Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas mokslo įstaiga Vilniuje Vileišių rūmuose Atlieka fundamentinius ir taikomu
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – mokslo įstaiga Vilniuje, Vileišių rūmuose. Atlieka fundamentinius ir taikomuosius lietuvių literatūros ir tautosakos tyrimus.
Istorija
1939 m. įkurtas Lituanistikos institutas, 1941 m. pavadintas Lietuvių literatūros institutu. 1952 m. sujungus Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos institutus bei prijungus Istorijos instituto Tautosakos skyrių įkurtas Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, priklausantis Lietuvos mokslų akademijai.
1990 m. pertvarkytas, įsteigti 2 savarankiški institutai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvių kalbos institutas.
Užima 2 pastatus, kuriuos inžinierius Petras Vileišis pagal Augusto Kleino projektą pastatė 1904–1906 m.
Iki 1931 m. rūmuose gyveno Vileišiai, nuo 1932 m. jie tapo lietuvių kultūros židiniu.
1907–1940 m. buvo įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija ir jos biblioteka, „Ryto“ draugija. Rūmuose prie gatvės įsteigta spaustuvė, kuri spausdino pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, veikė lietuviškų knygų knygynas. 1907 m. surengta Pirmoji lietuvių dailės paroda ir įsteigta Lietuvių dailės draugija. Nuo 1941 m. rūmai priklausė Lietuvos mokslų akademijai, vėliau Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui.
Institutas
Institute yra Senosios, Naujosios, Šiuolaikinės literatūros, Tekstologijos, Dainyno, Sakytinės tautosakos skyriai, tautosakos archyvas, mokslinė biblioteka ir leidybos centras. Dirba 122 darbuotojai, iš jų 68 mokslo darbuotojai: 4 habilituoti daktarai (2 profesoriai), 40 daktarų (8 docentai), 24 jaunesnieji mokslo darbuotojai, 10 doktorantų, 44 kiti darbuotojai. (2009 m.).
Institutas leidžia tęstinius leidinius, monografijas bei studijas, skirtas atskiriems autoriams, literatūros žanrams ar teorinių literatūros bei tautosakos problemų analizei, lietuvių literatūros klasikų raštus. Skiria kasmetinę literatūros premiją už kūrybiškiausią šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinį.
Šalia auga savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas Aštuonių klevų ratas.
Leidiniai
Tęstiniai leidiniai
- Tautosakos darbai,
- Senoji Lietuvos literatūra, nuo 1992 m.
- Colloquia, nuo 1999 m.
- Lietuvių liaudies dainynas, nuo 1980 m., iki 2006 m. išėjo 19 t.
Knygų serijos
- Senosios literatūros studijos, nuo 1994 m.
- Naujosios literatūros studijos, nuo 1996 m.
Bibliografija
- Lietuvių literatūros istorija, 4 t. 1957–1968 m., 2 t. 1979–1982 m., 1977 m. rusų k., 1997 m. anglų k.
- Vytautas Kubilius. XX a. lietuvių literatūra, 1995 m., 1996 m.
- XIX a. literatūra, 2000 m.
Direktoriai
- 1941–1946 m. Vincas Mykolaitis-Putinas
- 1946–1984 m. Kostas Korsakas
- 1984–1993 m. Jonas Lankutis
- 1993–2001 m. Leonardas Sauka
- 2001–2007 m. Algis Kalėda
- 2008–2018 m. Mindaugas Kvietkauskas
- Nuo 2018 m.
Šaltiniai
- Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- . Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 174 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Kas yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas? Ką reiškia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas?
Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas mokslo įstaiga Vilniuje Vileisiu rumuose Atlieka fundamentinius ir taikomuosius lietuviu literaturos ir tautosakos tyrimus Priekinis fasadasGalinis fasadasVidaus puosybos detaleInterjero fragmentasIstorija1939 m įkurtas Lituanistikos institutas 1941 m pavadintas Lietuviu literaturos institutu 1952 m sujungus Lietuviu literaturos ir Lietuviu kalbos institutus bei prijungus Istorijos instituto Tautosakos skyriu įkurtas Lietuviu kalbos ir literaturos institutas priklausantis Lietuvos mokslu akademijai 1990 m pertvarkytas įsteigti 2 savarankiski institutai Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas ir Lietuviu kalbos institutas Uzima 2 pastatus kuriuos inzinierius Petras Vileisis pagal Augusto Kleino projekta pastate 1904 1906 m Iki 1931 m rumuose gyveno Vileisiai nuo 1932 m jie tapo lietuviu kulturos zidiniu 1907 1940 m buvo įsikurusi Lietuviu mokslo draugija ir jos biblioteka Ryto draugija Rumuose prie gatves įsteigta spaustuve kuri spausdino pirmajį lietuviska dienrastį Vilniaus zinios veike lietuvisku knygu knygynas 1907 m surengta Pirmoji lietuviu dailes paroda ir įsteigta Lietuviu dailes draugija Nuo 1941 m rumai priklause Lietuvos mokslu akademijai veliau Lietuviu kalbos ir literaturos institutui Lietuviu literaturos ir tautosakos institutui InstitutasInstitute yra Senosios Naujosios Siuolaikines literaturos Tekstologijos Dainyno Sakytines tautosakos skyriai tautosakos archyvas moksline biblioteka ir leidybos centras Dirba 122 darbuotojai is ju 68 mokslo darbuotojai 4 habilituoti daktarai 2 profesoriai 40 daktaru 8 docentai 24 jaunesnieji mokslo darbuotojai 10 doktorantu 44 kiti darbuotojai 2009 m Institutas leidzia testinius leidinius monografijas bei studijas skirtas atskiriems autoriams literaturos zanrams ar teoriniu literaturos bei tautosakos problemu analizei lietuviu literaturos klasiku rastus Skiria kasmetine literaturos premija uz kurybiskiausia siuolaikines lietuviu literaturos kurinį Salia auga savivaldybes saugomas gamtos paveldo objektas Astuoniu klevu ratas LeidiniaiTestiniai leidiniai Tautosakos darbai Senoji Lietuvos literatura nuo 1992 m Colloquia nuo 1999 m Lietuviu liaudies dainynas nuo 1980 m iki 2006 m isejo 19 t Knygu serijos Senosios literaturos studijos nuo 1994 m Naujosios literaturos studijos nuo 1996 m BibliografijaLietuviu literaturos istorija 4 t 1957 1968 m 2 t 1979 1982 m 1977 m rusu k 1997 m anglu k Vytautas Kubilius XX a lietuviu literatura 1995 m 1996 m XIX a literatura 2000 m Direktoriai1941 1946 m Vincas Mykolaitis Putinas 1946 1984 m Kostas Korsakas 1984 1993 m Jonas Lankutis 1993 2001 m Leonardas Sauka 2001 2007 m Algis Kaleda 2008 2018 m Mindaugas Kvietkauskas Nuo 2018 m SaltiniaiLietuviu literaturos ir tautosakos institutas Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 174 psl