Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Levas Vladimirovas rus Лев Иванович Владимиров 1912 m kovo 11 d Telšiuose 1999 m vasario 20 d Vilniuje palaidotas Antaka
Levas Vladimirovas
Levas Vladimirovas (rus. Лев Иванович Владимиров, 1912 m. kovo 11 d., Telšiuose – 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – vienas žymiausių XX a. Lietuvos ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius.
Biografija
Gimė Peterburgo politechnikos instituto studento Ivano Vladimirovo ir stomatologės bajoraitės Stefanijos Daujotaitės šeimoje. Senelis iš tėvo pusės, Telšių gydytojas, tolstojininkas – davė vaikaičiui Levo Tolstojaus vardą ir visam gyvenimui įdiegė meilę šio rašytojo kūrybai. Romaną „Karas ir taika“ Levas buvo perskaitęs keliolika kartų, be to, ir paskutiniaisiais gyvenimo metais.
Anksti išmoko skaityti ir rašyti. Rašė lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis, skaitė ir kalbėjo dar keliolika kalbų. Jau 1923–1924 m. talkino Šiauliuose motinos įkurtoje bibliotekoje – skaitykloje. Nuo tada pradėjo rinkti ir asmeninę biblioteką, kurioje, nepaisant patirtų praradimų, buvo sukaupęs apie 6000 knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis.
1932–1936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo anglų ir vokiečių kalbas bei pedagogiką. Jam dėstė Vosylius Sezemanas, Levas Karsavinas, Mykolas Romeris, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Vaclovas Biržiška. 1937–1940 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo ekonomiką, studijas baigė 1946 m. 1941–1945 m. Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 16-osios lietuviškos šaulių divizijos karininkas, mūšiuose buvo sunkiai sužeistas.
1945–1948 m. Valstybinio plano komisijos švietimo, kultūros ir mokslo skyriaus viršininkas, kreipėsi į valdžios įstaigas, siūlydamas pradėti rengti bibliotekų specialistus, įkurti Vilniaus bibliotekinį technikumą ir bibliotekininkystės specialybę Vilniaus universitete. 1948 m. pakviečiamas dėstyti Vilniaus universitete, kartu jam patikima vadovauti universiteto mokslinei bibliotekai. 1948–1993 m. (su 1964–1970 m. pertrauka) Vilniaus universiteto dėstytojas, 1952–1964 m. Bibliotekininkystės, 1970–1973 m. Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros vedėjas, ją padalijus, 1973–1987 m. Mokslinės informacijos katedros vedėjas. Istorijos mokslų kandidatas (1965 m.), nostrifikuotas socialinių mokslų daktaras (1993 m.), profesorius (1980 m.).
Be to, 1948–1964 m. Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos, dvi kadencijas 1964–1967 ir 1967–1970 m. JT D. Hameršeldo bibliotekos Niujorke direktorius. Jo iniciatyva ir jam vadovaujant JTO bibliotekoje buvo atlikta svarbių pertvarkymų ir reikšmingų naujų darbų.
1966–1977 m. dalyvavo Tarptautinės bibliotekų asociacijos federacijos (IFLA) darbe. 1970–1973 m. šios organizacijos bibliotekininkų rengimo sekcijos sekretorius, 1972 m. federacijos Bibliotekininkystės mokyklų sekcijos pirmininko pavaduotojas, 1973–1977 m. pirmininkas. 1975 m. vieną šios sekcijos posėdžių savo iniciatyva surengė Vilniuje.
Nuo 1970 m. Vilniaus universitete dėstė bibliotekų, knygos istorijos, informatikos, JAV bibliotekų kursus ir kitas disciplinas. Vadovavo daugiau kaip 10 kandidatinių disertacijų, kelis dešimtmečius buvo mokslo darbų „Bibliotekininkystė ir bibliografija“, „Knygotyra“ , Knygų rūmų leidinių atsakinguoju redaktoriumi ar redkolegijos nariu.
Knygų medžiotojas
Vienas didžiausių Vilniaus universiteto bibliotekos, vadovaujamos L. Vladimirovo, rūpesčių buvo susigrąžinti carų į Rusiją iš Lietuvos išvežtas knygas ir muziejines kolekcijas. Vilniaus universitetui kadaise priklausiusių knygų ir muziejinių vertybių ieškojimas ir grąžinimas vyko daugiausia 1955–1958 metais. Iš įvairių Rusijos ir Ukrainos miestų (Maskvos, Leningrado, Kijevo, Charkovo, Odesos, Lvovo) bibliotekų jo dėka buvo grąžinta Lietuvai apie 15-18 tūkstančių retų knygų, tarp jų M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmai. Ne be pagrindo vieno vokiečio straipsnyje L. Vladimirovas buvo vaizduojamas kaip romantiškas nuotykių ieškotojas ir vadinamas knygų medžiotoju iš Vilniaus.
1956 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankęsis ukrainietis prof. Borovojus užsiminė vienoje Odesos bibliotekų matęs Mažvydo 1547 m. „Katekizmą“. 1997 m. gegužės 7 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ L. Vladimirovas pasakojo, kad sužinojęs, jog Odesos universiteto retų spaudinių skyriaus vedėja yra žydė, į Odesą pasiuntė tos pačios tautybės savo asistentę, kuri greitai surado bendrą kalbą su skyriaus vedėja. Dar reikėjo A. Sniečkaus skambučio Ukrainos komunistų partijos CK pirmajam sekretoriui. Jei ne L. Vladimirovas, galbūt 1997 m. M. Mažvydo „Katekizmo“ 450 metų jubiliejų būtume minėję neturėdami pirmosios lietuviškos knygos originalo.
Sėkmingos buvo L. Vladimirovo paieškos ir Maskvoje. Iš V. Lenino bibliotekos Vilniaus universitetui buvo perduotas M. Daukšos 1595 m. „Katekizmas“ – pirmoji knyga, išspausdinta Vilniuje lietuvių kalba (vienintelis pasaulyje žinomas šios knygos egzempliorius), taip pat žymaus baltarusių humanisto Pranciškaus Skorinos 1525 m. išleistasis Vilniuje „Apaštalas“ – antroji Vilniuje, o kartu ir visoje buvusios Rusijos imperijos teritorijoje išspausdinta knyga. Iš Maskvos Centrinio senų aktų valstybinio archyvo pavyko gauti K. Sirvydo trikalbio (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyno „Dictionarium trium linquarum“ 1642 m. leidimą, kurio neturėjo nė viena XIX–XX a. Lietuvos biblioteka.
1970 m. nustatė, kad lietuvis John Lettou XV a. buvo pirmasis Londono spaustuvininkas.
Niujorke
L. Vladimirovo vadovaujama JTO biblioteka pradėjo vykdyti savo dokumentinės informacijos kompiuterizavimo programą ir per tuos kelerius metus įspūdingai ją išplėtojo. Įdiegtos įvairios mechanizavimo ir automatizavimo naujovės. Vienas iš svarbių bibliotekos vadovo nuopelnų buvo JTO dokumentų depozitinių bibliotekų plėtimas.
Pradėjęs darbą Dago Hamaršeldo bibliotekoje, L. Vladimirovas susipažino su JTO depozitinių bibliotekų sistema. Tuo metu buvo manoma, kad TSRS nebūtina steigti naujas depozitines bibliotekas, kurios tarptautinių organizacijų dokumentus ir kitus leidinius padarytų prieinamus didesniam gyventojų skaičiui, nes JTO ne visada pritarė Sovietų Sąjungos vidaus ir užsienio politikai. JTO bibliotekos direktoriui L. Vladimirovui teko įdėti nemažai pastangų, kad būtų išplėstas JTO depozitinių bibliotekų skaičius TSRS. Nepaisant Užsienio reikalų ministerijos biurokratų pasipriešinimo, Lietuva vienintelė iš Sovietų Sąjungos respublikų (išskyrus Ukrainą ir Baltarusiją, kurios buvo JTO narės) 1965 m. birželio 17 d. gavo teisę turėti JTO dokumentų depozitinę biblioteką. Vilniaus universiteto biblioteka buvo pripažinta depozitine visam TSRS Pabaltijo regionui, todėl pagerbiant profesoriaus atminimą 2000 m. JTO depozitinei skaityklai suteiktas Levo Vladimirovo vardas.
Kai 1970 m. L. Vladimirovas baigė dviejų terminų JTO bibliotekos direktoriaus kadenciją, tuometinis JTO Generalinis sekretorius U Tanas asmeniškai padėkojo jam už reikšmingą įnašą į šios organizacijos veiklą.
Mokslinė veikla
Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių. Pagrindinės mokslo tiriamosios veiklos kryptys: mokslo ir kultūros, knygos ir bibliotekininkystės veiklos istorija, bibliotekinės ir informacinės veiklos modernizavimas, bibliotekų kadrų rengimas.
Bibliografija
- Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas (1958 m.),
- Vilniaus universiteto istorija (1976–1979 m., t. 1–3, 1981 m. kartu su kitais autoriais gavo respublikinę premiją).
- Knygos istorija (1979, perdirbtas leidimas rusų kalba 1988 m.),
- kultūros raidoje (1983 m.),
- Pranciškus Skorina: Pirmasis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės spaustuvininkas (1992 m.),.
- Vienuolynų ir bažnyčių bibliotekos Lietuvoje (iki 1800 m.) ,
- Knygos prekybos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII amžiuje metmenys,
- Lietuvos bibliofilija XIX amžiuje ,
- Lietuviška protestantų knyga Lietuvos ir pasaulio bibliotekose,
- Raštai (2000 m.).
- Knygos istorija. XVIII amžius (2011 m.).
Literatūra
- Bibliotekininkystei reikia pašaukimo ir meilės... : atsiminimai apie Levą Vladimirovą / sudarytoja Audronė Glosienė. – Vilnius, 2005. [1]
Nuorodos
- Levo Broit krikšto įrašas Telšių pravoslavų cerkvės metrikų knygoje, 1912 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Levas Vladimirovas, Kas yra Levas Vladimirovas? Ką reiškia Levas Vladimirovas?
Levas Vladimirovas rus Lev Ivanovich Vladimirov 1912 m kovo 11 d Telsiuose 1999 m vasario 20 d Vilniuje palaidotas Antakalnio kapinese vienas zymiausiu XX a Lietuvos ir bibliotekininkystes specialistu mokslininkas ir pedagogas Jungtiniu Tautu bibliotekos direktorius BiografijaGime Peterburgo politechnikos instituto studento Ivano Vladimirovo ir stomatologes bajoraites Stefanijos Daujotaites seimoje Senelis is tevo puses Telsiu gydytojas tolstojininkas dave vaikaiciui Levo Tolstojaus varda ir visam gyvenimui įdiege meile sio rasytojo kurybai Romana Karas ir taika Levas buvo perskaites keliolika kartu be to ir paskutiniaisiais gyvenimo metais Anksti ismoko skaityti ir rasyti Rase lietuviu rusu anglu vokieciu kalbomis skaite ir kalbejo dar keliolika kalbu Jau 1923 1924 m talkino Siauliuose motinos įkurtoje bibliotekoje skaitykloje Nuo tada pradejo rinkti ir asmenine biblioteka kurioje nepaisant patirtu praradimu buvo sukaupes apie 6000 knygu įvairiomis kalbomis ir įvairiausiomis temomis 1932 1936 m Vytauto Didziojo universitete studijavo anglu ir vokieciu kalbas bei pedagogika Jam deste Vosylius Sezemanas Levas Karsavinas Mykolas Romeris Vincas Kreve Balys Sruoga Vaclovas Birziska 1937 1940 m Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo ekonomika studijas baige 1946 m 1941 1945 m Antrojo pasaulinio karo dalyvis 16 osios lietuviskos sauliu divizijos karininkas musiuose buvo sunkiai suzeistas 1945 1948 m Valstybinio plano komisijos svietimo kulturos ir mokslo skyriaus virsininkas kreipesi į valdzios įstaigas siulydamas pradeti rengti biblioteku specialistus įkurti Vilniaus bibliotekinį technikuma ir bibliotekininkystes specialybe Vilniaus universitete 1948 m pakvieciamas destyti Vilniaus universitete kartu jam patikima vadovauti universiteto mokslinei bibliotekai 1948 1993 m su 1964 1970 m pertrauka Vilniaus universiteto destytojas 1952 1964 m Bibliotekininkystes 1970 1973 m Bibliotekininkystes ir mokslines informacijos katedros vedejas ja padalijus 1973 1987 m Mokslines informacijos katedros vedejas Istorijos mokslu kandidatas 1965 m nostrifikuotas socialiniu mokslu daktaras 1993 m profesorius 1980 m Be to 1948 1964 m Vilniaus universiteto mokslines bibliotekos dvi kadencijas 1964 1967 ir 1967 1970 m JT D Hamerseldo bibliotekos Niujorke direktorius Jo iniciatyva ir jam vadovaujant JTO bibliotekoje buvo atlikta svarbiu pertvarkymu ir reiksmingu nauju darbu 1966 1977 m dalyvavo Tarptautines biblioteku asociacijos federacijos IFLA darbe 1970 1973 m sios organizacijos bibliotekininku rengimo sekcijos sekretorius 1972 m federacijos Bibliotekininkystes mokyklu sekcijos pirmininko pavaduotojas 1973 1977 m pirmininkas 1975 m viena sios sekcijos posedziu savo iniciatyva surenge Vilniuje Nuo 1970 m Vilniaus universitete deste biblioteku knygos istorijos informatikos JAV biblioteku kursus ir kitas disciplinas Vadovavo daugiau kaip 10 kandidatiniu disertaciju kelis desimtmecius buvo mokslo darbu Bibliotekininkyste ir bibliografija Knygotyra Knygu rumu leidiniu atsakinguoju redaktoriumi ar redkolegijos nariu Knygu medziotojasVienas didziausiu Vilniaus universiteto bibliotekos vadovaujamos L Vladimirovo rupesciu buvo susigrazinti caru į Rusija is Lietuvos isveztas knygas ir muziejines kolekcijas Vilniaus universitetui kadaise priklausiusiu knygu ir muziejiniu vertybiu ieskojimas ir grazinimas vyko daugiausia 1955 1958 metais Is įvairiu Rusijos ir Ukrainos miestu Maskvos Leningrado Kijevo Charkovo Odesos Lvovo biblioteku jo deka buvo grazinta Lietuvai apie 15 18 tukstanciu retu knygu tarp ju M Mazvydo ir M Dauksos katekizmai Ne be pagrindo vieno vokiecio straipsnyje L Vladimirovas buvo vaizduojamas kaip romantiskas nuotykiu ieskotojas ir vadinamas knygu medziotoju is Vilniaus 1956 m Vilniaus universiteto bibliotekoje lankesis ukrainietis prof Borovojus uzsimine vienoje Odesos biblioteku mates Mazvydo 1547 m Katekizma 1997 m geguzes 7 d laikrastyje Lietuvos aidas L Vladimirovas pasakojo kad suzinojes jog Odesos universiteto retu spaudiniu skyriaus vedeja yra zyde į Odesa pasiunte tos pacios tautybes savo asistente kuri greitai surado bendra kalba su skyriaus vedeja Dar reikejo A Snieckaus skambucio Ukrainos komunistu partijos CK pirmajam sekretoriui Jei ne L Vladimirovas galbut 1997 m M Mazvydo Katekizmo 450 metu jubilieju butume mineje neturedami pirmosios lietuviskos knygos originalo Sekmingos buvo L Vladimirovo paieskos ir Maskvoje Is V Lenino bibliotekos Vilniaus universitetui buvo perduotas M Dauksos 1595 m Katekizmas pirmoji knyga isspausdinta Vilniuje lietuviu kalba vienintelis pasaulyje zinomas sios knygos egzempliorius taip pat zymaus baltarusiu humanisto Pranciskaus Skorinos 1525 m isleistasis Vilniuje Apastalas antroji Vilniuje o kartu ir visoje buvusios Rusijos imperijos teritorijoje isspausdinta knyga Is Maskvos Centrinio senu aktu valstybinio archyvo pavyko gauti K Sirvydo trikalbio lenku lotynu lietuviu zodyno Dictionarium trium linquarum 1642 m leidima kurio neturejo ne viena XIX XX a Lietuvos biblioteka 1970 m nustate kad lietuvis John Lettou XV a buvo pirmasis Londono spaustuvininkas NiujorkeL Vladimirovo vadovaujama JTO biblioteka pradejo vykdyti savo dokumentines informacijos kompiuterizavimo programa ir per tuos kelerius metus įspudingai ja ispletojo Įdiegtos įvairios mechanizavimo ir automatizavimo naujoves Vienas is svarbiu bibliotekos vadovo nuopelnu buvo JTO dokumentu depozitiniu biblioteku pletimas Pradejes darba Dago Hamarseldo bibliotekoje L Vladimirovas susipazino su JTO depozitiniu biblioteku sistema Tuo metu buvo manoma kad TSRS nebutina steigti naujas depozitines bibliotekas kurios tarptautiniu organizaciju dokumentus ir kitus leidinius padarytu prieinamus didesniam gyventoju skaiciui nes JTO ne visada pritare Sovietu Sajungos vidaus ir uzsienio politikai JTO bibliotekos direktoriui L Vladimirovui teko įdeti nemazai pastangu kad butu isplestas JTO depozitiniu biblioteku skaicius TSRS Nepaisant Uzsienio reikalu ministerijos biurokratu pasipriesinimo Lietuva vienintele is Sovietu Sajungos respubliku isskyrus Ukraina ir Baltarusija kurios buvo JTO nares 1965 m birzelio 17 d gavo teise tureti JTO dokumentu depozitine biblioteka Vilniaus universiteto biblioteka buvo pripazinta depozitine visam TSRS Pabaltijo regionui todel pagerbiant profesoriaus atminima 2000 m JTO depozitinei skaityklai suteiktas Levo Vladimirovo vardas Kai 1970 m L Vladimirovas baige dvieju terminu JTO bibliotekos direktoriaus kadencija tuometinis JTO Generalinis sekretorius U Tanas asmeniskai padekojo jam uz reiksminga įnasa į sios organizacijos veikla Moksline veiklaLietuvoje ir uzsienyje paskelbe daugiau kaip 350 moksliniu straipsniu Pagrindines mokslo tiriamosios veiklos kryptys mokslo ir kulturos knygos ir bibliotekininkystes veiklos istorija bibliotekines ir informacines veiklos modernizavimas biblioteku kadru rengimas BibliografijaPranciskus Skorina Vilniaus spaudos pradininkas 1958 m Vilniaus universiteto istorija 1976 1979 m t 1 3 1981 m kartu su kitais autoriais gavo respublikine premija Knygos istorija 1979 perdirbtas leidimas rusu kalba 1988 m kulturos raidoje 1983 m Pranciskus Skorina Pirmasis Lietuvos Didziosios kunigaikstystes spaustuvininkas 1992 m Vienuolynu ir baznyciu bibliotekos Lietuvoje iki 1800 m Knygos prekybos Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje XVIII amziuje metmenys Lietuvos bibliofilija XIX amziuje Lietuviska protestantu knyga Lietuvos ir pasaulio bibliotekose Rastai 2000 m Knygos istorija XVIII amzius 2011 m LiteraturaBibliotekininkystei reikia pasaukimo ir meiles atsiminimai apie Leva Vladimirova sudarytoja Audrone Glosiene Vilnius 2005 1 NuorodosLevo Broit kriksto įrasas Telsiu pravoslavu cerkves metriku knygoje 1912 m