Lenkijos Kongreso karalystė arba Lenkijos karalystė Kongresinė karalystė Kongresinė Lenkija lenk Królestwo Kongresowe Kr
Lenkijos kongreso karalystė

Lenkijos Kongreso karalystė (arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija; lenk. Królestwo Kongresowe, Królestwo Polskie, rus. царство Польское) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m. Vienos kongreso sprendimu sudaryta iš 1807–1815 m. gyvavusios Varšuvos kunigaikštystės, gyvavusi iki Pirmojo pasaulinio karo 1916 m.
Królestwo Polskie Lenkijos Kongreso karalystė | |||||
Rusijos imperijos dalis | |||||
| |||||
| |||||
Karalystės teritorija | |||||
Sostinė | Varšuva | ||||
Kalbos | lenkų | ||||
Valdymo forma | Monarchija | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Įkūrimas | 1815 m., 1815 | ||||
- Inkorporavimas | 1867/1916 m. | ||||
Valiuta | zlotas |
Lenkijos istorija |
Germanija |
Slavų Germanija: |
Baltieji chorvatai, Mozūrai, , Pamarėnai, , Lendai, |
Lenkijos karalystė (Piastai) |
Jogailaičiai |
Abiejų Tautų Respublika |
ATR padalijimai |
Prūsijos karalystė |
Varšuvos kunigaikštystė |
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva |
Rusijos imperija () |
Antroji Respublika |
Trečiasis Reichas |
Socialistinė Lenkija |
Trečioji Respublika |
Istoriniai regionai |
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė |
Istorija
Karalystė įkurta laikantis 1815 m. gegužės 3 d. sutarčių tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos bei 1815 m. birželio 9 d. Vienos kongreso nutarimo. Į Lenkijos Kongreso karalystę 1815 m. neįėjo Austrijos valdoma , Poznanės didžioji kunigaikštystė ir kitos 1815 m. Prūsijai atitekusios buvusios Abiejų Tautų respublikos žemės. Iki 1912 m., kai nuo Kongreso karalystės buvo atplėšta Kulmo žemė, karalystė apėmė 128 500 km² teritoriją, įskaitant ir Lietuvos Užnemunę. 1816 m. joje gyveno 3,3 mln., 1900 m. apie 10 mln. žmonių.
Lenkijos Kongreso karalystės valstybės santvarką 1815–1832 m. apibrėžė liberali Lenkijos karalystės konstitucija: karalystė buvo konstitucinė monarchija, asmenine unija susieta su Rusijos imperija, kurios imperatorius nominaliai buvo ir Lenkijos karalius. Turėjo Seimą, vyriausybę ir kariuomenę. Po 1830–1831 m. sukilimo konstituciją pakeitė . Karalystė prarado atskiros valstybės statusą, neteko Seimo ir kariuomenės.
Faktiškai konstitucijos ir statuto numatytas karalystės teises Rusijos valdžia nuolat ribojo. 1841 m. panaikinta Valstybės taryba, įvesta , 1847 m. įvestas Rusijos imperijos baudžiamasis kodeksas. 1846 m. Rusijos centrinė valdžia perėmė Karalystės kelių, 1850 m. – muitų, 1851 m. ir pašto administravimą.
Po 1863–1864 m. sukilimo panaikinti Karalystės autonomijos likučiai, ją imta vadinti Pavyslio kraštu. 1866 m. Karalystė suskirstyta į 10 gubernijų vietoje iki tol buvusių 8 vaivadijų. 1874 m. imperatoriaus vietininką pakeitė generalgubernatorius. Imta rusinti Lenkijos mokyklas, administracines įstaigas, teismus. Tik po 1905 m. revoliucijos leista steigti privačias lenkiškas mokyklas, padaryta kitų nedidelių nuolaidų. Karalystė buvo atstovaujama Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje. 1915 m. ją užėmė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariuomenė. Daugiausia iš buvusių Lenkijos Kongreso karalystės žemių sudaryti okupaciniai administraciniai teritoriniai vienetai – Varšuvos ir Liublino generalinės gubernijos. Užnemunė tapo Oberosto dalimi.
Lenkijos Kongreso karalystės vėliava | Geografinis žemėlapis ir suskirstymas vaivadijomis 1815–1830 m. | Suskirstymas apskritimis 1907 m. |
Šaltiniai
- Царство Польское. Bigenc.ru (tikrinta 2023-03-19).
- Lenkijos Kongreso karalystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 784 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkijos kongreso karalystė, Kas yra Lenkijos kongreso karalystė? Ką reiškia Lenkijos kongreso karalystė?
Lenkijos Kongreso karalyste arba Lenkijos karalyste Kongresine karalyste Kongresine Lenkija lenk Krolestwo Kongresowe Krolestwo Polskie rus carstvo Polskoe valstybe nominaliai savarankiska faktiskai valdoma Rusijos 1815 m Vienos kongreso sprendimu sudaryta is 1807 1815 m gyvavusios Varsuvos kunigaikstystes gyvavusi iki Pirmojo pasaulinio karo 1916 m Krolestwo Polskie Lenkijos Kongreso karalysteRusijos imperijos dalis 1815 1867 1916HerbasLocation ofKaralystes teritorijaSostine VarsuvaKalbos lenkuValdymo forma MonarchijaEra Naujieji laikai Įkurimas 1815 m 1815 Inkorporavimas 1867 1916 m Valiuta zlotasLenkijos istorijaGermanijaSlavu Germanija Baltieji chorvatai Mozurai Pamarenai Lendai Lenkijos karalyste Piastai JogailaiciaiAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiPrusijos karalysteVarsuvos kunigaikstysteKongreso karalyste Poznanes kunigaikstyste KrokuvaRusijos imperija Antroji RespublikaTreciasis ReichasSocialistine LenkijaTrecioji RespublikaIstoriniai regionaiDidzioji Lenkija Mazoji Lenkija Silezija Galicija Pomeranija Pomerelija Mazovija Kujavija PalenkeIstorijaKaralyste įkurta laikantis 1815 m geguzes 3 d sutarciu tarp Rusijos Austrijos ir Prusijos bei 1815 m birzelio 9 d Vienos kongreso nutarimo Į Lenkijos Kongreso karalyste 1815 m neįejo Austrijos valdoma Poznanes didzioji kunigaikstyste ir kitos 1815 m Prusijai atitekusios buvusios Abieju Tautu respublikos zemes Iki 1912 m kai nuo Kongreso karalystes buvo atplesta Kulmo zeme karalyste apeme 128 500 km teritorija įskaitant ir Lietuvos Uznemune 1816 m joje gyveno 3 3 mln 1900 m apie 10 mln zmoniu Lenkijos Kongreso karalystes valstybes santvarka 1815 1832 m apibreze liberali Lenkijos karalystes konstitucija karalyste buvo konstitucine monarchija asmenine unija susieta su Rusijos imperija kurios imperatorius nominaliai buvo ir Lenkijos karalius Turejo Seima vyriausybe ir kariuomene Po 1830 1831 m sukilimo konstitucija pakeite Karalyste prarado atskiros valstybes statusa neteko Seimo ir kariuomenes Faktiskai konstitucijos ir statuto numatytas karalystes teises Rusijos valdzia nuolat ribojo 1841 m panaikinta Valstybes taryba įvesta 1847 m įvestas Rusijos imperijos baudziamasis kodeksas 1846 m Rusijos centrine valdzia pereme Karalystes keliu 1850 m muitu 1851 m ir pasto administravima Po 1863 1864 m sukilimo panaikinti Karalystes autonomijos likuciai ja imta vadinti Pavyslio krastu 1866 m Karalyste suskirstyta į 10 guberniju vietoje iki tol buvusiu 8 vaivadiju 1874 m imperatoriaus vietininka pakeite generalgubernatorius Imta rusinti Lenkijos mokyklas administracines įstaigas teismus Tik po 1905 m revoliucijos leista steigti privacias lenkiskas mokyklas padaryta kitu nedideliu nuolaidu Karalyste buvo atstovaujama Rusijos imperijos Valstybes Dumoje 1915 m ja uzeme Vokietijos ir Austrijos Vengrijos kariuomene Daugiausia is buvusiu Lenkijos Kongreso karalystes zemiu sudaryti okupaciniai administraciniai teritoriniai vienetai Varsuvos ir Liublino generalines gubernijos Uznemune tapo Oberosto dalimi Lenkijos Kongreso karalystes veliava Geografinis zemelapis ir suskirstymas vaivadijomis 1815 1830 m Suskirstymas apskritimis 1907 m SaltiniaiCarstvo Polskoe Bigenc ru tikrinta 2023 03 19 Lenkijos Kongreso karalyste Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 784 psl