Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hebrajų raštasTipasNaudojamas kalbose hebrajų kalba jidiš ladino aramėjų kalba karaimų kalba ir kt Rašymo kryptis iš deš
Hebrajų raštas
| Hebrajų raštas | |
|---|---|
| Tipas | |
| Naudojamas kalbose | hebrajų kalba, jidiš, ladino, aramėjų kalba, karaimų kalba ir kt. |
| Rašymo kryptis | iš dešinės į kairę |
| Laikotarpis | nuo II–I a. pr. m. e. |
| ISO 15924 | Hebr |
| Kilmė | egiptiečių raštas finikiečių raštas aramėjų raštas |
| Dukterinės sistemos | |
Hebrajų raštas – rašto sistema, naudojama žydų kalbose: hebrajų, jidiš, aramėjų, ladino, žydiškose arabų, graikų, persų ir kt. kalbų formose, karaimų kalboje. Raštas priebalsinis (), sudarytas iš 22 ženklų. Rašoma iš dešinės kairėn.
Istorija
Hebrajų raštas išsirutuliojo iš finikiečių rašto. Ankstyviausios jo formos (vadinamasis ) žinomos nuo IX a. pr. m. e. Vėliau, Babilono nelaisvėje, susidarė dvi skirtingos rašto tradicijos – asiriška ir aramėjiška. Pastarosios pagrindu III–II a. pr. m. e. susidarė dabartinis, kvadratinis hebrajų raštas.
Vėliau kartu su žydų diaspora raštas plačiai pasklido ir naudotas žydų užrašyti savo šnekamąsias kalbas. XX a., sulig sionizmo judėjimu, hebrajų rašto reikšmė vėl išaugo.
Sistema
Hebrajų abėcėlę sudaro 22 raidės, skirtos žymėti priebalsiams, iš jų 5 (kaf, mem, nun, pei, cadi), vadinamosios galinės (sofit), žodžio gale rašomos skirtingai. Priebalsiai yra žodžio prasmės pagrindas, balsiai atlieka gramatinę funkciją, t. y. rodo morfologinę formą. Nuo IX a. pr. m. e. kai kurios priebalsės (jos vadinamos immot ha-keri’a ‘skaitymo motinos’, lotyniškai matres lectionis) žymi ir balsius: vav – o, u, jud – i, e, hei (žodžio gale) – a, e; alef dažniausiai balsius žymi skoliniuose. VIII–IX a. sukūrė balsių žymėjimo sistemą (diakritinius ženklus nekudot) Biblijos tekstui norėdami išlaikyti jo taisyklingą skaitymą, t. p. intonacinius, vadinamus kantiliacijos, ženklus (nurodomi tik Biblijos leidimuose, bet ne sinagogoje naudojamuose ritiniuose, kuriuose išlaikoma senovinė rašymo sistema be balsių ir intonacijos ženklų); masoretai užfiksavo Galilėjos žydų Biblijos tarimo variantą.Diakritiniai ženklai balsiams žymėti rašomi prieš raidę ar po jos, virš raidės, jos apačioje ar viduryje; vienas iš diakritinių ženklų žymi priebalsio duslų ar skardų tarimą. Su diakritiniais ženklais leidžiama Biblija, liturginė literatūra, mokomosios knygos, poezija, vaikų literatūra, kituose leidiniuose balsiai žymimi priebalsėmis. Hebrajų rašmenys tradiciškai žymi ir skaičius; Izraelyje vartojamas dvejopas skaičių žymėjimas – hebrajiškas ir arabiškas.
Abėcėlė
| Raidė | א | ב | ג | ד | ה | ו | ז | ח | ט | י | כ |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | alef | bet | gimel | dalet | hei | vav | zain | chei | tet | jud | kaf |
| Tarimas | /ʔ/ | /b/, /v/ | /g/, /ʤ/ | /d/, /ð/ | /h/ | /v/, /β/, /o:/, /u:/, /w/ | /z/, /ʒ/ | /χ/, /ħ/ | /t/ | /j/, /i/, /y/ | /k/, /x/ |
| Raidė | ל | מ | נ | ס | ע | פ | צ | ק | ר | ש | ת |
| Pavadinimas | lamed | mem | nun | samech | ain | pei | cadi | kuf | reiš | šin | tav |
| Tarimas | /l/ | /m/ | /n/ | /s/ | /ʕ/ | /p/, /ʔ/, /f/, /β/ | /ʦ/, /tʃ/ | /k/ | /ʁ/ | /ʃ/, /s/ | /t/, /θ/ |
Penki priebalsiai (vadinami sofit) žodžio gale įgyja kitokią formą.
| Raidė | ך | ם | ן | ף | ץ |
|---|---|---|---|---|---|
| Tarimas | /χ/ | /m/ | /n/ | /p/, /ʔ/, /f/, /β/ | /ʦ/, /tʃ/ |
Diakritiniai ženklai
Raidės su diakriniais ženklais balsėms žymėti arba priebalsėms patikslinti:
| Raidė | בּ | ג׳ | ד׳ | וּ | וֹ | ו׳ | ז׳ | יִ | כּ | פּ | צ׳ | שׁ | שׂ | ת׳ |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tarimas | /b/ | /ʤ/ | /ð/ | /uː/ | /oː/ | /w/ | /ʒ/ | /i/ | /k/ | /p/ | /tʃ/ | /ʃ/ | /s/ | /θ/ |
Skaitmenys
| Ženklas | Reikšmė | Ženklas | Reikšmė | Ženklas | Reikšmė |
|---|---|---|---|---|---|
| א | 1 | י | 10 | ק | 100 |
| ב | 2 | כ | 20 | ר | 200 |
| ג | 3 | ל | 30 | ש | 300 |
| ד | 4 | מ | 40 | ת | 400 |
| ה | 5 | נ | 50 | ך | 500 |
| ו | 6 | ס | 60 | ם | 600 |
| ז | 7 | ע | 70 | ן | 700 |
| ח | 8 | פ | 80 | ף | 800 |
| ט | 9 | צ | 90 | ץ | 900 |
Šaltiniai
- Hebrew alphabet, Encyclopedia Britannica.
- Saénz-Badillos, Angel (1993). A History of the Hebrew Language. Cambridge, UK: Cambridge University Press.
- Yeivin, Israel (1980). Introduction to the Tiberian Masorah. Scholars Press.
- Larisa Lempertienė. Hebrajų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hebrajų raštas, Kas yra Hebrajų raštas? Ką reiškia Hebrajų raštas?
Hebraju rastasTipasNaudojamas kalbose hebraju kalba jidis ladino arameju kalba karaimu kalba ir kt Rasymo kryptis is desines į kaireLaikotarpis nuo II I a pr m e ISO 15924 HebrUnicodeGenealogijaKilme egiptieciu rastas 0 0 0 finikieciu rastas 0 0 0 arameju rastasDukterines sistemos Hebraju rastas rasto sistema naudojama zydu kalbose hebraju jidis arameju ladino zydiskose arabu graiku persu ir kt kalbu formose karaimu kalboje Rastas priebalsinis sudarytas is 22 zenklu Rasoma is desines kairen IstorijaHebraju rastas issirutuliojo is finikieciu rasto Ankstyviausios jo formos vadinamasis zinomos nuo IX a pr m e Veliau Babilono nelaisveje susidare dvi skirtingos rasto tradicijos asiriska ir aramejiska Pastarosios pagrindu III II a pr m e susidare dabartinis kvadratinis hebraju rastas Veliau kartu su zydu diaspora rastas placiai pasklido ir naudotas zydu uzrasyti savo snekamasias kalbas XX a sulig sionizmo judejimu hebraju rasto reiksme vel isaugo SistemaHebraju abecele sudaro 22 raides skirtos zymeti priebalsiams is ju 5 kaf mem nun pei cadi vadinamosios galines sofit zodzio gale rasomos skirtingai Priebalsiai yra zodzio prasmes pagrindas balsiai atlieka gramatine funkcija t y rodo morfologine forma Nuo IX a pr m e kai kurios priebalses jos vadinamos immot ha keri a skaitymo motinos lotyniskai matres lectionis zymi ir balsius vav o u jud i e hei zodzio gale a e alef dazniausiai balsius zymi skoliniuose VIII IX a sukure balsiu zymejimo sistema diakritinius zenklus nekudot Biblijos tekstui noredami islaikyti jo taisyklinga skaityma t p intonacinius vadinamus kantiliacijos zenklus nurodomi tik Biblijos leidimuose bet ne sinagogoje naudojamuose ritiniuose kuriuose islaikoma senovine rasymo sistema be balsiu ir intonacijos zenklu masoretai uzfiksavo Galilejos zydu Biblijos tarimo varianta Diakritiniai zenklai balsiams zymeti rasomi pries raide ar po jos virs raides jos apacioje ar viduryje vienas is diakritiniu zenklu zymi priebalsio duslu ar skardu tarima Su diakritiniais zenklais leidziama Biblija liturgine literatura mokomosios knygos poezija vaiku literatura kituose leidiniuose balsiai zymimi priebalsemis Hebraju rasmenys tradiciskai zymi ir skaicius Izraelyje vartojamas dvejopas skaiciu zymejimas hebrajiskas ir arabiskas Abecele Raide א ב ג ד ה ו ז ח ט י כPavadinimas alef bet gimel dalet hei vav zain chei tet jud kafTarimas ʔ b v g ʤ d d h v b o u w z ʒ x ħ t j i y k x Raide ל מ נ ס ע פ צ ק ר ש תPavadinimas lamed mem nun samech ain pei cadi kuf reis sin tavTarimas l m n s ʕ p ʔ f b ʦ tʃ k ʁ ʃ s t 8 Penki priebalsiai vadinami sofit zodzio gale įgyja kitokia forma Raide ך ם ן ף ץTarimas x m n p ʔ f b ʦ tʃ Diakritiniai zenklai Raides su diakriniais zenklais balsems zymeti arba priebalsems patikslinti Raide ב ג ד ו ו ו ז י כ פ צ ש ש ת Tarimas b ʤ d uː oː w ʒ i k p tʃ ʃ s 8 Skaitmenys Zenklas Reiksme Zenklas Reiksme Zenklas Reiksmeא 1 י 10 ק 100ב 2 כ 20 ר 200ג 3 ל 30 ש 300ד 4 מ 40 ת 400ה 5 נ 50 ך 500ו 6 ס 60 ם 600ז 7 ע 70 ן 700ח 8 פ 80 ף 800ט 9 צ 90 ץ 900SaltiniaiHebrew alphabet Encyclopedia Britannica Saenz Badillos Angel 1993 A History of the Hebrew Language Cambridge UK Cambridge University Press Yeivin Israel 1980 Introduction to the Tiberian Masorah Scholars Press Larisa Lempertiene Hebraju rastas Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005