Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Archeologijos paminklas archeologinė vieta susijusi su senovės žmonių gyvenimu ir veikla Dolmenas AirijojePompėjaJotving
Archeologijos paminklas
Archeologijos paminklas – archeologinė vieta, susijusi su senovės žmonių gyvenimu ir veikla.
Archeologijos paminklų rūšys
Archeologijos paminklu gali būti paskelbta senovės žmonių stovyklavietė, gyvenvietė, piliakalnis, piliavietė, senasis miestas ir jų kultūrinis sluoksnis, , titnago ir metalų rūdos kasykla, metalo lydymo vieta, , kapas, dolmenas, piramidė, kapinynas, pilkapis, alkas, urvas ar uola su piešiniais, menhyras, apeiginis akmuo, kūlgrinda, lobis ir kita, taip pat atskirų archeologinių objektų kompleksas.
Archeologijos paminklai ir archeologiniai radiniai padeda pažinti materialinę ir dvasinę kultūrą, papildo rašytinių šaltinių žinias. Jie tiriami ir saugomi (archeologijos paminklų apsauga). Archeologijos paminklais imta domėtis XVIII a. 1747 m. kasinėta Italijoje (Pompėja), 1784 m. – JAV (indėnų pilkapis prie Rivanos upės) ir kt. Nuo XIX a. pradžios archeologijos paminklai pradėti tirti (žr.: archeologinis tyrimas), klasifikuoti ir registruoti (žr.: Kultūros vertybių registras).
Archeologijos paminklai Lietuvoje
Lietuvos archeologijos paminklai apima net 12 000 metų laikotarpį ir pasižymi didele įvairove bei skaitlingumu. Lietuvoje archeologijos paminklais pradėta domėtis XIX a. pradžioje – Dionizas Poška, Liudvikas Adomas Jucevičius, Teodoras Narbutas, Frederikas Diubua de Monperė. XIX a. antroje pusėje pradėta juos registruoti. Pirmuosius piliakalnių sąrašus paskelbė Motiejus Valančius, Jonas Basanavičius. XIX a. pabaigoje pradėta sudarinėti archeologinius žemėlapius. Juozapas Radziukynas 1909 m. aprašė apie 30 Užnemunės piliakalnių. Pirmąjį visos Lietuvos archeologijos paminklų sąrašą ir žemėlapį (išleistas 1928 m.) sudarė Petras Tarasenka.
Lietuvos Respublikoje archeologijos paminklus registravo Valstybės archeologinė komisija, nuo 1934 m. – Paminklų apsaugos referentūra, Lenkijos valdomame Vilniaus krašte – Vilniaus universiteto Archeologijos muziejus (medžiaga neišliko). Darbai atnaujinti 1948 m., kai pradėta žvalgyti atskirus rajonus. Tyrinėjimus vykdo Lietuvos istorijos institutas, nuo 1991 m. Kultūros paveldo centras, aukštosios mokyklos, muziejai.
Archeologijos paminklai buvo suregistruoti ir aprašyti „Lietuvos TSR archeologijos atlase“. 1984 m. paskelbti 2924 archeologijos paminklai, 1993 m. – 2277 paminklai, nes išbraukti sunaikinti ir ne archeologiniai objektai, pvz., kaimo kapeliai. Nuo 1995 m. archeologijos paminklai traukiami į Archeologinių vietų sąrašą (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registras), kuriame 2001 m. buvo įrašyti 1624 archeologijos paminklai, 2009 m. – apie 2000.2004 m. duomenimis visoje Lietuvoje buvo išlikę apie 830 bronzos ir geležies amžiaus piliakalnių (Z. Baubonio ir G. Zabielos duomenys), Rytų Lietuvoje ir iš dalies Vakarų Baltarusijoje – apie 390 geležies amžiaus pilkapių grupių, kuriose priskaičiuojama daugiau kaip 6500 pilkapių (A. Tautavičiaus duomenys su V. Vaitkevičiaus papildymais). Didžiausios apimties archeologiniai tyrinėjimai visose istorinėse baltų žemėse (Lietuva, Latvija, Kaliningrado sritis, Lenkija, Baltarusija) iki šiol vykdyti laidojimo paminkluose: pilkapiuose ir plokštiniuose kapinynuose. Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio baltų žemėse jau buvo ištirta daugiau kaip 20 000 I a. – XIII a. laikotarpio kapų (A. Tautavičiaus duomenys). Lietuvos teritorijoje iki 1995 m. buvo ištirti 7625 XIV a. – XVII a. datuojami kapai 185 kapinynuose. Tačiau ir šiems, ir kitų rūšių paminklų tyrinėjimams dažnai būdingas fragmentiškumas. Pilnai ištirtos vos dešimties piliakalnių aikštelės, o viso ištirto ploto laidojimo paminklų Lietuvoje iki šiol neturime.
Šaltiniai
- Adolfas Tautavičius. Archeologijos paminklas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 717 psl.
- Vykintas Vaitkevičius. Archeologiniai tyrinėjmai. Aruodai.lt
Literatūra
- Kulikauskas P. Archeologijos mokslas MA Istorijos institute pokario metais // Lietuvos istorijos metraštis/ 2000 metai. Vilnius, 2001, p. 379–396.
- Kulikauskas P. Kelias į archeologiją. Sudarytojai R. D. Jankauskienė, G. Zabiela. Vilnius, 2003.
- Kulikauskas P., Zabiela G. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Archeologijos paminklas, Kas yra Archeologijos paminklas? Ką reiškia Archeologijos paminklas?
Archeologijos paminklas archeologine vieta susijusi su senoves zmoniu gyvenimu ir veikla Dolmenas AirijojePompejaJotvingiu pilkapis prie SuvalkuArcheologijos paminklu rusysArcheologijos paminklu gali buti paskelbta senoves zmoniu stovyklaviete gyvenviete piliakalnis piliaviete senasis miestas ir ju kulturinis sluoksnis titnago ir metalu rudos kasykla metalo lydymo vieta kapas dolmenas piramide kapinynas pilkapis alkas urvas ar uola su piesiniais menhyras apeiginis akmuo kulgrinda lobis ir kita taip pat atskiru archeologiniu objektu kompleksas Archeologijos paminklai ir archeologiniai radiniai padeda pazinti materialine ir dvasine kultura papildo rasytiniu saltiniu zinias Jie tiriami ir saugomi archeologijos paminklu apsauga Archeologijos paminklais imta dometis XVIII a 1747 m kasineta Italijoje Pompeja 1784 m JAV indenu pilkapis prie Rivanos upes ir kt Nuo XIX a pradzios archeologijos paminklai pradeti tirti zr archeologinis tyrimas klasifikuoti ir registruoti zr Kulturos vertybiu registras Archeologijos paminklai LietuvojeLietuvos archeologijos paminklai apima net 12 000 metu laikotarpį ir pasizymi didele įvairove bei skaitlingumu Lietuvoje archeologijos paminklais pradeta dometis XIX a pradzioje Dionizas Poska Liudvikas Adomas Jucevicius Teodoras Narbutas Frederikas Diubua de Monpere XIX a antroje puseje pradeta juos registruoti Pirmuosius piliakalniu sarasus paskelbe Motiejus Valancius Jonas Basanavicius XIX a pabaigoje pradeta sudarineti archeologinius zemelapius Juozapas Radziukynas 1909 m aprase apie 30 Uznemunes piliakalniu Pirmajį visos Lietuvos archeologijos paminklu sarasa ir zemelapį isleistas 1928 m sudare Petras Tarasenka Lietuvos Respublikoje archeologijos paminklus registravo Valstybes archeologine komisija nuo 1934 m Paminklu apsaugos referentura Lenkijos valdomame Vilniaus kraste Vilniaus universiteto Archeologijos muziejus medziaga neisliko Darbai atnaujinti 1948 m kai pradeta zvalgyti atskirus rajonus Tyrinejimus vykdo Lietuvos istorijos institutas nuo 1991 m Kulturos paveldo centras aukstosios mokyklos muziejai Archeologijos paminklai buvo suregistruoti ir aprasyti Lietuvos TSR archeologijos atlase 1984 m paskelbti 2924 archeologijos paminklai 1993 m 2277 paminklai nes isbraukti sunaikinti ir ne archeologiniai objektai pvz kaimo kapeliai Nuo 1995 m archeologijos paminklai traukiami į Archeologiniu vietu sarasa Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu registras kuriame 2001 m buvo įrasyti 1624 archeologijos paminklai 2009 m apie 2000 2004 m duomenimis visoje Lietuvoje buvo islike apie 830 bronzos ir gelezies amziaus piliakalniu Z Baubonio ir G Zabielos duomenys Rytu Lietuvoje ir is dalies Vakaru Baltarusijoje apie 390 gelezies amziaus pilkapiu grupiu kuriose priskaiciuojama daugiau kaip 6500 pilkapiu A Tautaviciaus duomenys su V Vaitkeviciaus papildymais Didziausios apimties archeologiniai tyrinejimai visose istorinese baltu zemese Lietuva Latvija Kaliningrado sritis Lenkija Baltarusija iki siol vykdyti laidojimo paminkluose pilkapiuose ir plokstiniuose kapinynuose Iki XX a desimtojo desimtmecio baltu zemese jau buvo istirta daugiau kaip 20 000 I a XIII a laikotarpio kapu A Tautaviciaus duomenys Lietuvos teritorijoje iki 1995 m buvo istirti 7625 XIV a XVII a datuojami kapai 185 kapinynuose Taciau ir siems ir kitu rusiu paminklu tyrinejimams daznai budingas fragmentiskumas Pilnai istirtos vos desimties piliakalniu aiksteles o viso istirto ploto laidojimo paminklu Lietuvoje iki siol neturime Kernaves archeologiniu objektu kompleksasSaltiniaiAdolfas Tautavicius Archeologijos paminklas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 717 psl Vykintas Vaitkevicius Archeologiniai tyrinejmai Aruodai ltLiteraturaKulikauskas P Archeologijos mokslas MA Istorijos institute pokario metais Lietuvos istorijos metrastis 2000 metai Vilnius 2001 p 379 396 Kulikauskas P Kelias į archeologija Sudarytojai R D Jankauskiene G Zabiela Vilnius 2003 Kulikauskas P Zabiela G Lietuvos archeologijos istorija iki 1945 m Vilnius 1999