| Kretingos kapinynas | |||
|---|---|---|---|
| Kretingos kapinynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Naudotas | X–XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1959, 1982, 1988, 1992, 2008 m. | ||
| Tirtas | 1909, 1912, 1983 m. | ||
| Kodas | u. k. 12308 /A1822; IP2462A/ | ||
Kretingos, Padvarių kapinynas (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas 12308, senas registro kodas A1822, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2462A) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose (Kretingos seniūnija), prie šiaurinio Kretingos miesto pakraščio, Akmenos kairiajame krante, prie Kretingos dvaro tvenkinio.
Vieta
Įrengtas kyšulyje, įsiterpiančiame į Akmenos ir bevardžio jos kairiojo intako santaką. Vakarinėje dalyje stovi akmenų mūro Kretingos dvaro ūkinis pastatas, pietrytiniu, pietiniu ir pietvakariniu pakraščiu praeina Salantų gatvė. Likusi dalis dirvonuoja.
Pietryčių-pietų pusėje palei gatvę (kelią Kretinga–Salantai) išmūryta akmeninė sienelė, kurios pietinėje dalyje pritvirtintas seno pavyzdžio archeologijos paminklo anotacinis ženklas. Pietvakariniu pakraščiu gatve eina takas į Kretingos (Padvarių) kapines (senasis Darbėnų kelias).
Istorija
Smarkiai apnaikintas XVIII–XX a. statant Kretingos dvaro ir Kretingos tarybinio ūkio-technikumo pagalbinius ūkinius, gamybinius ir gyvenamuosius pastatus, plečiant kelią Kretinga–Salantai, tiesiant vandentiekio tinklus.
1972–1988 m. buvo respublikinės reikšmės archeologijos paminklas,1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (šifras IP2462A), 2004 m. – į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (registro kodas A1822),2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.
Tyrimai
1909, 1912 m. tyrė Vladas Nagevičius, 1983 m. – Ignas Jablonskis. 1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1988 m. – Julius Kanarskas ir Donatas Butkus, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 2008 m. – Donatas Butkus (Kretingos muziejus).
Iš viso ištirtas apie 664 m² plotas, aptikta 53 (51 sudeginto ir 2 nedegintų) mirusiųjų kapai ir 14 sunaikintų kapų vietos. Mirusieji laidoti su įkapėmis: rasta įmovinių ir įtveriamųjų žeberklinių ietigalių, dviašmenis kalavijas, peilių, dalgelių, skiltuvų, žąslų, svarstyklių svorelių, papuošalų – vytinių antkaklių, pasaginių segių, apyrankių, žiedų.
Kapinyno vakarinėje dalyje aptikti I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I tūkstantmečio m. e. pr. senovės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių su kauliniais dirbiniais, lipdytu miniatiūriniu puodeliu bei lipdytos keramikos šukių grublėtu ir spurgeliais puoštu paviršiumi.
Radinius saugo Valstybinis Ermitažas (Rusija), Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Kretingos muziejus.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kretingos kapinynas, Kas yra Kretingos kapinynas? Ką reiškia Kretingos kapinynas?