Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Konstantinas SirvydasNežinomo dailininko portretas XVIII a pirma pusėGimė Apie 1579 m SirvydaiMirė 1631 m rugpjūčio 23 d
Konstantinas Sirvydas
| Konstantinas Sirvydas | |
|---|---|
| Nežinomo dailininko portretas, XVIII a. pirma pusė | |
| Gimė | Apie 1579 m. Sirvydai |
| Mirė | 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia |
| Tautybė | Lietuvis |
| Veikla | Kunigas, leksikografas |
| Žinomas (-a) už | Pirmąjį lietuvių kalbos žodyną, vėlesnį Dictionarium Trium Lingvarum („Trijų kalbų žodyną“) |
| Vikiteka | Konstantinas Sirvydas |
Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų. Visus veikalus rašė lietuviškai, o vėliau jie buvo pradėti versti į lenkų kalbą.
Biografija
Gimė 1579 m. Gimimo vieta tiksliai nežinoma. Buvo rytų aukštaitis. Spėjama, kad kilęs iš Sirvydų (dab. Anykščių rajonas). Nuo 1598 m. priklausė jėzuitų ordinui. Mokėsi Vilniaus, Tartu, Rygos, Nesvyžiaus jėzuitų kolegijose. 1601–1603 m. mokytojavo Nesvyžiuje. Paskui studijavo Pultuske (iki 1606 m.) ir Vilniaus akademijoje (iki 1610 m.). Baigęs mokslus, nuo 1612 m. profesoriavo Vilniuje, kur dėstė teologiją, aiškino Bibliją, buvo rektoriaus tarėjas. Daugiau kaip dešimtį metų Šv. Jonų bažnyčioje du kartus per dieną sakydavo pamokslus lietuvių ir lenkų kalbomis. Turėjo filosofijos ir laisvųjų mokslų magistro laipsnį. Buvo darbštus. Susirgęs džiova mirė 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje.
Darbai
Sirvydo veiklos kryptį ir pobūdį nulėmė, iš vienos pusės, kultūrinis pakilimas, reiškęsis XVI a. antrojoje pusėje, ir kova dėl valstybės savarankiškumo, o iš kitos pusės, religinės kovos, jo paties priklausymas jėzuitams. Tačiau neigiama jėzuitų ordino įtaka Sirvydo veikloje buvo atsverta patriotinių polinkių. Jis išsiskyrė iš kitų jėzuitų tuo, kad pirmas atsidėjo tik lietuviškiems raštams.
Sirvydas buvo geriausias XVII a. lietuvių kalbos žinovas. Jo kalbinių darbų paruošimas susijęs su jėzuitų mokymo programa Ratio studiorum (liet. Studijų tvarka), paskelbta 1599 m., kuri leido vartoti žemesnėse klasėse gimtąją kalbą.
Jėzuitų istorikai mini, kad Sirvydas 1630 m. buvo parašęs lietuvių kalbos gramatiką, pavadintą „Lietuvių kalbos raktas“ (Clavis Linguæ Lituanicæ), bet jos niekas nėra matęs. Kai kas manė, kad tokios gramatikos išvis nėra buvę. Kiti linkę manyti, kad 1737 m. be autoriaus pavardės išleista gramatika „Lietuvos kalbų visuma“ (Universitas Lingvarum Litvaniæ) ir esanti Sirvydo. Toje gramatikoje pažymėta, kad jos autorius yra jėzuitas. Tačiau kartais ji priskiriama ne Sirvydui, o jo bendradarbiui Jonui Jaknavičiui.
„Trijų kalbų žodynas“
Kitas Sirvydo darbas yra „Trijų kalbų žodynas“ (Dictionarium Trium Lingvarum). Tai lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynas. Jis pirmą kartą išleistas 1629 m. (yra manoma, kad pirmasis K. Sirvydo žodyno leidimas galėjo pasirodyti apie 1620 m.). Šis pirmasis leidimas nėra gerai ištirtas. Jo vienas defektinis egzempliorius yra išlikęs Maskvoje. Jis turi 432 puslapius, trūksta pradžios bei pabaigos. Jo pagrindas buvo lenkų kalbininko Nikolajaus Folkmaro keturkalbis žodynas. Sirvydo žodyno leidime kai kur lenkiškam žodžiui nėra lietuviško atitikmens, bet kitiems lenkiškiems žodžiams jų duodama po kelis. Išlikusiame defektiniame pirmojo leidimo egzemplioriuje yra apie 8 000 antraštinių ir apie 6 000 lietuviškų žodžių.
Išleidęs žodyną Sirvydas jį toliau pildė ir tobulino. 1631 m. išėjo antrasis žodyno leidimas, bet jo neišliko nė vieno egzemplioriaus. Manoma, kad šis, kaip ir trečias, buvo parengtas jau ne pagal Nikolajaus Folkmaro žodyną, o pagal žymaus lenkų filologo Gregorijaus Knapskio lenkų–lotynų–graikų kalbų žodyną.
Sirvydui mirus, 1642 m. išėjo trečias žodyno leidimas. Jo yra išlikę trys egzemplioriai. Palyginti su pirmu leidimu, šis yra praplėstas ir perredaguotas. Jame yra jau apie 14 000 antraštinių žodžių, o lietuviškų pagausėjo iki beveik 10 000, pridėta ir daugiau sinonimų. Šį leidimą ruošė kas nors iš Sirvydo mokinių, spėjama, kad Jonas Jaknavičius. Jame įdėti lietuviški žodžiai ten, kur pirmame leidime jų nebuvo. Vėliau žodynas nebebuvo tobulinamas.
1677 m. išėjo ketvirtas jo leidimas, kurio išlikę apie 10 egzempliorių. 1713 m. pasirodė penktas žodyno leidimas; jo yra išlikę daugiau egzempliorių.
Stengdamasis vengti skolinių, Sirvydas kūrė nemažai naujadarų. Naudodamas lietuvių kalbos priesagas, priešdėlius, sudurdamas daiktavardžius, dažnai paskiemeniui vertė lenkų ir lotynų kalbos žodžius. Didžiausias tų naujadarų trūkumas yra tai, kad jie buvo sudarinėjami su priesagomis iš priešdėlėtų žodžių. Tai būdinga lenkų, bet ne lietuvių kalbai. Vis dėlto dalis Sirvydo žodyno naujadarų ir dabar vartojama.
Sirvydo žodynas – vienintelis Lietuvoje spausdintas lietuvių kalbos žodynas iki XIX a. pabaigos. Jis buvo pagrindinė knyga, iš kurios buvo mokomasi lietuvių kalbos. Žodynas suvaidino didelį vaidmenį XVIII amžiuje mažinant skolinių skaičių lietuvių raštijoje. Juo naudojosi ir Prūsijos lietuvių žodynininkai. XIX a. pradžioje, pagyvėjus kultūriniam gyvenimui, vėl susirūpinus literatūrinės kalbos ugdymu, Sirvydo žodynas buvo ypač vertinamas, iš jo kalbos mokėsi rašytojai.
Sirvydo žodyną daugiausia yra tyrinėjęs kalbininkas Kazys Pakalka, parašęs apie jį disertaciją (1960 m.) ir keletą studijinių straipsnių.
„Punktai sakymų
Iš Sirvydo religinio turinio raštų svarbiausi yra „Punktai sakymų“. Tai originalių sutrumpintų pamokslų rinkinys. Pamokslai neplačiai parašyti, bet nurodytos tik pagrindinės mintys. Leidinio pirmoji dalis išėjo 1629 m., antroji – 1644 m., jau po autoriaus mirties. Spėjama, kad antrąją dalį spaudai paruošė Jonas Jaknavičius.
Pamokslai išspausdinti lygiagrečiai dviem kalbomis: kairėje puslapio skiltyje išduotas lietuviškas, o dešinėje lenkiškas tekstas. Lenkiškas tekstas verstas iš lietuviško, o ne atvirkščiai. Tai pirmas toks atvejis lietuvių kultūros istorijoje. Lotyniškoje prakalboje Sirvydas pabrėžė, kad savo knyga norėjęs padėti pamokslininkams, nemokantiems lietuvių kalbos, ir ragino šią kalbą studijuoti. Konstantinas Sirvydas apgailestavo neturėjęs galimybės pažymėti lietuviškų kirčių.
„Punktuose sakymų“ Sirvydui svarbiausia buvo skleisti katalikybę, kovoti su reformacija. Visos jo mintys sietos su tikyba. Veikale Sirvydas daugiausia remiasi Biblija, aiškina ją, visur įžiūrėdamas paslėptą prasmę. Savo pamoksluose Sirvydas taip pat propaguoja asketizmą ir skelbia Bažnyčios primatą. Nori, kad Bažnyčia apimtų visą pasaulį. Šis asketizmo idealas jaučiamas visuose Sirvydo pamoksluose. Kartu jie nukreipti daugiausia prieš valdančiąsias klases, feodalus. Sirvydas mato socialinę nelygybę tarp žmonių ir stovi skriaudžiamųjų pusėje. Taigi, kritinis Sirvydo žvilgsnis į didikus ir užuojauta skriaudžiamiesiems pamoksluose kyla ne iš socialinės nelygybės supratimo, o iš autoriaus uolaus asketizmo palaikymo.
Taip pat „Punktuose sakymų“ yra smerkiamas Samarijos karalius, buvęs panašus į vėjų mėtomą vandens putą. Nesipriešindamas pavaldinių norams, jų „tūliems pageidimams“ bevalis Viešpats ir save, ir savo karalystę prapuldęs. Drauge pamokslininkas Konstantinas Sirvydas aiškiai atriboja stiprią monarcho valdžią nuo tironijos: Kristus „Punktuose sakymų“ iškyla kaip griežtas, bet teisingas „karalius“, kovojantis prieš „tironą“ vėliną (velnią).
„Punktai sakymų“ reikšmingiausi yra kalbos, literatūrinės išraiškos ir stiliaus atžvilgiu. Sirvydas savo pamokslais stengėsi duoti gražios kalbos pavyzdį. Dėl trumpo, glausto dėstymo būdo juose nedaug tėra plačiau apmestų vaizdų, bet jų kalba, apskritai, yra turtinga, vaizdi ir emocinga, nes autorius norėjo paveikti ne tik skaitytojo protą, bet ir jausmus, vaizduotę. Pats rašydamas pamokslus, bet ne versdamas, Sirvydas galėjo visiškai laisvai išreikšti norimą mintį, dėl to ir jo sakinys yra sklandus, gerai apvaldytas, lietuviškos konstrukcijos. Dažniausiai jis nėra ilgas, bet išbaigtas, turi retorinį atspalvį.
Kaip teksto konstravimo priemones Sirvydas pavartoja pakartojimą, išskaičiavimą, sintaksinį paralelizmą, anaforinį jungimo būdą, sinonimų sugretinimą ir dvinarius. Jo stilių veikė akademinė retorika, biblinė alegorizacija. Tačiau tai irgi būdinga Barokui – jis taikėsi ir prie nemokyto ar mažai mokyto klausytojo. Dažniausiai jis vartoja vaizdinį veiksmažodį, taiklų epitetą ir palyginimą, kartais virstantį ilgu paralelizmu. Ypač pažymėtini jo natūralūs, liaudiški, iš gamtos ir kasdieninės buities paimti palyginimai. Nors pamokslai rašyti dvasininkams, bet pagrindinis kalbos šaltinis autoriui buvo gyvoji liaudies kalba.
Sirvydas stengėsi prisitaikyti prie liaudies, kad būtų jos suprantamas, kad jo žodis per tarpininkus ją pasiektų ir tinkamai paveiktų.
1845 m. pirmoji „Punktų sakymų“ dalis (be lenkiško teksto), paruošta Motiejaus Valančiaus, buvo perspausdinta Leono Montvydo lėšomis. O 1929 m. Getingene buvo išleistas F. Špechto paruoštas fotografinis visų „Punktų sakymų“ leidimas. Pakartotinio leidimo naujaisiais laikais nesusilaukė tik Sirvydo „Trijų kalbų“ žodynas.
Įamžinimas
- Konstantino Sirvydo vardu pavadintas skersgatvis Vilniuje, gatvės kituose miestuose, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje kabo atminimo lenta.
- 1988 m. atidengtas paminklas menamoje gimtinėje Sirvyduose (ąžuolas, varis, akmenų mūro postamentas; aut. Jonas Žukas (1940–2019), 2009 m. perkeltas į Dabužių bažnyčios šventorių. Sirvyduose paliktas lauko riedulys su atminimo lenta.
- 1989 m. Dabužių devynmetei mokyklai suteiktas Konstantino Sirvydo vardas.
Išnašos
Pastabos
- Forma Sirvydas laikoma normine ir yra labiausiai paplitusi šiandieninėje vartosenoje. Variantas Širvydas vengtinas, paveiktas lenkų kalbos įtakos.
Šaltiniai
- Stundžia, Bonifacas (2020 m. spalio 29 d.). „K. Sirvydo žodynui – 400 metų, tačiau pirmojo spausdinto lietuviško žodyno „bylos“ skaidrinimas tęsiasi iki šiol“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2023-03-08.
- „Dėl rašytojo Sirvydo pavardės formos“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2023-03-08. Nuoroda tikrinta 2023-03-08.
- „Konstantinas Sirvydas – paminklas perkeltas, o muziejus nunyko“. anyksta.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-15.
Literatūra
- Jurgis Lebedys „Senoji lietuvių literatūra“
- Eugenija Ulčinaitė ir Albinas Jovaišas „Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžius“
- Darius Kuolys „Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje (Renesansas ir Barokas)“
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konstantinas Sirvydas, Kas yra Konstantinas Sirvydas? Ką reiškia Konstantinas Sirvydas?
Konstantinas SirvydasNezinomo dailininko portretas XVIII a pirma puseGime Apie 1579 m SirvydaiMire 1631 m rugpjucio 23 d VilniusPalaidotas a Vilniaus Sv Jonu baznyciaTautybe LietuvisVeikla Kunigas leksikografasZinomas a uz Pirmajį lietuviu kalbos zodyna velesnį Dictionarium Trium Lingvarum Triju kalbu zodyna Vikiteka Konstantinas Sirvydas Konstantinas Sirvydas kai kuriuose saltiniuose rasoma Sirvydas apie 1579 1631 m rugpjucio 23 d vienas lietuviskos rastijos pradininku leksikografas pirmasis stambus lietuviu kalbininkas kunigas ir vienas zymiausiu senuju rasytoju Visus veikalus rase lietuviskai o veliau jie buvo pradeti versti į lenku kalba BiografijaGime 1579 m Gimimo vieta tiksliai nezinoma Buvo rytu aukstaitis Spejama kad kiles is Sirvydu dab Anyksciu rajonas Nuo 1598 m priklause jezuitu ordinui Mokesi Vilniaus Tartu Rygos Nesvyziaus jezuitu kolegijose 1601 1603 m mokytojavo Nesvyziuje Paskui studijavo Pultuske iki 1606 m ir Vilniaus akademijoje iki 1610 m Baiges mokslus nuo 1612 m profesoriavo Vilniuje kur deste teologija aiskino Biblija buvo rektoriaus tarejas Daugiau kaip desimtį metu Sv Jonu baznycioje du kartus per diena sakydavo pamokslus lietuviu ir lenku kalbomis Turejo filosofijos ir laisvuju mokslu magistro laipsnį Buvo darbstus Susirges dziova mire 1631 m rugpjucio 23 d Vilniuje DarbaiSirvydo veiklos kryptį ir pobudį nuleme is vienos puses kulturinis pakilimas reiskesis XVI a antrojoje puseje ir kova del valstybes savarankiskumo o is kitos puses religines kovos jo paties priklausymas jezuitams Taciau neigiama jezuitu ordino įtaka Sirvydo veikloje buvo atsverta patriotiniu polinkiu Jis issiskyre is kitu jezuitu tuo kad pirmas atsidejo tik lietuviskiems rastams Sirvydas buvo geriausias XVII a lietuviu kalbos zinovas Jo kalbiniu darbu paruosimas susijes su jezuitu mokymo programa Ratio studiorum liet Studiju tvarka paskelbta 1599 m kuri leido vartoti zemesnese klasese gimtaja kalba Jezuitu istorikai mini kad Sirvydas 1630 m buvo parases lietuviu kalbos gramatika pavadinta Lietuviu kalbos raktas Clavis Linguae Lituanicae bet jos niekas nera mates Kai kas mane kad tokios gramatikos isvis nera buve Kiti linke manyti kad 1737 m be autoriaus pavardes isleista gramatika Lietuvos kalbu visuma Universitas Lingvarum Litvaniae ir esanti Sirvydo Toje gramatikoje pazymeta kad jos autorius yra jezuitas Taciau kartais ji priskiriama ne Sirvydui o jo bendradarbiui Jonui Jaknaviciui Triju kalbu zodynas Kitas Sirvydo darbas yra Triju kalbu zodynas Dictionarium Trium Lingvarum Tai lenku lotynu lietuviu kalbu zodynas Jis pirma karta isleistas 1629 m yra manoma kad pirmasis K Sirvydo zodyno leidimas galejo pasirodyti apie 1620 m Sis pirmasis leidimas nera gerai istirtas Jo vienas defektinis egzempliorius yra islikes Maskvoje Jis turi 432 puslapius truksta pradzios bei pabaigos Jo pagrindas buvo lenku kalbininko Nikolajaus Folkmaro keturkalbis zodynas Sirvydo zodyno leidime kai kur lenkiskam zodziui nera lietuvisko atitikmens bet kitiems lenkiskiems zodziams ju duodama po kelis Islikusiame defektiniame pirmojo leidimo egzemplioriuje yra apie 8 000 antrastiniu ir apie 6 000 lietuvisku zodziu Paskutinio 1713 m Dictionarium Trium Lingvarum in usum Studiosae Iuventutis leidimo antrastinis puslapis Isleides zodyna Sirvydas jį toliau pilde ir tobulino 1631 m isejo antrasis zodyno leidimas bet jo neisliko ne vieno egzemplioriaus Manoma kad sis kaip ir trecias buvo parengtas jau ne pagal Nikolajaus Folkmaro zodyna o pagal zymaus lenku filologo Gregorijaus Knapskio lenku lotynu graiku kalbu zodyna Sirvydui mirus 1642 m isejo trecias zodyno leidimas Jo yra islike trys egzemplioriai Palyginti su pirmu leidimu sis yra praplestas ir perredaguotas Jame yra jau apie 14 000 antrastiniu zodziu o lietuvisku pagausejo iki beveik 10 000 prideta ir daugiau sinonimu Sį leidima ruose kas nors is Sirvydo mokiniu spejama kad Jonas Jaknavicius Jame įdeti lietuviski zodziai ten kur pirmame leidime ju nebuvo Veliau zodynas nebebuvo tobulinamas 1677 m isejo ketvirtas jo leidimas kurio islike apie 10 egzemplioriu 1713 m pasirode penktas zodyno leidimas jo yra islike daugiau egzemplioriu Stengdamasis vengti skoliniu Sirvydas kure nemazai naujadaru Naudodamas lietuviu kalbos priesagas priesdelius sudurdamas daiktavardzius daznai paskiemeniui verte lenku ir lotynu kalbos zodzius Didziausias tu naujadaru trukumas yra tai kad jie buvo sudarinejami su priesagomis is priesdeletu zodziu Tai budinga lenku bet ne lietuviu kalbai Vis delto dalis Sirvydo zodyno naujadaru ir dabar vartojama Sirvydo zodynas vienintelis Lietuvoje spausdintas lietuviu kalbos zodynas iki XIX a pabaigos Jis buvo pagrindine knyga is kurios buvo mokomasi lietuviu kalbos Zodynas suvaidino didelį vaidmenį XVIII amziuje mazinant skoliniu skaiciu lietuviu rastijoje Juo naudojosi ir Prusijos lietuviu zodynininkai XIX a pradzioje pagyvejus kulturiniam gyvenimui vel susirupinus literaturines kalbos ugdymu Sirvydo zodynas buvo ypac vertinamas is jo kalbos mokesi rasytojai Sirvydo zodyna daugiausia yra tyrinejes kalbininkas Kazys Pakalka parases apie jį disertacija 1960 m ir keleta studijiniu straipsniu Punktai sakymu Is Sirvydo religinio turinio rastu svarbiausi yra Punktai sakymu Tai originaliu sutrumpintu pamokslu rinkinys Pamokslai neplaciai parasyti bet nurodytos tik pagrindines mintys Leidinio pirmoji dalis isejo 1629 m antroji 1644 m jau po autoriaus mirties Spejama kad antraja dalį spaudai paruose Jonas Jaknavicius Treciojo 1642 m Triju kalbu zodyno leidimo pratarme AD STVDIOSAM IVVENTUTEM Mokslingam jaunimui Pamokslai isspausdinti lygiagreciai dviem kalbomis kaireje puslapio skiltyje isduotas lietuviskas o desineje lenkiskas tekstas Lenkiskas tekstas verstas is lietuvisko o ne atvirksciai Tai pirmas toks atvejis lietuviu kulturos istorijoje Lotyniskoje prakalboje Sirvydas pabreze kad savo knyga norejes padeti pamokslininkams nemokantiems lietuviu kalbos ir ragino sia kalba studijuoti Konstantinas Sirvydas apgailestavo neturejes galimybes pazymeti lietuvisku kirciu Punktuose sakymu Sirvydui svarbiausia buvo skleisti katalikybe kovoti su reformacija Visos jo mintys sietos su tikyba Veikale Sirvydas daugiausia remiasi Biblija aiskina ja visur įziuredamas paslepta prasme Savo pamoksluose Sirvydas taip pat propaguoja asketizma ir skelbia Baznycios primata Nori kad Baznycia apimtu visa pasaulį Sis asketizmo idealas jauciamas visuose Sirvydo pamoksluose Kartu jie nukreipti daugiausia pries valdanciasias klases feodalus Sirvydas mato socialine nelygybe tarp zmoniu ir stovi skriaudziamuju puseje Taigi kritinis Sirvydo zvilgsnis į didikus ir uzuojauta skriaudziamiesiems pamoksluose kyla ne is socialines nelygybes supratimo o is autoriaus uolaus asketizmo palaikymo Taip pat Punktuose sakymu yra smerkiamas Samarijos karalius buves panasus į veju metoma vandens puta Nesipriesindamas pavaldiniu norams ju tuliems pageidimams bevalis Viespats ir save ir savo karalyste prapuldes Drauge pamokslininkas Konstantinas Sirvydas aiskiai atriboja stipria monarcho valdzia nuo tironijos Kristus Punktuose sakymu iskyla kaip grieztas bet teisingas karalius kovojantis pries tirona velina velnia Pirmojo 1629 m Punktu sakymu leidimo tekstas lietuviu ir lenku kalbomis Punktai sakymu reiksmingiausi yra kalbos literaturines israiskos ir stiliaus atzvilgiu Sirvydas savo pamokslais stengesi duoti grazios kalbos pavyzdį Del trumpo glausto destymo budo juose nedaug tera placiau apmestu vaizdu bet ju kalba apskritai yra turtinga vaizdi ir emocinga nes autorius norejo paveikti ne tik skaitytojo prota bet ir jausmus vaizduote Pats rasydamas pamokslus bet ne versdamas Sirvydas galejo visiskai laisvai isreiksti norima mintį del to ir jo sakinys yra sklandus gerai apvaldytas lietuviskos konstrukcijos Dazniausiai jis nera ilgas bet isbaigtas turi retorinį atspalvį Kaip teksto konstravimo priemones Sirvydas pavartoja pakartojima isskaiciavima sintaksinį paralelizma anaforinį jungimo buda sinonimu sugretinima ir dvinarius Jo stiliu veike akademine retorika bibline alegorizacija Taciau tai irgi budinga Barokui jis taikesi ir prie nemokyto ar mazai mokyto klausytojo Dazniausiai jis vartoja vaizdinį veiksmazodį taiklu epiteta ir palyginima kartais virstantį ilgu paralelizmu Ypac pazymetini jo naturalus liaudiski is gamtos ir kasdienines buities paimti palyginimai Nors pamokslai rasyti dvasininkams bet pagrindinis kalbos saltinis autoriui buvo gyvoji liaudies kalba Sirvydas stengesi prisitaikyti prie liaudies kad butu jos suprantamas kad jo zodis per tarpininkus ja pasiektu ir tinkamai paveiktu 1845 m pirmoji Punktu sakymu dalis be lenkisko teksto paruosta Motiejaus Valanciaus buvo perspausdinta Leono Montvydo lesomis O 1929 m Getingene buvo isleistas F Spechto paruostas fotografinis visu Punktu sakymu leidimas Pakartotinio leidimo naujaisiais laikais nesusilauke tik Sirvydo Triju kalbu zodynas ĮamzinimasAtminimo paminklas Dabuziuose Anyksciu rajone Konstantino Sirvydo vardu pavadintas skersgatvis Vilniuje gatves kituose miestuose Vilniaus Sv Jonu baznycioje kabo atminimo lenta 1988 m atidengtas paminklas menamoje gimtineje Sirvyduose azuolas varis akmenu muro postamentas aut Jonas Zukas 1940 2019 2009 m perkeltas į Dabuziu baznycios sventoriu Sirvyduose paliktas lauko riedulys su atminimo lenta 1989 m Dabuziu devynmetei mokyklai suteiktas Konstantino Sirvydo vardas IsnasosPastabos Forma Sirvydas laikoma normine ir yra labiausiai paplitusi siandienineje vartosenoje Variantas Sirvydas vengtinas paveiktas lenku kalbos įtakos Saltiniai Stundzia Bonifacas 2020 m spalio 29 d K Sirvydo zodynui 400 metu taciau pirmojo spausdinto lietuvisko zodyno bylos skaidrinimas tesiasi iki siol Bernardinai lt Nuoroda tikrinta 2023 03 08 Del rasytojo Sirvydo pavardes formos Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2023 03 08 Nuoroda tikrinta 2023 03 08 Konstantinas Sirvydas paminklas perkeltas o muziejus nunyko anyksta lt Nuoroda tikrinta 2022 05 15 LiteraturaJurgis Lebedys Senoji lietuviu literatura Eugenija Ulcinaite ir Albinas Jovaisas Lietuviu literaturos istorija XIII XVIII amzius Darius Kuolys Asmuo tauta valstybe Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes istorineje literaturoje Renesansas ir Barokas