- Kitos reikšmės – Šakiai (reikšmės).
Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir 50 km į šiaurę nuo Marijampolės. Šakių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos (Bažnyčios, Centro, V. Kudirkos, Striūpų, Žalgirio). Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte).
| Šakiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nepriklausomybės gatvė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
| Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų | 5 269 | |||||||||||||||
| Plotas | 4,23 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 1 246 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-71001 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Šakiai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys, kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra Šakių rotušė, kultūros centras, Šakių sporto centras, Šakių viešoji biblioteka, paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, ligoninė ir poliklinika, rytuose – kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas, skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Miesto aikštėje stovi paminklas Vincui Kudirkai (pastatytas 1998 m., skulptorius Stasys Žirgulis).
Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.
Etimologija
Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakiai yra asmenvardinis vietovardis. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.
Be to, yra versijų, kildinančių miesto vardą nuo žodžio šaka, šakotas miškas arba šakės. Pastarosiomis versijomis dažniausiai remiasi liaudies etimologija. Viena istorija teigia, kad dabartinio miesto vietoje senovėje augęs didelis šakotas miškas, šalia kurio įsikūrusi sodyba, o vėliau ir kaimas. Kita teigia, kad gilioje senovėje šioje vietoje buvusi didelė loma ar pelkė, prie kurios įsikūręs mažas kaimelis. Į jį norintys atvažiuoti žmonės turėdavę vežti ir kloti į tą pelkę šakas. Paklausti, kuriuo keliu važiuoja, žmonės taip ir atsakydavo – per „šakas“, važiuosime „į šakas“. Dar vienas miesto vardo aiškinimas susijęs su šakėmis. Labai seniai čia buvo garsus meistras, kuris dirbdavo šakes, o jos buvusios tokios puikios, kad jų pirkti žmonės važiuodavę iš tolimų kraštų.
Geografija
Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties, Šešupės žemumoje.
Šakių pagrindiniai keliai:
Istorija
XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai, kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.
1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. XIX a. pabaigoje Šakiai – Naumiesčio apskrities miestas.
Per II pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija, Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių, daugiausia žydų. Šakių priemiestyje įsteigtos Batiškių holokausto aukų kapinės. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas.
1998 m. patvirtintas Šakių herbas. 2015 m. birželio 26 d. atvertas Šakių karilionas – 10 m pločio plieno konstrukcijos 24 varpų karilionas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pradžia | ? | Šakių apskrities centras | Rytų Prūsijos departamentas |
| 1867 – 1915 m. | ? | Naumiesčio apskritis | |
| 1919–1941 m. | Šakių valsčiaus centras | Šakių apskrities centras | |
| 1941–1944 m. | Kauno krašto apygarda | ||
| 1944–1950 m. | |||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šakių apylinkės centras | Šakių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Šakių seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybės centras | Marijampolės apskritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1797 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1797 m. | 1862 m. | 1888 m. | 1897 m.sur. | 1903 m.* | 1923 m.sur. | 1942 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 500 | 3 443 | 3 629 | 2 211 | 2 900 | 2 044 | 2 136 | ||
| 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 4 223 | 5 000 | 5 955 | 7 226 | 6 795 | 6 051 | 5 462 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Šnekta
Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai, bet yra ir esminių skirtumų, pvz., daugiau germanizmų, trumpinamos galūnės. Išsamiai šnekta aprašyta 2006 m. išleistoje knygoje „Šakių šnektos tekstai“ (autorė Rima Bacevičiūtė).
Tautinė sudėtis
| 2011 m. gyveno 6 051 žmonės: | 2001 m. gyveno 6 795 žmonės: | 1923 m. gyveno 2 044 žmonės: | 1897 m. gyveno 2 211 žmonės: |
Žymūs žmonės
- Vincas Kudirka (1858–1899) – 1890–1894 m. Šakiuose dirbęs gydytoju, čia subūręs styginių instrumentų ansamblį.
- Aron Friedmann (1855–1936) – žydų kilmės Vokietijos sinagogų muzikos kompozitorius.
- Edmundas Steponaitis (1892–1908) – poetas, prozininkas, vertėjas.
- Antanas Jonas Vaitkevičius (1907–1993) – matematikas, mokytojas, muzikantas, tremtinys
- Vladas Tautkevičius (1919–1977) – teatro aktorius.
- Zygmunt Kęstowicz (1921–2007) – Lenkijos aktorius.
- Vytautas Alksninis (1930–2023) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius.
- Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūros tyrinėtojas, daktaras.
- Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937 m.) – literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
- Pranas Dragūnaitis (g. 1938 m.) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- Jūratė Gustaitė (g. 1939 m.) – muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Birutė Bražinskaitė-Jakštienė (1940–2022) – LRT televizijos žurnalistė ir režisierė.
- Algimantas Jonas Kuras (g. 1940 m.) – tapytojas.
- Leonas Pranulis (1940–2008) – vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
- Zita Subačienė (g. 1942 m.) – geografijos mokytoja, kraštotyrininkė, muziejininkė.
- Irena Kriauzaitė (g. 1952 m.) – teatro aktorė, režisierė.
- Mindaugas Šnipas (g. 1960 m.) – skulptorius, docentas.
- Gvidonas Markevičius (g. 1969 m.) – krepšininkas.
- Dainius Adomaitis (g. 1974 m.) – krepšininkas.
- Kęstutis Smirnovas (g. 1976 m.) – sportininkas, politikas.
- Rolandas Skaisgirys (g. 1969 m.) – sportininkas, TV prodiuseris.
- Žygimantas Vaičiūnas (g. 1982 m.) – politikas.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Vytauto Didžiojo universiteto Šakių Žiburio gimnazija
- Šakių Varpo mokykla
- Šakių viešoji biblioteka
- Šakių rajono meno mokykla
Sportas
Nuo 2009 m. veikia modernus Šakių sporto centras.
Futbolas
- FK Jaunystė Šakiai
- FK Nadruvis Šakiai
- FK Pasakų briedis Šakiai
- FK Simas Šakiai
- FK Sukabletaškiai Šakiai
- FK Technika Šakiai
- SMK Sparta Šakiai
Miestų partnerystė
- Geldapė, Lenkija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šakiai, Kas yra Šakiai? Ką reiškia Šakiai?