskininkų savivaldybėje yra sovietinių skulptūrų muziejus Grūto parkas (Grūto kaime), Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas Naujasodės kaime, Miško muziejus „Girios aidas“. Pačiame Druskininkų mieste yra daug poilsio namų ir sanatorijų, vandens parkas, į kitoje Nemuno pusėje esančia Sniego areną kelia Lynų kelias. Druskininkų mieste yra keletas parkų, iš kurių žymiausi ir lankomiausi yra J. Lipchitz Druskininkų skulptūrų parkas, Gydyklų parkas, K. Dineikos sveikatingumo parkas.

Ypatingu kraštovaizdžiu pasižymi Raigardo slėnis.

Nemunas prie Druskininkų
Dainavos giria
Velnio akmuo

Istorija

	Druskininkų savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Dar 1953 m. Druskininkai tapo respublikinio pavaldumo miestu, t. y. turinčiu tuometinio rajono teises. Atgavus nepriklausomybę, 1995 m. suformuota Druskininkų miesto savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai. Tais metais jai perduota maža dalis su Druskininkų miestu besiribojančiu Varėnos rajono savivaldybės plotų.1999 m. gruodžio 21 d. per savivaldybių reformą sujungus Druskininkų miesto savivaldybę su pietrytine dalimi Lazdijų rajono ir pietvakarine Varėnos rajono sukurta Druskininkų savivaldybė, pradėjusi veikti 2000 m. Jai priskirtos šios kadastro teritorijos:

Druskininkų miestas;
Lazdijų rajono savivaldybės – Gerdašiai, Leipalingis, Ricieliai;
Varėnos rajono savivaldybės – Grūtas, Švendubrė, Viečiūnai.

2009 m. sausio 23 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T1-1 įsteigtos 8 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1959 m.	6			1 miestas (Druskininkai)
1967 m.	6	8000
1970 m.	6	11 160		1 miestas
1972 m.	18			1 miestas
1976 m.	22	15 900		1 miestas
1979 m.		12 464		1 miestas
1989 m.	22	18 943		1 miestas
1999 m.	454	31 000		1 miestas
2001 m. (Išsamiau)	454	25 440	2 kaimo seniūnijos	1 miestas, 1 miestelis (Leipalingis), 62 kaimai, 1 viensėdis
2009 m. (Išsamiau)			2 seniūnijos ir 8 seniūnaitijos	1 miestas, 1 miestelis, 62 kaimai, 1 viensėdis
2011 m. (Išsamiau)		21 803	2 seniūnijos	1 miestas, 1 miestelis, 62 kaimai, 1 viensėdis
2016 m. (Išsamiau)			2 seniūnijos	1 miestas, 1 miestelis, 62 kaimai, 1 viensėdis
2020 m. (Išsamiau)			2 seniūnijos	65 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 2 miesteliai, 3 herbinės gyvenvietės
2021 m. (Išsamiau)		20 049	2 seniūnijos	1 miestas, 2 miesteliai, 52 kaimai, 1 viensėdis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1967 m. ir 2021 m.

1967 m.

1970 m.^sur.

1976 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

1999 m.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

2013 m.

2014 m.

2021 m.^sur.

8 000

11 160

15 900

12 464

18 943

31 000

25 440

24 861

21 663

21 221

20 947

20 049

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 21 803 žmonės:

Lietuviai – 91,10% (19864);
Lenkai – 3,46% (755);
Rusai – 2,72% (594);
Baltarusiai – 1,24% (272);
Ukrainiečiai – 0,38% (83);
Kiti – 1,07% (235).

2001 m. gyveno 25 440 žmonės:

Lietuviai – 90,22% (22953);
Lenkai – 3,91% (995);
Rusai – 3,08% (785);
Baltarusiai – 1,46% (372);
Ukrainiečiai – 0,48% (123);
Kiti – 0,83% (212).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 82,7 %
stačiatikiai – 3,0 %
evangelikai liuteronai – 0,1 %
kiti – 0,8 %
netikintys/nenurodė – 13,3 %

Gyvenvietės

DRUSKININKAI

Leipalingis

Viečiūnai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Druskininkai;
2 miesteliai – Leipalingis ir Viečiūnai;
62 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Druskininkai – 12908
Viečiūnai – 1788
Leipalingis – 1469
Neravai – 1124
Jaskonys – 406
Gailiūnai – 389
Švendubrė – 268
Ricieliai – 171
Grūtas – 159
Jovaišiai – 137

Kultūra ir menas

Druskininkų savivaldybėje veikia Druskininkų kultūros centras, Druskininkų miesto viešoji biblioteka, keletas muziejų ir galerijų.

Administracija

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Druskininkų savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Druskininkų savivaldybės administracija. Savivaldybės meras nuo 2000 m. – Ričardas Malinauskas. Savivaldybės administracijos direktorė – Vilma Jurgelevičienė.

Savivaldybės tarybos rinkimus 2015 m. laimėjo socialdemokratų partija (18 mandatų iš 25), tačiau po Ričardo Malinausko nesutarimų su Socialdemokratų partijos vadovybe 2016 m. balandžio mėnesį iš partijos pasitraukė arba sustabdė joje narystę didžioji dalis Druskininkų socialdemokratų skyriaus narių, tarp jų ir dauguma į savivaldybės tarybą išrinktų socialdemokratų.

Seniūnijos

Druskininkų savivaldybėje suformuotos 2 seniūnijos. Seniūnijų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Leipalingio seniūnija	Leipalingis	232,11	3 143	13,5
Viečiūnų seniūnija	Viečiūnai	196,94	3 998	20,3

Tarptautinė partnerystė

Švietimas ir ugdymas

Druskininkų savivaldybėje yra šios mokyklos:

2008 m. uždaryta Druskininkų Senamiesčio vidurinė mokykla.